Rūta Trimonienė

Rūta Trimonienė

1959 m. liepos 19 d.

Istorikė, paveldosaugininkė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rūta Trimonienė gimė 1959 m. liepos 19 d. Vilniuje geologo Vytauto Kazio Vasiliausko ir geografės Marijos Šalkutės-Vasiliauskienės šeimoje. 1966 m. pradėjo mokytis Vilniaus 23-iojoje vidurinėje mokyklose, kurią baigė 1977 m.

1977–1978 m. dirbo auklėtoja Vilniaus vaikų darželyje Karoliniškėse. 1978 m. įstojo į Vilniaus Valstybinio Pedagoginio instituto Istorijos fakultetą, kurį baigė 1984 m. ir buvo paskirta dirbti į Vilniaus Santariškių ligoninės Kardiochirurginės klinikos Įgimtų širdies ydų skyrių pedagoge-psichologe. Su vaikais, turinčiais įgimtą širdies ydą, ir jų mamomis  dirbo 10 metų. Rūpinosi, kad skyriuje būtų mokyklinių vadovėlių biblioteka, vaikai tęstų mokslus ir ligoninėje. Daug dėmesio skyrė vaikų užimtumui, kad jie kuo mažiau galvotų apie savo negalią. Ypatingą dėmesį skirdavo Naujų metų pasiruošimo šventei, kurios laukdavo visi: ir gydytojai, ir mažieji ligoniukai su mamomis.

1994 m. R. M. Trimonienė pradėjo dirbti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centras) Lietuvos gyventojų aukų atminimo institute Paminklinių objektų biuro vedėja, vėliau,  reorganizavus Centrą, – Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vyriausiąją istorike. Parengė „Memorialinių vietovių ir statinių, susijusių su sovietų genocidu ir rezistenciniu judėjimu, inventorizacijos bei sąvado sudarymo“ programą. Parengė šių memorialinių vietovių ir statinių skirstymą, programos vykdymo darbo metodiką. Vykdydama programą daug važinėjo po Lietuvą, bendravo su buvusiais partizanais, politiniais kaliniais ir tremtiniais, pokario metų liudininkais.

Skaityti daugiau: Rūta Trimonienė

Rūtos Trimonienės straipsniai

1945 m. mūšiai

Juodgirio mūšis

Juodgirio.pdf

Panaros kautynės

panaros.pdf

Kiauneliškio kautynės

kiauneliskio_kautynes.pdf

Kalniškės mūšis

Kalniskes_musis.pdf

Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų sritis

Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo žūtis

PLPS_zutis.pdf

Konstantas Baliukevičius - Tylius, Rainys

baliukevicius_biog.pdf

Dainavos apygarda

paskutinis Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Ungurys

daunoras_biogr.pdf

Partizanų priesaika

partizanu_priesaika.pdf

1951 m. gegužės 23 d. partizanų žūtis

PLPS_zutis2.pdf

Kovo 6-7 d. žuvę partizanai

DA_zutis.pdf

Benediktas Labėnas (Labenskas) - Kariūnas

labenas_biog.pdf

Vaclovas Voveris-Žaibas

voveris_biog.pdf

1951 m. vasario 6 d. žūtis

DA_SR_zutis.pdf

Tauro apygarda

Vincas Strimas - Šturmas

strimas_biog.pdf

Jonas Kleiza-Žalvarinis

TA_ZR_zutis.pdf

1950 m. vasario 9 d. žūtis

TA_VR_zutis.pdf

Vitalius Gavėnas - Vampyras, Granitas

gavenas_biog.pdf

Sergijus Staniškis - Antanaitis, Litas, Viltis

staniskis_biog.pdf

Kovo 17-18 d. žuvę partizanai

TA_GVR_zutis.pdf

Kazys Algirdas Varkala - Daumantas

varkala_biog.pdf

1949 m. vasario 28 d. žūtis

19490228_TA_zutis.pdf

Vasario 1-2 d. žuvę partizanai

19480201_TA_KR_zutis.pdf

Antanas Baltūsis-Žvejys

baltusis_biog.pdf

Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritis

Vasario 10 d. žuvę partizanai

vasario_10.pdf

Vaclovas Ivanauskas - Vytenis, Gintautas, Henrikas

ivanauskas_biog.pdf

Kęstučio apygarda

Kentros

 

