1949 m. lapkričio 26 d. žūtis

1949 m. lapkričio 26 d. Alytaus aps. Alovės vls. (dabar – Alytaus r. sav.) Varčios miške, netoli Bogušiškių k. gyventojo Pivašiūno sodybos, MGB Alytaus aps. skyriaus operatyvinė karinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo aptiktas bunkeris. Per kautynes žuvo Dainavos apygardos štabo vado pavaduotojas ir apygardos Žvalgybos skyriaus vadas Julius Karpis-Vieversys, Kazimieraičio rinktinės vadas Bernardas Navickas-Girinis, rinktinės štabo viršininkas Bronius Kukauskas-Kalvaitis, Geležinio Vilko tėvūnijos vado pavaduotojas ir būrio vadas Petras Savickas-Kregždė, Kregždės būrio skyriaus vadas Juozapas Baranauskas-Šamas, partizanai Bronislava Diksaitė-Gražina (Petro Savicko-Kregždės žmona), Viktoras Kavaliauskas-Klajūnas ir Antanas Stankevičius-Vakaras.

Žuvusiųjų palaikai niekinti MGB Alytaus aps. skyriaus kieme.

Užkasimo vieta neišaiškinta.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 69–70.

 

JULIUS KARPIS-ALEKSAS, VIEVERSYS

1927–1949 11 26

Julius Karpis, Vaclovo, g. 1927 m. Alytaus aps. Varėnos vls. Mergežerio k. Gyveno Marijampolės aps. Kalvarijos mstl.

Partizanas nuo 1944 m. 1947 m. sausio 1 d. Dainavos apygardos Merkio rinktinės vado Adolfo Ramanausko-Vanago įsakymu Nr. 11 3-iojo bataliono 2-ojo būrio partizanui Aleksui ir jo bendražygiams pareikštas pagyrimas už tai, kad „...1946 m. gruodžio 13 d. sunaikino aršų Varėnos miesto istrebiltelį Palevičių, paimdami ginklą“ ir „... 1946 m. spalio 26 d. sulaikė USA tipo mašiną ir, ja pasinaudodami, nuvažiavo į X vietovę, paėmė kooperatyvo prekes“.

1949 m. gegužės 19–20 d. J. Karpis-Vieversys, kaip Dainavos apygardos štabo narys, dalyvavo apygardos vadų posėdyje.

Dainavos apygardos štabo vado pavaduotojas ir apygardos Žvalgybos skyriaus vadas, apygardos laikraščio „Laisvės varpas“ redaktorius.

1999 m. rugpjūčio 24 d. J. Karpiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. rugsėjo 6 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

Dainavos apygardos ir Kazimieraičio rinktinės partizanų vadovybė. 1948 m. Pirmoje eilėje iš kairės: apygardos vado adjutantas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, apygardos vadas A. Ramanauskas-Vanagas, rinktinės štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Paukštis, rinktinės Vanago grupės partizanas Pranas Ivanauskas-Bevardis; antroje eilėje antras iš kairės apygardos štabo narys J. Karpis-Vieversys; trečioje eilėje pirmas iš kairės apygardos štabo Žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininkas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas.

Kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai J. Karpis-Vieversys (kairėje) su bendražygiu. 1948 m. žiema.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Vanago grupės partizanai. Iš kairės: P. Ivanauskas-Bevardis, Vytautas Gudelionis-Beržas ir B. Navickas-Girinis.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

BERNARDAS NAVICKAS-GIRINIS

 

1929 04 15–1949 11 26

Bernardas Navickas gimė 1929 m. balandžio 15 d. Alytaus aps. Merkinės vls. Gelovinės k. Juozo Navicko ir Onos Ciunytės-Navickienės šeimoje. Mokėsi Alytaus aps. Merkinės gimnazijoje. Pogrindinės organizacijos narys.

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Vanago grupės vadas Feliksas Daugirdas-Šarūnas (kairėje) ir grupės štabo viršininkas B. Navickas- Girinis (dešinėje).
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Vanago grupės partizanai B. Navickas-Girinis (kairėje) ir P. Ivanauskas-Bevardis (dešinėje) pasirašo dokumentus.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

Suimtas 1946 m. balandžio 18 (21) d. Kalintas NKVD Varėnos vls. poskyryje. 1946 m. balandžio 24 d. pabėgo. Tapo Dainavos apygardos partizanu.

1948 m. balandžio 16 d. Merkinės klube susprogdino granatą. 1949 m. rugsėjo 15 d. paskirtas Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės vadu.

BRONIUS KUKAUSKAS-KIŠKIS, KALVAITIS

1914–1949 11 26

Bronius Kukauskas, Nikodemo, gimė 1914 m. Viečiūnų k. (dabar Druskininkų sav.). Mokytojas.

