Birželio 3 d. žuvę Partizanai

Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai Sušlaukio miške. 1950 m. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: pirmas – Valerijonas Paulauskas-Margis, trečias – Juozas Paulauskas-Bočius, ketvirtas – Antanas Baužys-Vingėla. Antroje eilėje priklaupę iš kairės: pirmas – Justinas Rimkus-Ąžuolas, antras – Vytautas Aloyzas Zeleckis-Vaivoras, trečia – Leonora Viluckaitė-Širšynė, ketvirtas – Kazimieras Martinkus-Saga, penktas – Vincas Drąsutis-Pilėnas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

1950 m. birželio 3 d. Kretingos aps. Darbėnų vls. Nausėdų apylinkių miške (dabar – Kretingos r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Juozas Paulauskas-Bočius, rinktinės štabo viršininkas Kazimieras Martinkus-Saga, partizanai Justinas Rimkus-Ąžuolas, Leonora Viluckaitė-Širšynė ir Vytautas Aloyzas Zeleckis-Vaivoras.

Žuvusiųjų palaikai buvo atvežti į Darbėnų miestelį. Užkasimo vieta neišaiškinta.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 208–209, 299.

 


 

Juozas Paulauskas

Kauno rezistencijos ir tremties muziejus

Pauluskas Juozas (slap. Bočius, Dalius) 1917 Vaineikiai (Darbėnų vlsč.) 1950 06 03 Nausėdų miškas (dabar Kretingos miškų urėdijos Žalimų miškas), vienas Lietuvos antisovietinių partizanų Žemaitijoje vadų. Kapitonas (1998, po mirties). Dirbo Vaineikių girininkijos eiguliu. Nuo 1944 buvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės  Vizbuto būrio partizanas, vėliau – būrio vadas. 1950 paskirtas Kardo rinktinės štabo viršininku, vėliau – rinktinės vadu. Žuvo kautynėse su saugumo kariuomenės daliniu ir Kretingos apskr. skyriaus stribais kartu su Kardo rinktinės štabo viršininku K. Martinkumi (slapyvardis Saga), Salantų rj. vadu V. Zalecku (slapyvardis Vaivaras) ir Skirmanto būrio partizanais J. Rimkumi (slapyvardis Ąžuolas) bei L. Viluckyte (Viluckaitė; slapyvardis Širšynė). Palaikai buvo atvežti į Vidaus reikalų ir Valstybės saugumo ministerijų Darbėnų vlsč. poskyrį. Užkasimo vieta nežinoma. Žūties vietoje 1995 jiems atidengta paminklinė kompozicija. Karys savanoris (1998, po mirties).

Rūta Trimonienė

Šaltinis: https://www.vle.lt/Straipsnis/Juozas-Paulauskas-2871

Kazimieras Martinkus (slap. Saga, 1917 m. Vaineikių k., Darbėnų vls., Kretingos apskr. – 1950 m. birželio 3 d., Nausėdų k., Darbėnų vls., Kretingos apskr.) – Lietuvos partizanas, Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardos rinktinės štabo viršininkas.

Užaugo Vaineikiuose, dirbo tėvų ūkyje. 1944 m. rudenį slapstėsi nuo mobilizacijos į okupacinę sovietų kariuomenę, tapo partizanu, Lietuvos laisvės armijos nariu. Vienas iš LLA Žemaičių legiono Kardo rinktinės kūrėjų, apie 1949 m. paskirtas rinktinės štabo viršininku.

Žuvo 1950 m. birželio 3 d. kartu su rinktinės vadu Juozu Paulausku-Daliumi, partizanais Justinu Rimkumi-Ąžuolu, Leonora Viluckyte-Širšyne ir Vytautu Zalecku-Vaivoru patekęs į Nausėdų kaimo Ganyklėlių miške MGB vidaus kariuomenės kareivių ir Darbėnų vls. stribų apsuptį. Palaikai išvežti į MGB Darbėnų valsčiaus poskyrį. Užkasimo vieta nežinoma.

Vardas įamžintas paminkluose žuvusiems Kardo rinktinės partizanams atminti Kretingos senosiose kapinėse (1992 m). ir Nausėdų kaimo miške (1995 m.).

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kazimieras_Martinkus

JUSTINAS RIMKUS-ĄŽUOLAS

1930 04 20–1950 06 03

Justinas Rimkus gimė 1930 m. balandžio 20 d. Kretingos aps. Lenkimų vls. Margininkų k. Justino Rimkaus ir Salomėjos Gedrimaitės-Rimkuvienės šeimoje.

1999 m. liepos 2 d. J. Rimkui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

LEONORA VILUCKAITĖ-ŠIRŠYNĖ

1924–1950 06 03

Leonora Viluckaitė gimė 1924 m. Kretingos aps. Darbėnų vls. Plokščių k. Partizanė nuo 1948 m.

VYTAUTAS ALOYZAS ZELECKIS-VAIVORAS

1920 01 01–1950 06 03

Vytautas Aloyzas Zeleckis (Vytautas Zaleckas) gimė 1920 m. sausio 1 d. Kretingos aps. Salantuose Vladislovo Zeleckio ir Emilijos Viršilaitės-Zeleckienės šeimoje.