1959 m. gegužės 4 d. žūtis

19590504_PZ_zutis.pdf

1950 m. kovo 3 d. žūtis

19500303_KA_BR_zutis.pdf

Vasario 23 d. žuvę partizanai

19460223_partizanu_zutis.pdf

Vasario 19-20 žuvę partizanai

genio_zutis.pdf

Vasario 16 d. žuvę partizanai

19470216_JKA_VDR_zutis.pdf

Antanas Bakšys-Klajūnas

baksys_biog.pdf

Sausio 16 d. žuvę partizanai

19480116_JKA_zutis.pdf

Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys

ceponis_biog.pdf

Žaliosios rinktinės

Vasario 13 d. žuvę partizanai

19460213_LLA_zutis.pdf

Ladislovas (Vladas) Jozokas - Petraitis

jozokas_biog.pdf

1949 m. sausio 25 d. žūtis

prisikelimo_zutis.pdf

Algimanto apygarda

Jurgis Urbonas-Lakštutis

AA_zutis.pdf

1949 m. kovo 18 d. žūtis

AA_ZR_zutis.pdf

Didžiosios Kovos apygarda

Kovo 28-29 d. žuvę partizanai

DKA_zutis.pdf

Jonas Misiūnas - Žaliasis Velnias

misiunas_biog.pdf

Vytauto apygarda

1951 m. balandžio 11d. žūtis

RLPS_VA_zutis.pdf

Balys Vaičėnas - Lordas, Pavasaris, Liubartas

vaicenas_biog.pdf

Bronislovas Kazickas - Saulius, Krivaitis, Vakaris

kazickas_biog.pdf

1949 m. kovo 24 d. žūtis

VA_zutis.pdf

Vincas Kaulinis-Miškinis

kaulinis_biog.pdf

Vytautas Valentinas Pakštas - Naras, Vaidotas

pakstas_biog.pdf

1951 m. kovo 19 d. žūtis

19510319_RLPS_VA_zutis.pdf

Antanas Kraujelis - Pabaisa, Siaubūnas

kraujelis_bio.pdf

Vincentas Žaliaduonis-Rokas, Dijakomas

zaliaduonis_biog.pdf

Lokio rinktinės štabo žūtis

VA_LR_zutis.pdf

Vyčio apygarda

1950 m. liepos 5 d. žūtis

19500705_VCA_zutis.pdf

Mykolas Šemežys-Putinas

19510429_VCA_zutis.pdf

Antanas Vaičikonis - Šermukšnis

vaicikonis_biog.pdf

Juozas Survila-Šarūnas

survila_biog.pdf

1951 m. kovo 14 d. žūtis

VA_GR_zutis.pdf

Karbočius Bronius - Bitė, Algimantas

karbocius_biog.pdf

 

Kalniškės mūšis

1945 m. gegužės 16–17 d.

1945 m. gegužės 16–17 d. Alytaus aps. Simno vls. (dabar – Lazdijų r. sav.) Kalniškės miške vyko vienas didžiausių lietuvių rezistencijos istorijoje mūšių. Apie 100–120 partizanų, vadovaujami Jono Neifaltos-Lakūno ir Aleksandro Padimansko-Šarūno, kovėsi apsupti kelis kartus gausesnių NKVD kariuomenės 220-ojo pasienio pulko kareivių ir išsiveržė iš apsupties. NKVD pajėgų nuostoliai – keli šimtai nukautųjų ir sužeistųjų. Mūšyje narsiai kovėsi ir vieno iš vadų žmona Albina Neifaltienė-Pušelė, kuri taiklia rankinio kulkosvaidžio ugnimi padarė priešui daug nuostolių, tačiau ir pati buvo pakirsta priešo kulkos. Kautynėse žuvo daugiau kaip 40 (pasak operatyvinių dokumentų – 62) partizanų. Iš jų žinomi: Adomas Alesius, Albertas Anuškevičius, Petras Austrevičius-Kurtas, Jonas Ažukas, Jonas Botyrius-Basanavičius, Leonas Botyrius-Tarzanas, Vaclovas Brazaitis-Stirna, Antanas Bubnys-Bokštas, Buzulis, Alfonsas Čižikas-Ąžuolas, Petras Čižikas-Ąžuolas, Jeronimas Dambauskas-Ąžuolinis, Klemensas Vitalius Dambauskas-Tauras, Vitalis Gruzinskas-Beržas, Antanas Gurevičius-Sakalas, Vaclovas Kaduškevičius-Žaltys, Jonas Kaknevičius-Lapas, Antanas Karauskas, Bronius Kazakevičius, Julijonas Klimavičius-Kranklys, Jonas Kubilius-Berželis, Pijus Kunigonis-Berželis, Petras Kvederavičius-Zuikis, Vincas Leskevičius-Bajoras, Antanas Levickas, Albinas Maskelis, Jurgis Maskelis-Ąžuolas, Albina Neifaltienė-Pušelė, Aleksandras Padimanskas-Šarūnas, Juozas Pajaujis-Sietynas, Jonas Paskevičius-Ąžuolas, Vytautas Jonas Pavilonis-Vasaris, Stasys Pavolas-Kapsas, Antanas Pečkys, Bronius Ravaitis, Pranas Rėkštys, Kostas Šulgauskas-Svogūnas, Juozas Vaišnys-Samsonas, Vitas Vaišnys-Romanas, Juozas Valka-Gruodis, Juozas Venslauskas-Alksnis, Vytautas Vilčinskas-Žaibas, Ona Vilčinskienė-Drebulė, Antanas Voska-Šarka ir Eduardas Žukauskas-Uosis.

