Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo žūtis

Tauro apygardos štabo rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Aleščikas-Rymantos (kairėje) ir Kęstučio rinktinės vadas Kazimieras Greblikas-Sakalas vilki ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos kariuomenės karininku uniformomis su Tauro apygardos antsiuvu. (Genocido aukų muziejus)

1949 m. sausio 20 d. Marijampolės aps. Marijampolės vls. Liepynų ir Vyšnialaukio k. MGB Marijampolės aps. skyrius vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu aptikti ir sunaikinti 2 Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo bunkeriai. Per ginkluotą susidūrimą Liepynų k. žuvo rinktinės vadas Kazys Greblikas-Gegužis, Sakalas, rinktinės Ūkio skyriaus viršininkas Vytas Kronkaitis (Krunkaitis)-Herbas, rinktinės štabo ir Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Algimantas, Skydas.

Bunkeryje Vyšnialaukio k. žuvo rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Petras Terza-Stumbras.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Marijampolėje, vėliau užkasti žvyrduobėse tarp senųjų Marijampolės m. kapinių ir Šešupės upės (šiuo metu „Ramybės laukas“).

 

Tauro apygardos partizanų vadovybės narių susitikimas Marijampolės aps. Šunskų miške po Juozo Lukšos-Skirmanto ir Jurgio Krikščiūno-Rimvydo sėkmingai įvykdytos užduoties Lenkijoje.

1947 m. birželis. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: Tauro apygardos štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Jonas Aleščikas-Rymantas, Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras. Antroje eilėje stovi iš kairės: Kazys Greblikas-Sakalas, Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas Juozas Lukša-Skirmantas ir Dainavos apygardos atstovas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo žūtis

Sausio 18-19 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

IVANAUSKAS Vitas, Juozo-Berniukas, Dobilas, gim. 1921 m. Alukėnų k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 18 d. Palaidotas Kirmėlių k. kapinėse. 

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Antanas NAVAŠINSKAS. G. Šeimyniškių k. Partizanas, žuvo 1946 01 18 Pasusienyje.

Povilas VANAGAS. G. Repšėnų k. Partizanas, žuvo 1946 01 18 prie Jusiškio.

Povilas ŽVIRONAS - Atėjūnas. Partizanas. Žuvo 1946 01 18 Pasusienyje.

 

Partizanas Juozas Pulokas-Juraitis iš Areliškių vnk. Žuvo 1946 m. sausio 17-18 d. Pasusienyje.

 

Vienintelė išlikusi busimojo partizano Edmundo Urbono, žuvusio 1946 m. sausio 17-18 d. Pasusienyje, nuotrauka iš vaikystės laikų.

Bronius KUOJA. G. 1908 m. Žibučių k., Kavarsko vls. 1946 m. sausio 18 d. namuose nužudė NKVD kareiviai.

http://www.partizanai.org/kaip-nepamirsti

Skaityti daugiau: Sausio 18-19 d. žuvę partizanai

Antanas Bakšys-Klajūnas

ANTANAS BAKŠYS - GERMANTAS, KLAJŪNAS, SENIS

1923 06 13–1953 01 17

Antanas Bakšys gimė 1923 m. birželio 13 d. Raseiniuose batsiuvio ir siuvėjos šeimoje. Kartu augo sesuo Zita. Mokėsi Raseinių gimnazijoje. Brandos atestatą gavo 1941 m. pavasarį. Netrukus prasidėjo karas. Pradėjo dirbti Raseinių aps. viršininko sekretoriumi. 1944 m. pavasarį A. Bakšys savanoriu įstojo į gen. P. Plechavičiaus įkurtą Lietuvos Vietinę rinktinę Marijampolėje. Naciams rinktinę iš­ formavus, grįžo į gimtinę.

Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, gyveno pas tėvus Anžilių k. Nuo 1944 m. spalio mėn. dirbo mokytoju Raseinių aps. Raseinių vls. Gervinių k., o nuo 1944 m. gruodžio mėn. pabaigos – Mininių pradinėse mokyklose. 1945 m. kovo 4 d. buvo suimtas ir įkalintas Vokietijoje, tačiau nesudarius bylos buvo išvežtas į Pamaskvio anglies baseino Tulos kasyklas. 1946 m. vasarą kartu su keturiais tautiečiais sėkmingai pabėgo. Tolimąjį atstumą jie įveikė keliaudami pėsčiomis ir prekiniais traukiniais. Pasiekę Lietuvą, prisiglaudė Raseinių gydytojo Kazlausko bute. Jam pavyko gauti karinį bilietą, pasą ir jau rudenį pradėjo mokytojauti Ra­seinių gimnazijoje. Už mezgė ryšius su partizanais.

