Partizanai: Istorija ir dabartis

Jonas Valenta gimė 1917 m. lapkričio 30 d. Marijampolės aps. Marijampolės vls. Trakiškių k. Jono Valentos ir Julijos Žilinskaitės-Valentienės šeimoje.

Kartu augo trys broliai ir keturios seserys.

J. Valenta baigė Marijampolės amatų mokyklą, kurioje įgijo staliaus specialybę. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Kartu lankė karininkų kursus. Baigus tarnybą jam suteiktas puskarininkio laipsnis.

Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai kartu su broliu Juozu buvo suimtas ir išvežtas į Raudonosios armijos dalinį Rokiškyje. Iš jo abu su broliu sugebėjo pabėgti.

1944 m. vasario mėn. kartu su visais broliais tapo gen. P. Plechavičiaus vadovaujamos Lietuvos vietinės rinktinės kariais.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai pradėjo slapstytis. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Vadovavo partizanų grupei. 1947 m. birželio 10 d. Tauro apygardos įsakymu Nr. 24 Geležinio Vilko rinktinei „1-mos kuopos II-ro būrio būrininką puskarininkį Čempijoną (taip dokumente), kaipo nusimanantį kariniuose reikaluose ir esant gerą bei uolų kovotoją“ paskirti šios rinktinės Rikiuotės skyriaus viršininku. 1948 m. balandžio 9 d. apygardos įsakymu Nr. 5 Geležinio Vilko rinktinei jis paskirtas šios rinktinės skyriaus viršininku.

1949 m. gegužės 8 d. Tauro apygardos vado Aleksandro Antano Grybino-Fausto įsakymu Nr. 12 J. Valenta ir Geležinio Vilko rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Albinas Švedas-Radastas, jiems patiems prašant, buvo perkelti į Vytauto rinktinę. Tų pačių metų rugpjūčio 8 d. vykusiame Geležinio Vilko rinktinės štabo pareigūnų ir kuopų vadų posėdyje buvo nutarta kreiptis į apygardos vadą Faustą su prašymu Čempioną grąžinti į Geležinio Vilko rinktinę ir paskirti jos vadu.

Po 1949 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 9 J. Valenta-Čempionas pasirašo kaip laikinai einantis Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas, o tų pačių metų lapkrčio 22 d. Tauro apygardos įsakymu Nr. 49 Žalgirio rinktinei nuo rugpjūčio 1 d. jis skiriamas Geležinio Vilko rinktinės vadu.

Prienų aps. Šilavoto vls. Prankiškės vnk., partizanų rėmėjams Vilkams sutikus, J. Valenta įsirengė rinktinės štabo bunkerį. Jame tą nelemtą lapkričio 13 d. vakarą, išleidęs bendražygius: Praną Kleizą-Rytį, Kazį Urbanavičių-Žaibą ir Stasį Marčiulyną-Lapiną, pasiliko tvarkyti dokumentus.

Lapkričio 14-os rytą Vilkų sodybą apsupo MGB karinė grupė ir, iš kart suvirtę į trobą, pradėjo lupti koridoriaus grindis. J. Valenta-Čempionas, supratęs kad slėptuvė išduota, sunaikinęs dokumentus, nusišovė.