Žuvusiųjų palaikai buvo išvilkti ir sumesti pamiškėje prie kelio. Vėliau juos, prikabintus prie arklių, atvilko į Simną ir išniekino gatvėje. Palaikę keletą dienų užkasė Simno ežero pakrantėje. 1989 m. birželio 23 d. palaikai perkelti į Simno kapines.

Kalniškės mūšio dalyvė A. Neifaltienė-Pušelė.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės puskarininkis, vienas iš Kalniškės mūšio vadų J. Neifalta-Lakūnas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Skaityti daugiau: Kalniškės mūšis

Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo žūtis

1951 m. vasario 15 d. Jiezno r. (dabar - Prienų r. sav.) Jaunionių k., gyventojų Taločkų sodyboje, buvo aptikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo vadavietė. Operacijos metu žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas ir LLKS gynybos pajėgų štabo pareigūnas Konstantas Baliukevičius-Rainys, LLKS gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras,Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaroševičius-Lakštingala, sodybos šeimininkė ir Margio tėvūnijos partizanė Marijona Taločkaitė-Genovaitė.

Žuvusiųjų palaikai išvežti į Alytaus r. Butrimonių mstl. Užkasimo vieta neišaiškinta.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos,

Vilnius: LGGRTC, 2008,1. 78.

URBONAS DAILIDĖ - TAURAS

1921 11 26-1951 02 15

Urbonas Dailidė gimė 1921 m. lapkričio 26 d. Urbono ir Marijos Dailidžių šeimoje. Gyveno Šakių aps. Kidulių vls. Pervazninkų k.1

Nuo 1946 m. lapkričio 9 d. buvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės dr. V. Kudirkos kuopos 1-ojo būrio būrininkas. 1947 m. gegužės 12 d. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado Vinco Strimo -Šturmo įsakymu Nr. 5 U. Dailidė-Tauras buvo paskirtas šios kuopos, o rugpjūčio 1 d. - 37-osios kuopos vadu.

1947 m. rugpjūčio 19 d. Tauras baigė Mokomosios kuopos pirmąją laidą ir išlaikė baigiamuosius egzaminus, jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Taip pat kaip geriausiai išlaikiusiam egzaminus įteiktas laikrodis, o už parodytą uolumą ir stropumą pareikštas tarnybinis pagyrimas.

1948 m. balandžio 2 d. Žalgirio rinktinės vado Šturmo įsakymu Nr. 11 U. Dailidė buvo paskirtas Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininku.

Nuo 1948 m. gruodžio 16 d. iki 1949 m. kovo 15 d. į Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Minaičių k. vykusį apygardų atstovų suvažiavimą, kuriame buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS) ir paskelbta LLKS Tarybos deklaracija, Tauras lydėjo laikinai einantį Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado pareigas Adolfą Ramanauską-Vanagą ir Tauro apygardos vadą Aleksandrą Grybiną-Faustą.

1949 m. birželio 1 d. U. Dailidė buvo paskirtas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo viršininku, o tų pačių metų rugpjūčio 5 d. Tauro apygardos vado A. Grybino-Fausto įsakymu Nr. 17 - apygardos atstovu Nemuno partizanų srityje.

Dainavos apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos būrio partizanė Bronislava Diksaitė-Miškų gėlė, Žibutė, Gražina su vyru, šios tėvūnijos vado pavaduotoju ir būrio vadu Petru Savicku-Kregžde. Antroje eilėje iš kairės klūpo: pirmas - Vanago grupės vadas Feliksas Daugirdas-Šarūnas, trečias - Šarūno rinktinės vadas Juozas Gegužis-Diemedis. Trečioje eilėje iš dešinės pirmas stovi Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado A. Ramanausko-Vanago adjutantas K. Baliukevičius-Rainys. Apie 1949 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Skaityti daugiau: Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo žūtis

Konstantas Baliukevičius - Tylius, Rainys

K. Baliukevičius. 1945 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1926 09 02-1951 02 15

Konstantas Baliukevičius gimė 1926 m. rugsėjo 2 d. Alytuje Konstanto Baliukevičiaus ir Joanos Petraškevičiūtės-Baliukevičienės šeimoje1. Kartu augo brolis Lionginas, gimęs 1925 m. sausio 1 d.2

Baigęs Alytaus gimnaziją, K. Baliukevičius įstojo į Kauno valstybinio universiteto Mechanikos fakultetą. 1948 m., dar besimokydamas jame, tapo partizanų ryšininku. Lankydavosi Dainavos apygardos štabe pas brolį, apygardos vado Adolfo Ramanausko- Vanago adjutantą, vėliau - apygardos Spaudos bei propagandos skyriaus viršininką Lionginą Baliukevičių-Dzūką.