1947 m. rudenį A. Bakšys buvo suimtas, bet netrukus paleistas. Per tardymus jam buvo išsukta dešinė ranka. Gyventi nuolat sekamam darėsi nepakeliama ir tų pačių metų lapkritį jis ryžtingai apsisprendė pasitraukti iš legalaus gyvenimo – tapo Jungtinės Kęstučio apygardos partizanu.

Iš partizanų A. Bakšys išsiskyrė amžiumi, išsilavinimu ir autoritetu, to dėl ne­trukus buvo paskirtas Vaidoto rinktinės vadu, 1949 m. birželio mėn. – Kęstu čio apygardos vadu. 1951 m. gegužės mėn. – Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sri­ties vadu.

Skaityti daugiau: Antanas Bakšys-Klajūnas

Sausio 17 d. žuvę partizanai

Žuvę Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo nariai Aleksas Jurkūnas-Valeras,  Elena Gendrolytė-Jurkūnienė-Balanda ir Antanas Bakšys-Klajūnas. Kūnai išniekinti 1953 m.sausio 17 d. Kelmėje. (E. Dirmeikio asmeninė kolekcija)

Bakšys Antanas-Germantas, Klajūnas, Senis gimė 1923 m. birželio 13 d. Raseiniuose. Mokėsi Raseinių gimnazijoje. 1944 m. pavasarį įstojo į Vietinės rinktinės gretas, ją išformavus grįžo į gimtinę. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, dirbo mokytoju Garvinėje, vėliau Minionyse. 1945 m. kovą suimtas ir be teismo išsiųstas į katorgą - Tūlos anglių baseino kasyklas. 1946 m. vasarą kartu su keturiais tautiečiais pabėgo ir pėsčiomis bei prekiniais traukiniais grįžo į Lietuvą. Užmezgė ryšius su pogrindžiu. 1947 m. rudenį tapo Kęstučio apygardos partizanu. Netrukus buvo paskirtas Vaidoto rinktinės, 1949 m. birželio mėn. — Kęstučio apygardos vadu, 1951 m. gegužę -Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu. Visas šias pareigas ėjo pakeitęs žuvusius kovos draugus. A. Bakšys inspektavo partizanų dalinius, palaikė nuolatinį ryšį su LLKS tarybos prezidiumo pirmininku J. Žemaičiu-Vytautu, buvo paskirtas jo pavaduotoju ir prezidiumo sekretoriumi. Daug rašė, padėjo leisti spaudą („Laisvės varpą", atsišaukimus), ieškojo naujų pasipriešinimo formų. 1952 m. įkūrė „Vyčių sąjungą" - LLKS tradicijų tęsėją, buvo jos ideologas. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su kitais Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo nariais - A. Jurkūnu-Valeru ir E. Gendrolyte-Balanda. 1998 m. lapkričio 18 d. LR Prezidento dekretu A. Bakšys-Klajūnas apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties)

Gendrolytė-Jurkūnienė Elena-Balanda gimė 1926 m. Raseinių apskrities Kelmės valsčiaus Kasčiukų kaime. Mokytoja. Nuo 1947 m. — Kęstučio apygardos Raudgirio partizanų būrio ryšininkė ir rėmėja. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu A. Bakšiu-Klajūnu ir savo vyru A. Jurkūnu-Valeru Kelmės rajono Pažukų kaime. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Kelmėje

Jurkūnas Aleksas-Raganius, Valeras gimė Šiauliuose. Nuo 1944 m. -Raudgirio būrio partizanas. Vėliau vieno iš Kęstučio apygardos būrių vadas. Nuo 1951 m. - Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo viršininkas. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu A. Bakšiu-Klajūnu ir savo žmona E. Gendrolyte-Balanda Kelmės rajono Pažukų kaime. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Kelmėje

