1949 m. kovo 24 d. žūtis
1949 m. kovo 24 d. Utenos aps. ir vls. Nolėnų k. (dabar - Utenos r. sav.) MGB kariuomenės kareiviai kaimo gyventojo partizanų rėmėjo Jono Šimonėlio sodyboje aptiko Vytauto apygardos Liūto rinktinės bunkerį. Susišaudymo metu sudegė namas. Žuvo Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vado pavaduotojas ir Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis, apygardos vado adjutantas Albertas Guobužas-Šamas, Liūto rinktinės partizanai Alponsas Bivainis-Klimašauskas, Bronius Bivainis-Laputė, Vytautas Pakalnis-Pagirys, Napoleonas Valančiūnas-Elnias ir partizanų ryšininkas Vincas Dominykas Sirutis-Vergas.
„ 1948 m. rudenį į Nolėnų kaimą pas giminaičius, tarsi slapstydamasis nuo sovietinio saugumo persekiojimo, atvyko Lietuvos kariuomenės pulkininkas Liudas Šimonėlis. Tame pačiame name buvo partizanų slėptuvė, kurioje tuo metu buvo ir V. Kaulinis su kovos draugais. Apie atvykusį svečią sodybos šeimininkas Alfonsas Bivainis-Klimašauskas pranešė vadui. Po keleto pokalbių V. Kaulinis parodė L. Šimonėliui vyriausiosios pogrindžio vadovybės programų projektus, klausinėjo patarimų, dalijosi patirtimi. L. Šimonėlis patarimų negailėjo, žadėjo parūpinti ginklų ir reikiamų dokumentų. Šis pulkininkas tuo metu jau buvo užverbuotas čekistų agentas, slapyvardžiu „Šilaitis“.
Atvykęs į eilinį susitikimą su pulkininku V. Kaulinis kartu su penkiais kitais bunkeryje buvusiais partizanais Jono Šimonėlio sodyboje (Utenos apskr. Leliūnų vlsč. Nolėnų kaime) buvo apsupti dar naktį. 1949 m. kovo 24 d. rytą prasidėjo kautynės, namas užsiliepsnojo. Išbėgę į lauką partizanai pateko į kryžminę ugnį. Vieni žuvo nuo priešo kulkų, kiti nusišovė ar susisprogdino patys.
Po V. Kaulinio-Miškinio žūties čekistai pasigyrė net Maskvai, akcentuodami šios operacijos eigą. Apygardos vado žūtis buvo labai skaudus smūgis Rytų Lietuvos partizanams ir Vytauto apygardai, iki tol netekusiai daugelio geriausių pareigūnų bei vadų. Naujuoju apygardos vadu tapo Bronius Kalytis-Siaubas, Liutauras, Leopardas, vėliau tapęs Sokolovo agentu-smogiku...“
Parengė Ričardas Čekutis
(Lankstukas, skirtas Vytauto apygardos vado Vinco Miškinio-Kaulinio
ir jo bendražygių žūties 55-ųjų metinių minėjimui, LGGRTC, 2004)
ALBERTAS GUOBUŽAS-ŠAMAS
1928 06 23-1949 03 24
Albertas Guobužas gimė 1928 m. birželio 23 d. Utenos aps. Vyžuonų vls. Gaspa-riškių k. Kazimiero Guobužo ir Teofilės Bareišytės-Guobužienės šeimoje.
Vytauto apygardos vado adjutantas.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai tėvų sodyboje buvo įrengtas partizanų bunkeris, kurį 1944 m. gruodžio 14 (20) d. apsupus, žuvo tėvas, partizanų ryšininkas Kazimieras Guobužas ir keturi partizanai.
Vytauto apygardos vado adjutantas ir Liūto rinktinės Aušros būrio vadas brolis
Mykolas Guobužas-Saulys žuvo 1948 m. kovo 14 d. Utenos aps. Leliūnų vls. Narutiškio k. mokykloje. Šios apygardos Liūto rinktinės partizanas brolis Jonas Guobužas-Girėnas žuvo 1949 m. rugpjūčio mėn. Utenos aps. Vyžuonų vls. Gaspariškių k., o šios rinktinės Jovaro kuopos Aro būrio vadas brolis Vytautas Guobužas- Viesulas žuvo 1952 m. balandžio 29 d. Anykščių r. Debeikių vls. Dobilynės k.