Skaityti daugiau: Konstantas Baliukevičius - Tylius, Rainys

1951 m. gegužės 23 d. partizanų žūtis

1951 m. gegužės 23 d. Alytaus r. (dabar - Alytaus r. sav.) Punios šile MGB Alytaus, Prienų ir Jiezno r. skyrių stribų daliniai bei MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo narys ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Vincas Ambrazevičius-Balandis, šios rinktinės štabo narys Vincentas Vytautas Valiūnas-Savanoris, Margio tėvūnijos vadas Romualdas Sadauskas-Ramunis ir partizanas Vytautas Ražanskas-Bičiulis.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Birštone. Teigiama, kad vėliau galėjo būti užkasti prie MGB Birštono valsčiaus poskyrio pastato (šiuo metu nugriautas).

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008,1. 79.

VINCAS AMBRAZEVIČIUS-BALANDIS

1921 11 24-1951 05 23

Vincas Ambrazevičius gimė 1921 m. lapkričio 24 d. Alytaus aps. Jiezno vls. Juodaviškės k. Aleksandro Ambrazevičiaus ir Pranės Truncaitės-Ambrazevičienės šeimoje1.

1944 m. gruodžio mėn. buvo suimtas ir kalintas Alytuje. Po dviejų mėnesių, vežant į Vilnių, pabėgo. Nuo 1945 m. Dzūkų rinktinės partizanas. Po Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės „Informacija apie 1949 m. sausio 9 d. LSSR liaudies teismų rinkimų eigą ir rezultatus rinktinės veikimo erdvėje“ pasirašė kaip šios rinktinės adjutantas. 1949 m. gegužės 19-20 d. dalyvavo Dainavos apygardos vadų posėdyje, kuriame buvo išrinktas Dzūkų rinktinės vadu. Vėliau kartu ėjo ir Nemuno partizanų srities štabo nario pareigas.

Skaityti daugiau: 1951 m. gegužės 23 d. partizanų žūtis

Benediktas Labėnas (Labenskas) - Kariūnas

1918 02 20-1949 03 07

Benediktas Labėnas (Labenskas) gimė 1918 m. vasario 20 d. Seinų aps. Lazdijų vls. Staidarių (Papėčių) k. Besimokydamas Seinų „Žiburio“ gimnazijoje Lazdijuose bendradarbiavo spaudoje – kūrė eilėraščius, rašė prozą, publicistiką. 1938 m. išmėgino plunksną ir literatūros kritikoje. Daug rašė į „Trimitą“, „Kariūną“ ir „Jaunąjį ūkininką“.

1939 m. B. Labėnas buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Pirmosios sovietų okupacijos metu (1940 m. spalio 1 d.) jis baigė Karo mokyklą. Buvo paleistas į karininkų atsargą, karininko laipsnis nesuteiktas dėl politinių motyvų.

Nacių okupacijos metais tarnavo Lietuvos saugumo policijos Vilniaus apygardoje, tačiau darbas jam nepatiko ir 1943 m. jis įstojo į 3-iąjį lietuvių statybos batalioną. Pasak sesers Eugenijos Sušnienės, brolis fronte nebuvo – jis tiesė kelius, miške kirto medžius, dirbo kitus karo pionierių darbus. 1944 m. batalionai buvo išformuoti. Tais pačiais metais Vokietijoje, Drezdeno mieste, buvo sutelktas lietuvių karininkų rezervas – tarp šių karininkų buvo ir B. Labėnas. 1944 m. gruodžio 7 d. kartu su 11 karininkų jis buvo pasiųstas į Liepojos (Latvija) apsupimą. Karui baigiantis, prie Tukumo pateko į sovietų nelaisvę ir kartu su vokiečiais belaisviais buvo išvežtas į Komsomolską prie Amūro (Sevvostlagas) Chabarovsko kr. Po pusantrų metų buvo paleistas, grįžo į Lietuvą.

