1951 m. lapkričio 23 d. žūtis

1951 m. lapkričio 23 d. Kretingos r. Anužių k. (dabar – Kretingos r. sav.) MGB kariuomenės kareiviai vykdė čekistų operaciją. Jos metu partizanų rėmėjo Prano Narkaus sodybos daržinėje buvo aptiktas bunkeris. Nenorėdami pasiduoti, nusišovė jame slėpęsi Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Antanas Jonauskas-Genys ir partizanė Elena Kniežaitė-Gegutė.

Žuvusių partizanų palaikų užkasimo vieta neišaiškinta.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,

Vilnius: LGGRTC, 2010, l. 219.

Lietuvos ypatingojo archyvo duomenimis 1 , 1951 m. lapkričio 23 d., karinės čekistų operacijos metu, Anužių kaime, Prano Narkaus sodyboje buvusiame bunkeryje, žuvo Kardo rinktinės vadas Jonauskas Antanas-Genys, g. 1920 m., ir partizanė Kniežaitė Elena-Gegutė, g. 1928 m.

Suimtas sodybos šeimininkas Pranas Narkus pasakojo, kad 1951 m. lapkričio mėnesį jis leido savo sodyboje Jonauskui pasistatyti slėptuvę, padėjo ją įrengiant, taip pat teikė maistą ten buvusiems partizanams.

ANTANAS JONAUSKAS- GENYS

1919 04 17–1951 11 23

Antanas Jonauskas gimė 1919 m. balandžio 17 d. Suvalkų aps. Smalėnų k. Antano ir Apolionijos Jonauskų šeimoje. Baigė šešis pradžios mokyklos skyrius. Gyveno Kretingos aps. Kartenos vls. Dauginčių k. 1938–1940 m. tarnavo Lietuvos kariuomenės 8-ajame pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidato (taip dokumente) pulke ir baigė to paties pulko mokomosios kuopos kursą (įvertinimas l. gerai) 2 .

1941 m. rugsėjo 18 d. jaunesnysis puskarininkis A. Jonauskas šešiems mėnesiams įstojo savanoriu į Pagalbinį Tarnybos batalioną ir buvo paskirtas į Kretingos aps. atskirą transporto kuopą skyrininko padėjėju. Tų pačių metų lapkričio 8 d. įsakymu buvo perkeltas tolesnei tarnybai į Kretingos aps. 5-ą batalioną 3 .

1944 m. vasario 16 d.–gegužės 15 d. buvo gen. Povilo Plechavičiaus įkurtos Lietuvos vietinės rinktinės karys. Vokiečiams rinktinę išformavus, grįžo namo.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, dirbo Kartenos vls. Dauginčių apylinkės pirmininko pavaduotoju, vėliau – Kartenos vls. mokesčių inspektoriumi.

Buvusio Žemaičių apygardos Kardo rinktinės ryšininko karteniškio Juozapo Antano Viluckio duomenimis, iš pradžių buvo užverbuotas slaptu NKVD Kretingos aps. skyriaus informatoriumi. Vėliau ryšius su sovietų represinėmis struktūromis nutraukė ir 1948 m. tapo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kartenos (Buganto) kuopos partizanu.

1950 m. liepos mėn. LSSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) 2N valdybos 1-ojo skyriaus 4-ojo poskyrio pažymoje apie Žemaičių apygardos sudėtį ir veiklą nurodoma, kad A. Jonauskas-Genys 1949 m. ėjo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Operacinio (taip dokumente) skyriaus viršininko pareigas.

1951 m. sausio 26 d. LSSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) 2N valdybos 1-ojo skyriaus pažymoje apie Žemaičių apygardos rinktinių sudėtį nurodoma, kad A. Jonauskas eina Kardo rinktinės štabo viršininko pareigas.

1 Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA), f. K-1, ap. 58, b. 20865/3.

2 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA).

3 LCVA.

Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai ir ryšininkės. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: Darbėnų (Vizbuto) kuopos partizanas Jonas Šlyma-Petras, rinktinės ryšininkė E. Kniežaitė-Gegutė, Palangos (Narimanto) kuopos vadas Steponas Skersys-Kovas, Darbėnų (Vizbuto) kuopos partizanė Barbora Kniežaitė-Audra ir rinktinės partizanė Leonora Viluckaitė-Širšynė. Antroje eilėje iš kairės: pirmas – Bronius Salys-Žilvitis, antras – Palangos (Narimanto) kuopos Agitacinio propagandinio skyriaus viršininko pavaduotojas Stasys Lisauskas-Antanas. Trečioje eilėje penktas iš kairės rinktinės vadas Kazimieras Kontrimas-Montė, Tėvas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

Partizanė E. Kniežaitė-Gegutė.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

Elena Kniežaitė gimė 1928 m. rugsėjo 28 d. Kretingos aps. Darbėnų vls. Vaineikių Medsėdžių k. Pranciškaus Kniežo ir Uršulės Šidlauskytės-Kniežienės šeimoje 4 . Buvo baigusi pradžios mokyklą 5 .

Iki 1949 m. priklausė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Darbėnų (Vizbuto) partizanų kuopai. 1949 m., slėpdamasi nuo suėmimo, tapo partizane.

4 Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA).

5 LCVA.

 
 

Kryžius ir paminklinė plokštė iš Grūšlaukės kaimo apylinkių kilusiems ir 1944–1965 m. žuvusiems Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanams atminti. Bendras kryžiaus su paminkline plokšte ir paminklinės plokštės su įrašu vaizdas. Kretingos r. Darbėnų sen. Grūšlaukės k. Šv. Jono Nepomuko bažnyčios šventorius. Kryžiaus aut. Adolfas Kontrimas. Atidengtas 1999 m. gegužės 16 d. J. Kanarsko nuotr., 2005 m.

Parengė Rūta Trimonienė