Vytauto apygardos partizanų ryšininkė sesuo Kazimiera Kerienė ir brolis Bronius Guobužas 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremti į Krasnojarsko kr. Brolis į Lietuvą grįžo 1956 m., sesuo su šeima - 1990 m. Sesuo Bronė Maniušienė buvo ištremta į Krasnojarsko kr. 1951 m. spalio 3 d. Paleista 1958 m. Grįžo į Lietuvą
1999 m. kovo 17 d. A. Guobužui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
ALPONSAS BIVAINIS-KLIMAŠAUSKAS, KLIMAS, ŠMĖKLA
1923 01 28-1949 03 24
Alponsas Bivainis gimė 1923 m. sausio 28 d. Utenos aps. Vyžuonų vls. Luknių k. Juozo Bivainio ir ir Angelijos Mustaikaitės-Bivainienės šeimoje.
Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanas. Kartu žuvusio B. Bivainio brolis. Tėvai 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremti į Irkutsko sr. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 2000 m. kovo 10 d. A. Bivainiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
BRONIUS BIVAINIS- UOSIS, LAPUTĖ
1927-1949 03 24
Bronius Bivainis gimė 1927 m. Utenos aps. Vyžuonų vis. Luknių k. Juozo Bivainio ir ir Angelijos Mustaikaitės-Bivainienės šeimoje.
Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanas. Kartu žuvusio A. Bivainio brolis. Tėvai 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremti į Irkutsko sr. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 2000 m. kovo 10 d. B. Bivainiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai. Pirmas iš kairės Albertas Guobužas-Šamas, antras - Bronius Morkūnas-Strausas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis (dešinėje) ir jo adjutantas partizanas slapyvardžiu Šaulys. Ant kortelės saugumiečių užrašyta: „Miškinis i štabnoi bandit „Šaulys" Tikėtina, kad tai apygardos vado adjutantas Mykolas Guobužas-Šaulys. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
Vytauto apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas - apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis, antras - Bronius Keblys-Ūsas. Antroje eilėje iš kairės: penktas - Vincentas Laucius-Kirvis. Kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
VYTAUTAS PAKALNIS-ŪSAS, PAGIRYS
1927 06 14-1949 03 24
Vytautas Pakalnis gimė 1927 m. birželio 14 d. Utenos aps. Utenos vls. Kirklių k Antano Pakalnio ir Adelės Pakalnytės-Pakalnienės šeimoje.
Partizanas nuo 1944 m. Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanas.
2002 m. sausio 25 d. V. Pakalniui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
NAPOLEONAS VALANČIŪNAS-ELNIAS
1926 11 10-1949 03 24
Napoleonas Valančiūnas, Prano, gimė 1926 m. lapkričio 10 d. Utenos aps. Vyžuonų vls. Galelių k.
Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aušros būrio partizanas.
1999 m. rugpjūčio 24 d. N. Valančiūnui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
VINCAS DOMINYKAS SIRUTIS- VERGAS
1908-1949 03 24
Vincas Dominykas Sirutis, Igno, gimė 1908 m. Utenos aps. Vyžuonų vls. Luknių k. Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanų ryšininkas.
Paminklinis akmuo 1949 m. kovo 24 d. šioje vietoje buvusioje partizanų rėmėjo J. Šimonėlio sodyboje Įrengtame bunkeryje kautynėse su MGB kariuomenės kareiviais žuvusiems Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vado pavaduotojui ir Vytauto apygardos vadui V. Kauliniui-Mškiniui, Uteniui, apygardos vado adjutantui A. Guobužui-Šamui, Liūto rinktinės partizanams Alponsui-Klimašauskui ir Broniui-Laputei Bivainiams, V. Pakalniui-Pagiriui, N.Valančiūnui-Elniui ir partizanų ryšininkui V. D. Siručiui-Vergui atminti. Utenos r. Sudeikių sen. Nolėnų k. Utenos-Užpalių vieškelio 4 km. Atidengtas 1993 m. vasario 16 d. Bendras paminklinio akmens ir įrašo jame vaizdas. D. Žygelio nuotr., 1997 m.
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2019/201903_VA_zutis.pdf