Skaityti daugiau: Benediktas Labėnas (Labenskas) - Kariūnas

1951 m. vasario 6 d. žūtis

1951 m. vasario 6 d. Veisiejų r. (dabar - Lazdijų r. sav.) Bestraigiškės miške, Paserninkų k. apylinkėse, dalyvaujant MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko 2-ojo bataliono kareiviams, buvo vykdoma karinė čekistų operacija. Jos metu bunkeryje nusišovė Dainavos apygardos vado pavaduotojas žvalgybai ir Šarūno rinktinės vadas Juozas Jurelionis-Sakalas, rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos 3-iojo būrio vadas Pranciškus Ajauskas- Vanagėlis, šio būrio skyriaus vadas Pranas Celevičius-Berželis, partizanai Vaclovas Pletisas-Slapukas, Antanas Vailionis-Tėvas, Vytautas Vaivada-Garsas ir Juozas Žilionis-Strazdas.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Lazdijų r. Šlavantų mstl. Dalis palaikų buvo sumesti į pelkę, kita dalis - į šulinius.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008,1. 77.

 

JUOZAS JURELIONIS-SAKALAS

1922 02 28-1951 02 06

Juozas Jurelionis, Antano, gimė 1922 m. vasario 28 d. Alytaus aps. Seirijų vis. Paserninkų k. Ten ir gyveno. 1943 m. baigė Marijampolės Mokytojų seminariją ir 1943 m. gruodžio 6 d. buvo paskirtas Alytaus aps. Plikionių mokyklos vedėju1.

Partizanas nuo 1945 m. 1949 m. gegužės 19-20 d. J. Jurelionis-Sakalas, kaip Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos būrio vadas, dalyvavo Dainavos apygardos laisvės kovotojų partizanų vadų posėdyje, kuriame buvo supažindinta su naujai įkurtos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos nutarimais ir išrinktas naujas Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas.

Skaityti daugiau: 1951 m. vasario 6 d. žūtis

Vincas Strimas - Šturmas

1921 01 15 -1948 04 29

Vincas Strimas1 gimė 1921 m. sausio 15 d. Šakių aps. Barzdų vis. Vėdarų k. ūkininkų Vinco Strimo ir Petronėlės Stureikytės-Strimaitienės šeimoje2. Lankė Barzdų pradžios mokyklų. 1934 m. įstojo mokytis į Kauno jėzuitų gimnaziją. Mirus motinai iš gimnazijos pasitraukė gavęs trijų klasių pažymėjimą. Grįžo į tėviškę ir dirbo tėvo, kuris netrukus vedė antrą kartą, ūkyje. Šeimoje augo ir du Vinco broliai Jonas (g. 1937 m. kovo 10 d.) ir Kazimieras (g. 1942 m. sausio 31 d.)3.

Skaityti daugiau: Vincas Strimas - Šturmas

1950 m. vasario 9 d. žūtis

1950 m. vasario 9 d. Vilkaviškio aps. Gižų vls. Vižaidų k. MGB Vilkaviškio aps. skyrius vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Tauro apygardos štabo pareigūnas ir Vytauto rinktinės vadas, vienas pirmųjų partizanų vadų ir apygardos kūrėjų Vitalius Gavėnas-Granitas, jo adjutantas Stasys Ališauskas -Kalinys ir rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Albinas Švedas-Radastas.

Žuvusiųjų palaikai buvo užkasti Marijampolėje prie Šešupės upės esančiose žvyrduobėse. Šiuo metu vieta vadinamas „Ramybės lauku“.

Pietų Lietuvos partizanų sritis,
Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos, 

Vilnius: LGGRTC, 2008, L 147-148.

 

STASYS ALIŠAUSKAS-KALINYS

1919-1950 02 09

Stasys Ališauskas, Vinco, gimė 1919 m. Vilkaviškio aps. Gižų vls. Adamarinos (Išlandžių) k.

Partizanas nuo 1947 m. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vado Vitaliaus Gavėno-Vampyro, Granito adjutantas.

Brolis Juozas Ališauskas-Klaidas, g. 1922 m. sausio 26 d. Partizanas nuo 1945 m. Tauro apygardos Vytauto rinktinės Ūkio skyriaus viršininkas. Žuvo 1949 m. lapkričio 21d. Marijampolės aps. Marijampolės vis. Nendriniškių k. kartu su bendražyge Šalaševičiūte Stase-Našlaite.

Skaityti daugiau: 1950 m. vasario 9 d. žūtis

Vitalius Gavėnas - Vampyras, Granitas

1922 08 12 - 1950 02 09

Vitalius Gavėnas gimė 1922 m. rugpjūčio 12 d. Marijampolės aps. Šunskų vls. Ožkasvilių k. Jurgio Gavėno ir Katrės Juodzevičiūtės-Gavėnienės šeimoje1.

1941 m. birželio 3 d. buvo suimtas ir kalintas Marijampolės kalėjime už nelegalų sienos perėjimą. Prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, išsilaisvino.

1942 m. gegužės 27 d. Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo dokumentuose nurodoma, kad Marijampolės aps. Marijampolės vls. Ožkasvilių k. gyvena Jurgio ir Kotrinos Gavėnų šeima. Jų sūnus Vitalius Gavėnas - vidurinės mokyklos moksleivis2.