Žukauskas Vytautas-Mėnulis gimė 1927 m. Kėdainių apskrities Silkių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1946 m. Kovojo Didžiosios Kovos apygardos Žilvičio, Kęstučio, Dobilo būriuose. Žuvo 1955 m. sausio 17 d. Jonavos rajono Kunigiškių kaime 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Sausio 17 d. žuvę partizanai

Sausio 16 d. žuvę partizanai

Pirmoje eilėje sėdi (dešinėje) partizanai: Šiugždinis-Dragūnas. Antroje eilėje klūpo (dešinėje) - Vl. Vancevičius-Svajūnas. Trečioje eilėje stovi 1-asis iš kairės - A. Bartusevičius-Narsuolis, 2-rasis ir 4-asis - Kimantai

Bartusevičius, Adomas-Narsuolis (1927-1951-01-16)

Gimė ir augo Panemunės dvare, Birštono valsčiuje, Alytaus apskrityje. Punios Kunigaikštijos, Margio tėvūnijos antrojo būrio partizanas. Pasižymėjo ištverme, drąsa, narsa, todėl jam davė „Narsuolio" slapyvardį. Dalyvavo įvairiuose mūšiuose, susišaudymuose. Vienų įnirtingų kautynių metu buvo sunkiai sužeistas, todėl ilgai gulėjo ir gydėsi Punios šile, bunkeryje. Maistą, vaistus, drabužius jam atnešdavo Onutė Bartusevičiūtė-Neužmirštuolė. Medicininę pagalbą teikdavo Jiezno gydytojas Benediktas Narakas. Žuvo 1951 metų sausio 16 dieną Vėžionių k., pas Bronę Žeimienę, apsuptyje, išduotas. Kartu su juo žuvo Vytautas Gervickas-Drugelis iš Plasapnykų kaimo. Abiejų kūnai buvo atvežti į Jiezną ir niekinami stribyno kieme.

 

Gervickas, Vytautas-Švyturys, Drugelis

Gimė ir augo Plasapnykų kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1944 metų Kūčių vakarą stribai sudegino Gervickienės namus. Penki sūnūs stojo į partizanų gretas. Vytautas Gervickas-Švyturys, Drugelis žuvo 1951 metais sausio 16 dieną apsuptyje, Vėžionių kaime, pas Bronę Žeimienę, kartu su partizanu Narsuoliu - Adomu Bartusevičiumi. Jų kūnai buvo niekinami Jiezno stribyne.

http://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm

 

1948 m. sausio 16 d. šioje vietoje buvusioje Zenono ir Rozalijos Jokimų sodyboje MGB Raseinių aps. skyriaus stribų nukautiems Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadui J. Čeponiui-Tauragiui, Budriui, jo pavaduotojui V. Žitkauskui (Židkauskui)-Svajūnui, Ilguviui ir rinktinės štabo ryšininkui A. Mileriui-Drąsučiui atminti. Bendras paminklo ir įrašo jame vaizdas.

Jurbarko r. Juodaičių sen. Pagausančio I k. Atidengtas 1998 m. spalio 4 d. sodybos šeimininkų sūnaus Kazimiero Jokimo rūpesčiu. V. Meškausko nuotr., 1998 m.

1948 m. sausio 16 d. Kėdainių aps. Ariogalos vls. Pagausančio k. MGB Raseinių aps. skyriaus stribai gyventojų Zenono ir Rozalijos Jokimų sodyboje aptiko Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabo bunkerį, kuriame slėpėsi trys partizanai.

Nuo sprogusios granatos žuvus rinktinės vado pavaduotojui Vincui Žitkauskui (Židkauskui)-Svajūnui, Ilguviui ir rinktinės štabo ryšininkui Antanui Mileriui-Drąsučiui, likęs gyvas rinktinės vadas Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys nusišovė pats.

Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti Raseiniuose. Iš niekinimo vietos J. Čeponio-Tauragio, Budrio palaikai buvo pavogti ir slapta palaidoti Raseinių m. kapinių pietiniame pakraštyje. Ant kapo pastatytas antkapinis kryžius. 1999 m. palaikai perlaidoti į Raseinių m. kapinėse įrengtą bendrą partizanų kapavietę.

Kur buvo užkasti kartu su J. Čeponiu žuvusių bendražygių palaikai neišaiškinta.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, 2010, l. 51.

Skaityti daugiau: Sausio 16 d. žuvę partizanai

Subkategorijos