1949 m. spalio 28 d. KM žūtis
1949 m. spalio 28 d. Anykščių aps. Andrioniškio vls. apylinkėse apie 11 val. ryto MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviai, vadovaujami Poginovo ir N. Dušanskio, keliais žiedais apsupo Butkiškio vienkiemyje esančią ūkininko Juozo Jovaišos sodybą, kurioje buvo įrengtas Karaliaus Mindaugo partizanų srities štabo bunkeris.
Į bunkerį buvo pasiųstas sulaikytas šeimininko sūnus partizanas Juozas Jovaiša. Grįžęs jis pasakė, kad bunkeryje yra tik jo netikras brolis Balys Žukauskas-Princas, kuris netrukus buvo priverstas išeiti. Iš pradžių B. Žukauskas tvirtino, kad bunkeryje buvo vienas, bet tardomas pasakė, kad toliau esančiame bunkeryje yra likę dar du partizanai, tai Šarūnas ir jo žmona. Į bunkerį buvo įstumta šeimininkų dvidešimtmetė dukra Bronė Jovaišaitė, kuriai liepta partizanams perduoti, kad jiems bus dovanota gyvybė, jeigu jie taikiai pasiduos.
Vėliau į bunkerį vėl buvo įvarytas Juozas Jovaiša. Visi trys partizanai sudegino svarbius dokumentus ir, vos tik iš bunkerio pasitraukė Bronė Jovaišaitė, pasigirdo galingas sprogimas. Žuvo vadas Antanas Slučka-Šarūnas, jo žmona štabo narė Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa ir partizanas Juozas Jovaiša-Lokys.
Žuvusiųjų palaikai buvo išvežti į Kauną. Jų užkasimo vieta ir šiandien neišaiškinta.
Parengė Rūta Trimonienė„
Ši tragedija įvyko prieš penkiasdešimt metų. Tuos įvykius gerai prisimena buvusi partizanų ryšininkė „Žibutė“ Bronė Jovaišaitė-Pačinskienė ir jos sesuo Levutė. Tai jų sodyboje Butkiškių kaime ir buvo garsioji partizanų būstinė.
Bronė prisimena, kad 1944 m. gruodžio 24 d. stribai sudegino jų sodybą, gyvulius. Liko tik pirtis.
Jos trys broliai, kaip ir dauguma to meto vyrų, savo sodyboje po pirtimi buvo išsikasę bunkerį. Pokaryje po kaimus siautėjo stribai, šaukė vaikinus į kariuomenę. Tai broliai, norėdami apsisaugoti ir pasislėpti, išsikasė sau slėptuvę.
Vėliau partizanaudami jie susipažino su garsiuoju vadu Antanu Slučka – „Šarūnu“, poetu Urbonu – „Lakštučiu“ ir kitais jaunuoliais. Jie praplatino esančią slėptuvę, greta išsikasė kitą didesnį bunkerį. Ten buvo šiaurės Rytų Lietuvos srities Algimanto apygardos partizanų vadavietė. Ten rinkdavosi partizanai aptarti savo reikalų ir planų. Jie turėjo radijo aparatus ir kitus reikmenis.
Pati Bronė Jovaišaitė buvo partizanų ryšininkė. Ji geležinkeliu vykdavo į Panevėžį. Ten, netoli stoties, buvo toks namas, kuriame pagal slaptažodį susitikdavo su vienu vyriškiu, kuris parūpindavo šovinių, popieriaus, įvairių reikiamų daiktų. Jie supakuoti būdavo pristatomi į stotį. Bronė visą tai paimdavo ir grįždama atveždavo partizanams. Kadangi buvo jaunutė, apie septyniolikos metų, lieknutė, smulkios vaikiškos išvaizdos, tai niekas ir netikrindavo. Moteris prisimena, kad iš pradžių buvę viskas įdomu, net nejautusi baimės, tik vėliau supratusi didžiulę atsakomybę.
Ūkininko Juozo Jovaišos sodyba, kurioje 1949 m. spalio 28 d. apsupties metu žuvo Karaliaus Mindaugo partizanų srities vadas A. Slučka-Šarūnas, jo žmona štabo narė J. Railaitė-Slučkienė-Neringa ir partizanas J. Jovaiša-Lokys. Utenos aps. Anykščių vls. Butkiškio vienkiemis.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Leonora Jovaišaitė (kairėje) ir jos sesuo partizanų ryšininkė Bronė Jovaišaitė-Pačinskienė-Žibutė gimtosios sodybos vietoje virš daržovių „kapčiaus“ iš kurio buvo patenkama į įruoštas partizanų slėptuves. Anykščių r. Andrioniškio sen. Butkiškio vnk.