Skaityti daugiau: Vitalius Gavėnas - Vampyras, Granitas

Sergijus Staniškis - Antanaitis, Litas, Viltis

1900 02 10 -1953 02 03

Sergijus Staniškis gimė 1900 m. vasario 10 d. Marijampolės aps. Padovinio vis. Geležinių k.1 pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Baigė Liudvinavo pradžios mokyklą. 1912— 1915 m. ir 1918-1920 m. mokėsi Marijampolės realinėje gimnazijoje, kur baigė keturias gimnazijos klases2. 1920 m. spalio 25 d. buvo priimtas į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo eiliniu Karo mokykloje, nuo 1921 m. kovo 9 d. - 12-ajame pėstininkų Kauno pulke. 1921 m. lapkričio 12 d. buvo priimtas į Karo mokyklą. 1923 m. sausio 9-20 d., būdamas kariūnas, dalyvavo Klaipėdos sukilime, buvo apdovanotas medaliu, kurį gavo Karo mokyklos baigimo (1923 m. spalio 15 d.) proga. Baigęs mokyklą (V laida) S. Staniškis paskirtas 2-ojo ulonų pulko 4-ojo eskadrono Vilkaviškyje jaunesniuoju karininku, jam suteiktas kavalerijos leitenanto laipsnis. 1927 m. buvo apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.

Skaityti daugiau: Sergijus Staniškis - Antanaitis, Litas, Viltis

1949 m. vasario 28 d. žūtis

1949 m. vasario 28 d. Kauno aps. Veiverių vls. (dabar - Kauno r. sav.) Girininkų II k. MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu kaimo gyventojo Vinco Klimausko namuose aptiktas Tauro apygardos Birutės rinktinės štabo bunkeris, kuriame slėpėsi penki partizanai. Per susišaudymą žuvo rinktinės vadas Stanislovas Jaloveckas-Kiškis, Mindaugas, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Andrius Naudžius-Beržas. Arlausko kuopos vadas ir rinktinės štabo viršininkas Jonas Skučas-Kęstutis, būrio vadas Bronius Naudžius -Žiemys.

Žuvusių partizanų palaikų užkasimo neišaiškinta.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas:
Dainavos ir Tauro apygardos,

Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 142-143.

STANISLOVAS (STASYS) JALOVECKAS- KIŠKIS, MINDAUGAS

1923 04 21-1949 02 28

Stanislovas (Stasys) Jaloveckas, Juozo, gimė 1923 m. balandžio 21d. Marijampolės aps. Veiverių vis. Tarputiškės k. Gyveno Marijampolės aps. Veiverių vls. Kampinių k. Moksleivis (kurioje mokykloje mokėsi neišaiškinta).

Skaityti daugiau: 1949 m. vasario 28 d. žūtis

Vaclovas Ivanauskas - Vytenis, Gintautas, Henrikas

1923 11 06-1951 02 10

Vaclovas Ivanauskas gimė 1923 m. lapkričio 6 d. Tauragės aps. Batakių vls. Batakių miestelyje Antano Ivanausko ir Julijonos Pocytės-Ivanauskienės šeimoje1. Batakiuose Ivanauskai ilgesniam laikui neįsikūrė. Keleriais metais jaunesnės Vaclovo seserys gimė jau Raseiniuose, kur apie 1929 m. Ivanauskai pasistatė namą. Tėvas dirbo laiškanešiu, be to, šeima dar turėjo 5 ha žemės, todėl vaikai, kol tėvas turėjo tarnybą, nepriteklių nepatyrė.

Tėvai aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: tėvas priklausė Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS), mama - Moterų katalikių draugijai. Vaikus auklėjo griežtai krikščioniškai, patriotiškai. Tokiais pat auklėjimo principais vadovavosi ir Raseinių gimnazijos, kurią, baigęs Maironio pradžios mokyklą, pradėjo lankyti sūnus, mokytojai.

Skaityti daugiau: Vaclovas Ivanauskas - Vytenis, Gintautas, Henrikas

1959 m. gegužės 4 d. žūtis

1959 m. gegužės 4 d. naktį, Šilalės r. Buišių k. (dabar - Šilalės r. sav.) gyventojo Kazio Nogniaus namuose KGB operatyvinė grupė nušovė du paskutinius Šilalės krašto partizanus. Žuvo Petras Povilas Oželis -Jaunutis ir Feliksas Urbonas-Algirdas.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Kęstučio,  Prisikėlimo ir
Žemaičių apygardos,  Vilnius: LGGRTC, 2010, I. 106.

