Birželio 7 d. žuvę Partizanai

Maironio rinktinės partizanai. 
Iš kairės: Leonas Caporka-Žirgūnas, Adolfas Žiogas-Dildė, neatpažintas, Albertas Sauka-Rimtuolis, neatpažintas.

(Lietuvos nacionalinis muziejus)

Žiogas Adolfas-Dildė gimė 1921 m. Šiaulių apskrities Šiaulėnų valsčiaus Gelažių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinei — partizanavo P. Morkūno-Drako, vėliau L. Caporkaus-Zirgūno, dar vėliau J. Šukio-Liutauro vadovaujamame būryje. 1950 m. gegužę buvo apnuodytas specialiu preparatu ir suimtas. Kankintas, bandytas užverbuoti agentu smogiku. Karo tribunolo nuteistas mirties bausme ir 1951 m. birželio 7 d. sušaudytas Vilniuje 

Šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 


Stasys Raklevičius-Tigras, Mįslinčius

Gimė ir augo Griškonių kaime, Butrimonių valsčiuje, Alytaus apskrityje, gražioje tėvų sodyboje. Į savo tėvų namus parsivedė jauną žmoną - Eugeniją Vitkauskaitę. Su ja susilaukė šešių atžalų: keturių berniukų ir dviejų mergaičių.

Antrasis pasaulinis karas. Paskui atėjo dar žiauresnis pokario laikotarpis, kada į Lietuvą sugrįžo rusų okupantai. Stasį Raklevičių areštavo ir uždarė į Butrimonių kalėjimą. Draugai partizanai jį iš kalėjimo išlaisvino. Stasys Raklevičius įstojo į partizanų gretas, palikdamas jauną žmoną su mažais šešiais vaikais. Okupantai nepagailėjo Raklevičienės nei jos mažų vaikų - areštavo ir uždarė į Butrimonių kalėjimą.

1945 metais, ankstų liepos septynioliktosios rytą, išvežė Eugeniją Raklevičienę su trimis mažiausiais vaikais: Aldona - 9 metukų, Algirdu - vienerių, Vidute - kelių mėnesių ir senąja močiute Apolonija. Mažoji Vidutė neišlaikė šaltos Sibiro žiemos - mirė. Kitą žiemą mirė ir senoji močiutė Apolonija. Jaunoji E. Raklevičienė, likusi su dviem vaikeliais, stengėsi pabėgti iš Sibiro. Šešis kartus bėgo - nepabėgo, bet septintą kartą pabėgo. 1947 m. sugrįžo į savo gimtąjį kraštą- Lietuvą, palikdama šaltoje Sibiro žemėje mažąją Vidutę ir senąją močiutę Apoloniją.

Eugenija Vitkauskaitė Raklevičienė, Stasys Raklevičius-Tigras-Mįslinčius, 1938 m.

S.Raklevičius duoda priesaiką, pasirinkdamas „Tigro“, „Mįslinčiaus" slapyvardžius

S. Raklevičius-Tigras (antras iš dešinės) partizanų būryje

Stasys Raklevičius-Tigras, Mįslinčius, būdamas Dainavos apygardos. Dzūkų rinktinės, Margio tėvonijos partizanų būrio vadas, žuvo 1949 m. birželio 7-osios rytą, per Sekmines, prie Nemuno, netoli Margaravo kaimo - Pievagalių-Bukančių kaimų apylinkėse. 

Šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm


1946 m. birželio 7 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. ir Prienų aps. Šilavoto vls. (dabar – Prienų r. sav.) Pagraižio miške, netoli Šilavoto mstl., buvo vykdoma karinė čekistų operacija, siekiant sunaikinti Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabą. Per operaciją žuvo 14 (kitais duomenimis – 9) partizanų, Prienų miesto ir Šilavoto vls. gyventojų. Žinomi šie žuvę: Geležinio Vilko rinktinės vadas Juozas Stravinskas-Žiedas, Kardas, štabo Sanitarinio skyriaus viršininkė Domicėlė (Damutė) Dičpinigaitytė-Laimutė, štabo partizanai Juozas Gylys-Vėtra, Jazminas (slapyv.), Jonas Naujokas-Gintaras, A. Pažėra-Špokas, Studentas (slapyv.) ir Vilius (slapyv.) 

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 113.

Žuvusių ltn. J. Stravinsko, jo bendražygių D. Dičpinigaitytės ir J. Gylio palaikai buvo atvežti į Prienus ir niekinti Prienų turgaus aikštėje. Vėliau užkasti Prienų šilo pakraštyje. Atgimimo pradžioje šioje vietoje Konstancija Stravinskienė ieškojo užkastų savo vyro palaikų. Kasinėjimų metu buvo rasti dviejų žmonių palaikai, kurių identifikuoti nepavyko. Palaikai buvo palaidoti Prienų r. Šilavoto mstl. kapinėse. 1997 m. gruodžio 22 d. J. Stravinskui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. gegužės 13 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. lapkričio 22 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (po mirties).

DOMICĖLĖ (DAMUTĖ) DIČPINIGAITYTĖ-LAIMUTĖ
1923–1946 06 07

Domicėlė (Damutė) Dičpinigaitytė gimė 1923 m. Marijampolės aps. Bagotosios k. Gyveno Marijampolėje ir dirbo Marijampolės ligoninėje medicinos sesele. Partizanė nuo 1945 m. gegužės mėn. 1946 m. pavasarį paskirta Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo Sanitarinio skyriaus viršininke. 1946 m. gegužės 18 d. apygardos vado Z. Drungos-Mykolo Jono įsakymu jai pareikšta padėka už uolų sužeistų bei sergančių partizanų gydymą. Jos ir kartu žuvusių Geležinio Vilko rinktinės vado ltn. J. Stravinsko bei partizano J. Gylio palaikai buvo nuvežti į Prienus ir niekinti Prienų turgaus aikštėje. Vėliau užkasti Prienų šilo pakraštyje.

JUOZAS GYLYS-VĖTRA
1922–1946 06 07

Juozas Gylys gimė 1922 m. Gyveno Marijampolės aps. Sasnavos vls. Elzbietiškio k. Jo ir kartu žuvusio rinktinės vado J. Stravinsko ir D. Dičpinigaitytės palaikai buvo nuvežti į Prienus ir niekinti Prienų turgaus aikštėje. Vėliau užkasti Prienų šilo pakraštyje.

JONAS NAUJOKAS-GINTARAS
1928 06 24–1946 06 07

Jonas Naujokas gimė 1928 m. birželio 24 d. Marijampolėje Tado Naujoko ir Antaninos Gustaitytės-Naujokienės šeimoje. Gyveno Marijampolės aps. Gudelių vls. Šmurų k. Jo ir kartu žuvusių partizanų A. Pažėros-Špoko, Jazmino (slapyv.), Studento (slapyv.), Viliaus (slapyv.) palaikai buvo niekinti Šilavote priešais Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią. Vėliau užkasti prie Šilavoto mstl. kapinių tvoros. 

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201606_TA_GVR_zutis.pdf