Partizanas nuo 1944 m. Suimtas 1946 m. kovo 4 d. Kalintas MVD Alytaus aps. skyriaus kalėjime. 1946 m. balandžio 16 d. pabėgo kartu su 38 kaliniais.

Po 1949 m. liepos 25 d. Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Gardino tėvūnijos vado Povilo Damulevičiaus-Daugirdo laišku Pietų Lietuvos partizanų srities vadui A. Ramanauskui-Vanagui, išrinkus jį srities vadu ir srities leidinio „Partizanas“ išleidimo proga, pasirašė kaip tėvūnijos vado pavaduotojas ir štabo viršininkas.

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės štabo viršininkas.

PETRAS SAVICKAS-KREGŽDĖ

1924 01 27–1949 11 26

Petras Savickas gimė 1924 m. sausio 27 d. Alytaus aps. Daugų vls. Žvirgždėnų k. Mykolo Savicko ir Uršulės Pumprickaitės-Savickienės šeimoje.

Partizanas nuo 1944 m. 1949 m. gegužės 19–20 d. P. Savickas-Kregždė, kaip Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos būrio vadas, dalyvavo Dainavos apygardos vadų posėdyje.

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos vado pavaduotojas ir būrio vadas.

1998 m. rugsėjo 11 d. P. Savickui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. rugsėjo 28 d. įsakymu jam suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis (po mirties).

JUOZAPAS BARANAUSKAS-ŠAMAS

1922 09 13–1949 11 26

Juozapas Baranauskas gimė 1922 m. rugsėjo 13 d. Alytaus aps. Butrimonių vs. Pušėnų k. Vincento Baranausko ir Marijonos Sipavičiūtės-Baranauskienės šeimoje. Gyveno Alytaus aps. Alovės vls. Mieliūnų k.

Partizanas nuo 1946 m. Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos Petro Savicko-Kregždės būrio skyriaus vadas.

BRONISLAVA DIKSAITĖ-MIŠKŲ GĖLĖ, ŽIBUTĖ, GRAŽINA

1924 05 05–1949 11 26

Bronislava Diksaitė gimė 1924 m. gegužės 5 d. Alytaus aps. Alovės vls. Pavartėnų k. Felikso Diksos ir Marijonos Seiliūtės-Diksienės šeimoje. Gyveno Alytaus aps. Alovės vls. Bogušiškių k.

1945 m. gruodžio 25 d. suimta. 1947 m. rugsėjo 23 d. pabėgo iš Alytaus ligoninės. 1947 m. rugpjūčio 31 d. byla nutraukta.

Nuo 1949 m. vasario mėn. Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos Petro Savicko-Kregždės būrio partizanė ir P. Savicko-Kregždės žmona.

1998 m. rugsėjo 11 d. B. Diksaitei pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

VIKTORAS KAVALIAUSKAS-KLAJŪNAS

1928 04 15–1949 11 26

Viktoras Kavaliauskas gimė 1928 m. balandžio 15 d. Alytaus aps. Nedzingės vls. Sukarepkos k. Mykolo Kavaliausko ir Emilės Celevičiūtės-Kavaliauskienės šeimoje.

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos partizanas.

ANTANAS STANKEVIČIUS-VAKARAS

1926–1949 11 26

Antanas Stankevičius, Adomo, gimė 1926 m. Alytaus aps. Nedzingės vls. Sapiegiškės k.
Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos partizanas.

 

Tipinis atminimo ženklas 1949 m. lapkričio 26 d. šioje vietoje įrengtame bunkeryje kautynėse su MGB Alytaus aps. skyriaus operatyvine karine grupe žuvusiems Dainavos apygardos štabo vado pavaduotojui ir apygardos Žvalgybos skyriaus vadui J. Karpiui-Vieversiui, Kazimieraičio rinktinės vadui B. Navickui-Giriniui ir štabo viršininkui B. Kukauskui-Kalvaičiui, Geležinio Vilko tėvūnijos vado pavaduotojui ir būrio vadui P. Savickui-Kregždei, skyriaus vadui J. Baranauskui-Šamui, partizanams B. Diksaitei-Gražinai, V. Kavaliauskui-Klajūnui ir A. Stankevičiui-Vakarui atminti.

Alytaus r. Alytaus regioninio padalinio Dušnionių girininkijos Varčios miško 707 kvart. 25 sklypas. Tipinio atminimo ženklo plokštumų su iškaltais įrašais vaizdas. Autorius Romas Navickas.

Pastatytas 2014 m. lapkričio 21 d. „Sonetas ir Ko“ nuotr., 2014 m.

Parengė Rūta Trimonienė