„1959 m. gegužės 3 d. vakarą Šilalės rajono Buišių kaimo gyventojas Petras Nognius atvedė du partizanus pas savo pusbrolį Kazimierą Nognių. Sunerimo jo žmona Vanda. Prisiminė, kaip kartą, apsilankiusi pas Petro žmoną, iš kito kambario išgirdo: „Kam ponas tokius brangius saldainius ir tokius saldžius gėrimus atvežei" Pasirodo - pas juos lankydavosi saugumiečiai. O Petras Nognius išgėręs dažnai eidavo su partizanais į žygį. Buvo saugumo užverbuotas.

Ir štai Petras Nognius paskutinius du Šilalės rajono partizanus atvedė pas pusbrolį, o savo sūnų Praną Nognių pasiuntė į Kvėdarną pranešti saugumui. Netrukus Šilalės saugumas apsupo Kazimiero Nogniaus sodybą, apšvietė ją. Kaimynai manė, kad dega Nognių sodyba, bet rytą pamatė, kad sodyba tebestovi. Prasidėjo mūšis. Moterys su vaikais spėjo išbėgti. Kazimierą Nognių sugavę, saugumiečiai spardė, grasino uždegti namą. Pasipylė kulkosvaidžių ir automatų serijos. Partizanai stipriai atsišaudė. Ir dabar tebėra kulkų žymės. Saugumiečių buvo daug. Netrukus iš Klaipėdos atvyko pilna mašina pasieniečių. Feliksas Urbonas bandė išsiveržti iš namo, bet jį pervėrė automato serija. Petras Oželis iš karto atsišaudė nuo aukšto, paskui nulipęs bandė prasiveržti pro langą. Sužeistas prie lango su rankšluosčiu, matyt, šluostėsi kraują. Iš visų pusių lėkė kulkos - lubos buvo kulkų išvarpytos. Petras Oželis bandė išbėgti atsišaudydamas pro duris, bet sukniubo sunkiai sužeistas. Įsiveržę į namą saugumiečiai spardė merdintį partizaną, tyčiojosi, siūlė samagono. Partizanas amžinai užmerkė akis.

Skaityti daugiau: 1959 m. gegužės 4 d. žūtis

1950 m. kovo 3 d. žūtis

1950 m. kovo 3 d. Tauragės aps. Tauragės vls. Ceikiškių k. (dabar - Tauragės r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviai ieškojo partizanų. Kaimo gyventojo Vinco Knatausko namo palėpėje slėpėsi du Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanai. Po kelias valandas trukusio susišaudymo kareivių padegtame name sudegė Butigeidžio rinktinės vadas Vladas Gudavičius-Vaišnora ir štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Kundrotas -Skaistgiris. Per kautynes buvo nušauta ir šeimininko duktė ryšininkė Danutė Knatauskaitė.

Partizanų užkasimo vieta neišaiškinta. D. Knatauskaitė palaidota Tauragės m. kapinėse.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,

Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 74.

„Agentui Šimkui išdavus, 1950 metų kovo 3 dieną dviejų partizanų, buvusių Tauragės valsčiaus Ceikiškės kaime, Vinco Knatausko sodyboje, sunaikinimui pasiunčiami 105 kareiviai. 19 valandą apsupamos trys Ceikiškės kaimo sodybos. Patikrinus dviejų valstiečių namus, tankiausiai apgulama V. Knatausko sodyba. Tikrinant palėpę, pirma lipo šeimininko dukra, o paskui kareivis. Partizanai merginą praleido, o kareivį nušovė. Apačioje, kambaryje, buvę kariškiai nežinojo, ką daryti. Apsuptyje buvę kareiviai gavo įsakymą pulti namą. Partizanai nukovė dar 4 puolusius kareivius. Pranešus, kur yra partizanai, kareiviai įsitaisė daržinėje ir į palėpę pasipylė pragariška kulkų papliūpa. Kambaryje likę kareiviai išbėgo į lauką, tačiau kapitonas Gatyšskis pasiliko. Išgirdęs krebždesį, jis ėmė šaudyti ir sunkiai sužeidė nuo aukšto nulipančią šeimininko dukrą. Dar labiau apšaudant palėpę, kariškiai iš namo išsitempė nukautą kareivį. Mūšis tęsėsi 5 valandas. Pagaliau V. Knatausko sodyba padegama. Sudegė Vladas Gudavičius-Vaišnoras ir Antanas Kundrotas-Skaistgiris. Rodos, kad liepsnose žuvo ir sužeista šeimininko dukra...“ - rašoma knygoje Šilalės kraštas, III d., Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis, 1940-1953, Vilnius: Žiburio leidykla, 2001, p. 308.

Skaityti daugiau: 1950 m. kovo 3 d. žūtis

Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys

1907 02 22–1948 01 16

Būsimasis Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadas Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys. Iš Genocido aukų muziejaus  fondų

Juozas Ščepavičius, Prano, gimė 1907 m. liepos 22 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Kunkojų k. Augo kartu su broliu Petru ir seserimis Brone, Jadvyga ir Elena. 1929 m. baigė Raseinių gimnaziją. 1931 m. baigė Kauno karo mokyklą (XIII laida), tų pačių metų sausio 25 d. jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis ir paskirtas į 4-ąjį artilerijos pulką.