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis:  http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201506_ZA_kardo_rinktines_zutis.pdf


ŠARŪNO RINKTINĖS ŠTABO PAREIGŪNAI

VINCAS DEKSNYS-Ramunis

Gimė 1912 m. Vederiškių kaime, Rokiškio valsčiuje. Mokytojas, Degučių pradžios mokyklos vedėjas. Buvo Šarūno rinktinės Margio būrio partizanas, vėliau - Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo viršininkas.

Žuvo 1948 m. birželio 3 d. Kupiškio apskrityje, Miliūnų kaime, išdavus agentui smogikui.

Algimanto apygardoje leisti šie partizanų periodiniai leidiniai: Pragiedruliai (1947-1948 m., redaktorius Jurgis Urbonas-Lakštutis) ir Partizanų kova (1947-1951 m., redaktorius Jurgis Urbonas-Lakštutis, vėliau - Vincas Deksnys-Ramunis, Jonas Kemeklis-Tauras ir Juozas Kemeklis-Rokas).

Šaltinis:  http://www.partizanai.org/failai/html/algimanto-apygarda.htm


Antanas Matulevičius-Skiedra

Žuvo 1948 m. birželio 3 dieną.

 Iki Antrojo pasaulinio karo jis tarnavo Lazdijų krašte įsikūrusioje pasienio policijoje. Į miško brolių gretas A.Matulevičius-Skiedra įsitraukė 1944 metais. Jis priklausė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės grupei, pavadintai 1919 metais nepriklausomybės kovose žuvusio pirmojo Lietuvos karininko Antano Juozapavičiaus vardu.

Skiedra iš pradžių vadovavo partizanų būriui, o vėliau – visai karininko A.Juozapavičiaus grupei, kurią sudarė apie 200 ginkluotų vyrų. A.Matulevičius šios grupės vadu tapo po šias pareigas ėjusio partizano Antano Grušausko-Siaubo žūties 1947 metų rudenį. Apie A.Grušausko ir A.Matulevičiaus drąsą, pasiaukojimą savo knygoje „Daugel krito sūnų ...“ rašė legendinis partizanas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, nuo 1947 metų rugpjūčio iki 1948 metų rugsėjo vadovavęs Dainavos apygardai, o vėliau tapęs Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadu.

Garsėjo savo drąsa

A.Matulevičius-Skiedra kartu su savo bendražygiais okupantams priešinosi Merkinės, Druskininkų, Leipalingio, Seirijų ir kitose apylinkėse. Kartu su Skiedra prieš laisvės duobkasius kovojęs A.Ramanauskas-Vanagas savo knygoje „Daugel krito sūnų...“ ne kartą išskyrė šio ginklo brolio patikimumą ir narsumą. „Puščios partizanai pasitraukė miško gilumon ir dingo slėptuvėse, o Siaubo vyrai metėsi mišku į šoną ir kitą naktį jiems pavyko laimingai pasiekti net Žaliamiškį.

Kitą kartą tik būrio vadas Skiedra ir grupės štabo viršininkas Savukas, nešini rusiškais kulkosvaidžiais, nužygiavo Puščion ir tinkamesnėje vieškelio vietoje pasiruošė sutikti priešą. Jie pamatė atvažiuojantį sunkvežimį, sausakimšą priešų. Savukas su Skiedra sunkvežimį truputį pro save praleido, nes jų kulkosvaidžiai buvo taip pastatyti, kad galėtų paleisti ilgą seriją, nekeisdami pozicijos. Reikiamu momentu abu kulkosvaidžiai veikė puikiai, o Skiedra su Savuku visuomet pasižymėdavo kautynėse geru taiklumu, orientacija bei drąsa“, – apie 1947 metais vykusias kovas rašė tuometis Dainavos apygardos vadas A.Ramanauskas-Vanagas. A.Matulevičių ir partizaną Antaną Sukarevičių-Savuką čekistai nušovė 1948 metų birželio 3 dieną Žaliamiškio miške, maždaug pusantro kilometro nuo kelio Leipalingis-Merkinė. Dabar ši vieta yra įtraukta į istorinę vertę turinčių vietų sąrašą.

„Buvo sakoma, kad abu partizanai žuvo šnipų išduoti, tačiau rusai nedrįso prie miegančiųjų taip prislinkti, kad pričiuptų juos gyvus. Per daug gerai jie žinojo Skiedros ir Savuko narsumą, kad būtų išdrįsę taip pasielgti“, – ginklo brolių žūtį prisiminė A.Ramanauskas-Vanagas. A.Matulevičiaus-Skiedros pasiaukojimas savo šaliai po mirties buvo įvertintas – subyrėjus sovietinei santvarkai, jis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.

Šaltinis: http://www.dzukijostv.lt/kultura/n/2833-dzukijos-partizano-sunus-tevo-veido-neprisimenu-bet-jo-sirdies-liepsna-dega-iki-siol

Apie Antaną Sukarevičių-Savuką  http://partizanai.org/dainavos-partizanai-saruno-rinktine