plk. Kazimieras Antanavičius-Tauras (1908 01 16–1947 04 09)
Kazimieras Antanavičius gimė 1908 m. sausio 16 d. Kėdainių aps. Josvainių vls. Karūnavos k. ūkininkų Saliamono Antanavičiaus ir Onos Rušaitės-Antanavičienės šeimoje. Be jo, šeimoje dar augo penki broliai ir dvi seserys. Vėliau su tėvais persikėlė gyventi į Telšių aps. Plungės vls. Didvyčių k. 1929 m. baigė Plungės gimnaziją, o 1931 m. spalio 24 d. – Karo mokyklą (XIII laida). Buvo paskirtas į 1-ąjį pėstininkų pulką, jam suteiktas jaun. leitenanto laipsnis. 1934 m. lapkričio 23 d. K. Antanavičiu buvo suteiktas leitenanto laipsnis. 1934 m. jis vedė Julijoną Lukoševičiūtę. Šeima augino dukrą Neringą ir sūnų Gediminą. 1936 m. buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 1938 m. lapkričio 23 d. K. Antanavičiui suteikas kapitono laipsnis. 1939 m. liepos liepos 8 d. jis baigė Vytauto Didžiojo Aukštosios karo mokyklos Gen. štabo skyrių (III laida) ir buvo paskirtas į Kariuomenės štabą, jam suteiktos gen. štabo karininko teisės.
Tarnavo Kariuomenės štabe 1-ojo skyriaus mokymo dalies karininku.
Antkapinis paminklas 1990 m. žmonos ir brolienės Julijonos Antanavičienės iš Plungės miesto kapinių perlaidotų 1947 m. balandžio 9 d. Telšių aps. Plungės vls. Žvirblaičių k. gyventojo, partizanų rėmėjo Kazimiero Beržanskio sodyboje kautynėse su MGB kareivių ir stribų grupe žuvusiems Žemaičių apygardos vadui K. Antanavičiui-Taurui, jo pavaduotojui P. Antanavičiui-Treniotai, štabo nariams Kasperui Malakauskiui-Bimbai ir Vilhelmui Stombekui (Stambekui)-mjr. Villi, apygardos štabo ryšininkui Steponui Andrijauskui atminti. Bendras antkapinio paminklo ir įrašo jame vaizdas. Klaipėdos r. Dovilų sen. Lėbartų kapinės. Pastatytas 1990 m. S. Vinciūnienės nuotr., 2012 m.
Pirmosios sovietų okupacijos metu, likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. rugsėjo 5 d. K. Antanavičius buvo paskirtas į Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso štabą, o rugsėjo 24 d. – 184-osios šaulių divizijos štabo operacijų skyriaus karininku. Tų pačių metų spalio 18 d. perkeltas į 184-osios šaulių divizijos štabą.
1941 m. birželio 14 d. tėvas Saliamonas Antanavičius, motina Ona, seserys Genovaitė ir Kostė buvo ištremti į Komiją. Tėvai ten mirė nuo bado 1942 m., Genovaitė – 1945 m. Trys broliai Antanavičiai – Jonas, Antanas ir Juozas 1941 m. birželio naktį iš 24 į 25 d. NKVD-NKGB Telšių aps. skyriaus darbuotojų ir jų pagalbininkų buvo nukankinti Rainių miškelyje, broliui Alfonsui teko praeiti visus GULAG’o kelius.
1941 m. birželio 22 d., kilus Vokietijos–SSRS karui, K. Antanavičius iš armijos pasitraukė. Nuo 1941 m. liepos 1 d. jis – Vilniaus įgulos štabo 1-ojo skyriaus karininkas. Po kelių dienų, liepos 5 d., buvo paskirtas šio skyriaus viršininku. Vokiečių okupacijos metais K. Antanavičius dirbo Plungės burmistru.
1944 m., prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, kartu su broliu Povilu, buvusiu Lietuvos kariuomenės lakūnu, išėjo į partizanus. Lietuvos laisvės armijos (LLA) dalinio, veikusio Plungės apylinkių miškuose, vadas.
1946 m. rugsėjo 19 d. suėmus Žemaičių apygardos vadą Fortūnatą Ašoklį, K. Antanavičius perėmė apygardos vado pareigas ir po 1946 m. lapkričio 30 d. įsakymu pasirašė kaip apygardos vadas.
1947 m. rugpjūčio mėn. buvo suimta K. Antanavičiaus žmona Julijona.
Kalinta Šilutėje Macijų lageryje. Nuteista ir 1949 m. išvežta į lagerį. Po kalinimo grįžo į Lietuvą.
1999 m. rugpjūčio 24 d. K. Antanavičiui-Taurui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. rugsėjo 14 d. dekretu jam suteiktas pulkininko laipsnis, 1999 m. lapkričio 22 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius) (po mirties).
Parengė Rūta Trimonienė