Iš LGGRTC Memorialiniame departamente sukauptos liudininkų medžiagos
Tuo metu Butkiškiuose viskas vyko įprasta tvarka. Jovaišos pasistatė daržinę, tvartą. Valdžios raginamas Juozas Jovaiša užsiregistravo, ruošėsi statyti namus, nes gyventi pirtelėje buvo labai ankšta. Dažnai stribai darydavo kratas, bet nieko nerasdavo. Apie partizanų štabą jie nežinojo, nors rinkdavosi nariai. Kartais ten būdavo apie dešimt ir daugiau žmonių.
Laikas slinko, partizanų naikinimui buvo metamos vis didesnės valdžios pajėgos.
Daug žuvo žmonių.
Tai vienur, tai kitur būdavo paimami partizanai į nelaisvę.
[...] būrio ryšininką Vytautą Kučį iš Kuniškių kaimo Kauno saugumiečiai užverbavo dirbti jiems, reikalaudami surasti Algimanto apygardos būstinę. Kadangi pats Kučys jos nežinojo, tai sugrįžęs į tėviškę, sumanė klasta įvykdyti savo tikslą.
Ližų kaime vyko jaunimo pasilinksminimas, kuriame buvo du partizanai. Šnipas Kučys vaišino vyrus apnuodyta degtine, o užmigdytus surišo ir atidavė okupantams. Kaune tardymo metu šie vyrai neišlaikė kankinimų ir pasakė tardytojams „Šarūno“ bunkerio vietą.
1949 m. spalio 29 (tai buvo 28 d.) d. ankstyvą rytą enkavedistai apsupo Juozo Jovaišos namus. Kareivių buvo labai daug, stovėjo beveik vienas prie kito, atkišę šautuvus. Laimė, tuo metu tėvų namuose nebuvo. Seserys Levutė ir Bronė buvo pririštos prie medžių, kad nepabėgtų. Pirmoje slėptuvėje buvo tik brolis Balys. Saugumiečiai daugiau nieko nerado, tačiau jie žinojo, kad už angos yra ir kita slėptuvė, todėl siuntė brolį Juozą, kad įkalbėtų vadą Antaną Slučką ir jo žmoną pasiduoti. Brolis Juozas, bijodamas kankinimų, nusprendė geriau žūti kartu su vadu ir jo žmona. Okupantai įsakė Bronei lįsti į slėptuvę. Ji ten išbuvo 20 minučių, pasikalbėjo. Vadas su žmona pasakė, kad jokiu būdu nepasiduos gyvi, geriau susisprogdins. Joana atidavė Bronei savo batus, nes ši buvo basa. Ji labai gailėjo savo mažo sūnelio Stasiuko, kuris buvo pas gimines.
Bronė, išlindusi iš slėptuvės, nieko nepasakė. Enkavėdistai liepė lįsti antrą kartą.
Tik įėjus į pirmą slėptuvę, ji išgirdo baisų sprogimą. Iki šiol moteris stebisi, kaip liko gyva, nes rūbai buvo apdraskyti, pilni sprogmenų liekanų.
Trijų partizanų sudraskytus kūnus kareiviai sumetė į sunkvežimį. Greta susodino ir surišo seseris Levutę ir Bronę, brolį Balį. Juos išvežė į Kauno kalėjimus, kur laukė ilgas kelias į lagerius“.
Andrioniškio seniūnijos leidinys,
1999 m. lapkričio mėn. Nr. 6,
Vida Pakšienė, „Tragiška partizanų lemtis“
Kryžius ir paminklinis akmuo 1949 m. spalio 28 d. šioje vietoje buvusioje Jovaišų sodyboje įrengtame Karaliaus Mindaugo partizanų srities štabo bunkeryje MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių vykdytos karinės čekistų operacijos metu susisprogdinusiems Karaliaus Mindaugo partizanų srities vadui A. Slučkai-Šarūnui,
jo žmonai štabo narei J. Railaitei-Slučkienei-Neringai ir partizanui J. Jovaišai-Lokiui atminti. Anykščių r. Andrioniškio sen. Butkiškio k. Butkiškio miško v. pakraštys. Bendras kryžiaus ir paminklinio akmens, paminklinio akmens priekinės plokštumos vaizdas. Pastatyti 1990 m. R. Trimonienės nuotr., 2008 m.
