Partizanai: Istorija ir dabartis

Antanas Ylius gimė 1909 m. balandžio 21 d. Kėdainių aps. Arioga­los vls. Pagynėvio k. 1931 m. baigė Marijampolės marijonų gimnaziją ir įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakul­teto Teologijos skyrių. 1934 m. birželio 29 d. įšventintas į kunigus. 1935 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Paskirtas į Marijampolės parapiją, kur vikaravo, buvo pradžios mokyklų tikybos mokytojas ir kapelionas. 1936 m. rudenį perkeltas į Telšių aps. Žemaičių Kalvariją. Čia taip pat buvo bažny­čios vikaras, dirbo mokyklos tikybos mokytoju. 1938 m. rudenį grąžintas į Marijampolę, kur vėl vikaravo ir buvo mokyklų kapelionas.

1940 m., prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, bolševikai užėmė Ma­rijampolės marijonų vienuolyną ir išvaikė vienuolius. Kun. A. Ylius buvo paskirtas į Marijampolės apskrities Skardupių parapiją, kur kunigo A. Kaz­lausko rūpesčiu jau buvo padėti naujos bažnyčios pamatai. 1941 m. naujojo­je bažnyčioje prasidėjo pamaldos. Vokiečių okupacijos laikotarpiu A. Ylius pastatė kleboniją – marijonų naujokyną, parapijos namą su sale ir ūkinį pas­tatą. Karo metais kunigas išslapstė keturis žydus, kurie vėliau išvyko gyventi į Izraelį.

Antrosios sovietų okupacijos pradžioje gyvendamas legaliai, kun. A. Ylius, būdamas Suvalkijos ginkluotojo pogrindžio vadų autoritetas, ieš­kojo galimybės suburti juos į vieną vietą, surengti bendrą pasitarimą ir taip pradėti partizaninės kovos centralizaciją. Čia jam daug padėjo 1945 m. pa­vasarį Skardupių klebonijoje įrengtame bunkeryje gyvenęs Jonas Pileckis, kuris vėliau tapo vienu iš Tauro apygardos štabo narių, slapyvardžiu Brokas.

Skardupių klebonijoje vyko parengiamieji Tauro apygardos kūrimo dar­bai. 1945 m. liepos 19 d. čia įvyko steigiamasis apygardos štabo posėdis, rugpjūčio 15 d. – apygardos štabo narių ir partizanų grupių atstovų pasita­ rimas, kuriame buvo įkurta Tauro apygarda. Kun. A. Ylius buvo paskirtas apygardos Sanitarijos skyriaus viršininku, kartu ėjo ir apygardos kapeliono pareigas. Rugpjūčio 20 d. apygardos vado Leono Taunio­Kovo įsakymu Nr. 2 kun. A. Ylius paskirtas dar ir apygardos štabo Ūkio skyriaus viršininku.

1945 m. rugsėjo 16 d. Skardupių klebonijoje buvo įkurtas Lietuvos iš­laisvinimo komitetas (LIK), kurio nariu tapo kun. A. Ylius­Vilkas. Vienas pagrindinių komiteto tikslų buvo kuo „skubiau surasti būdų ir tinkamų as­menų užmegzti ir palaikyti ryšius su visos Lietuvos partizanais, išplatinti išleistus į Lietuvos partizanus atsišaukimus ir kuo veikiau organizuoti par­tizanų Apygardas“ (Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945–1952 m.), Vil­nius, 2000, p. 88–89).

Naktį iš 1945 m. spalio 21­osios į 22­ąją kun. A. Ylius buvo suimtas.

Kalintas LSSR MGB vidaus kalėjime. 1946 m. liepos 14 d. Karo tribunolo nuteistas dešimčiai metų lagerio ir penkeriems – tremties. 1946 m. gruo­džio 24 d. išvežtas į lagerį. Kalėjo Kargopolio (RSFSR Archangelsko sr.), Karagandos (Kazachijos SSR) ir Vorkutos (Komijos ASSR) lageriuose. Nuo 1955 m. vasario 17 d. – tremtyje Vorkutoje. 1956 m. gegužės 10 d. paleistas, tais pačiais metais grįžo į Lietuvą.

1956–1961 m. kun. A. Ylius buvo Raseinių r. Lesčių Dievo Apvaizdos bažnyčios parapijos valdytojas. Jo rūpesčiu suremontuota varpinė ir baž­nyčia: sienos iš lauko apkaltos lentomis, iš naujo uždengtas stogas, viduje pastatyta suolų.

Tauro apygardos steigiamasis susirinkimas. Skardupių klebonija, 1945 m. liepos 19 d. Iš kairės: Jonas Pileckis, Leonas Taunys, Antanas Ylius, Albinas Ratkelis ir Vitalius Gavėnas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Kunigo Antano Yliaus (antroje eilėje penktas iš kairės) primicija. Pernarava (Kėdainių aps.), 1934 m.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1961 m. A. Yliui buvo panaikinta kulto tarnautojo registracijos pažyma. Penkerius metus jam teko dirbti miško darbus, jis buvo šmeižiamas ir persekiojamas. 1966 m. kun. A. Ylius paskirtas Radviliškio r. Grinkiškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios altarista, 1967 m. – to paties rajono Palonų Dievo Apvaizdos bažnyčios kle­bonu, 1973 m. – Šiaulių r. Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčios administratoriumi ir Gruz­džių Švč. Trejybės bažnyčios vikaru, 1983 m. – Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios altarista, 1985 m. – Šiaulių r. Kužių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios klebonu. Pablogėjus sveikatai, 1987 m. paskirtas Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios altarista.

1990 m. kovo 14 d. reabilituotas. Aprašė rezistencijos eigą.

Kun. A. Ylius mirė 1994 m. liepos 8 d. Šiauliuose. Palaidotas Marijampolės vie­nuolių marijonų kapinėse.

Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. lapkričio 18 d. dekretu A. Ylius apdova­notas Vyčio kryžiaus 2­ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komando­ ro didysis kryžius) (po mirties).

A. Yliaus vardas suteiktas vienai Marijampolės r. Skardupių miestelio gatvei, jo vardu pavadinta Skardupių Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčios niša. 2009 m. kun. A. Ylius paskelbtas Skardupių garbės piliečiu.

 

Atminimo lenta 1945 m. rugpjūčio 15 d. šiame Skardupių klebonijos pastate įkurtai Tauro apygardai atminti. Bendras pastato ir atminimo lentos vaizdas. Marijampolės r. Marijampolės sen. Skardupių k. A. Yliaus g. 46. Atidengta 2005 m. liepos 14 d. R. Driaučiūnaitės nuotr., 2014 m.

Paminklas 1945 m. rugpjūčio 15 d. Skardupių klebonijoje įkurtai Tauro partizanų apygardai atminti. Bendras paminklo vaizdas. Marijampolės r. Marijampolės sen. Skardupių k. Pastatytas 1995 m., minint apygardos įkūrimo 50-ąsias metines. R. Driaučiūnaitės nuotr., 2014 m.

Parengė Rūta Trimonienė