Pasiūlius pasirinkti lietuviškesnę pavardę, J. Ščepavičius iš keleto pavyzdžių išsirinko Čeponio pavardę. 1935 m. jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1939 m. baigė artilerijos karininkų kursus. Tų pačių metų lapkričio 23 d. J. Čeponiui suteiktas kapitono laipsnis. Buvo vedęs Ireną Barščauskaitę, kilusią iš Vilkaviškio.

Skaityti daugiau: Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys

Ladislovas (Vladas) Jozokas - Petraitis

1920 10 22 - 1946 02 13

Ladislovas (Vladas) Jozokas gimė 1920 m. spalio 22 d.1 Biržų aps. Pasvalio mstl. Baigė Pasvalio gimnaziją, 1940 m. spalio 1 d. - Kauno karo mokyklą (XV asp. laida), tačiau, prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, karininko laipsnis jam nebuvo suteiktas.

Sovietų ir nacių okupacijos metais V. Jozokas įsitraukė į pogrindinę veiklą. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys. Dirbo priešgaisrinės apsaugos inspektoriumi Vilniuje, o nuo 1943 m. spalio mėn. - Eišiškių priešgaisrinėje apsaugoje.

1944 m. rugsėjo-lapkričio mėn. Rytų Prūsijoje mokėsi Klenuvkos dvare įsteigtoje vokiečių žvalgybos mokykloje FAK-204, esančioje netoli Konicos. Vadovavo Ąžuolo desantininkų grupei, 1944 m. gruodžio 22 d. nusileidusiai Panevėžio aps. Miežiškių vls.

Skaityti daugiau: Ladislovas (Vladas) Jozokas - Petraitis

1949 m. sausio 25 d. žūtis

1949 m. sausio 25 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Padaugyvenės k. (dabar - Radviliškio r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu gyventojo Antano Meškausko sodyboje aptiktas Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės štabo bunkeris. Per susišaudymą žuvo jame slėpęsi: rinktinės vadas Petras Masiulaitis- Virpša, Giria, jo asmens sargybinis Mečislovas Baltramiejūnas-Tadas, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Brazauskas-Žaibas, partizanai Ona Brazauskaitė-VaikutisJuozas Montvilas- Apuokas, Petras Paluckas-Žukas ir Kazimieras Venclovas (Venslovas)-Dėdė.Žuvusiųjų palaikai niekinti ir užkasti Šeduvoje (Radviliškio r.). Prasidėjus Atgimimui rasti ir 1990 m. palaidoti Šeduvos m. naujosiose kapinėse.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: 
Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,

Vilnius: LGGRTC, 2010,1. 114.

PETRAS MASIULAITIS - VIRPŠA, GIRIA
1912 09 08-1949 01 25 

Petras Masiulaitis gimė 1912 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio aps. Šeduvos vls. Užuožerių k. Silvestro Masiulaičio ir Anelės Labanauskaitės-Masiulaitienės šeimoje. Dirbo Šiaulių aps. Radviliškio vls. veikusiose Linkaičių artilerijos dirbtuvėse. Lietuvos šaulių sąjungos narys. Mėgo staliaus darbus. Pats pasigamino smuiką ir mandoliną. Užuožerių k. krepšinio komandos kapitonas.

Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės vadas P. Masiulaitis-Virpša, Giria. 1948 m. lapkričio 22 d. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Skaityti daugiau: 1949 m. sausio 25 d. žūtis

Jurgis Urbonas-Lakštutis

1948 m. vasario 2 d. Panevėžio aps. Andrioniškio vls. Paandrioniškio k. Duobulės vnk. žuvo Algimanto apygardos vado pavaduotojas Jurgis Urbonas-Lakštutis.

1923 09 01-1948 02 02

Jurgis Urbonas gimė 1923 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio aps. Andrioniškio vls. Niūronių k. ūkininkų Juozo Urbono ir Onos Adamonytės-Urbonienės šeimoje. Gyveno Utenos aps. Anykščių vls. Stakių k. Mokėsi Anykščių progimnazijoje, Utenos gimnazijoje. Baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Nuo 1943 m. Utenos aps. Anykščių vls. Niūronių k. pradžios mokyklos mokytojas. Kartu su kaimo vaikais keliaudavo po apylinkes, tvarkydavo kaimų kapines.

Skaityti daugiau: Jurgis Urbonas-Lakštutis

Jonas Misiūnas - Žaliasis Velnias

Tarp 1931-1939 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1911 01 15-1947 03 11
Puskarininkis Jonas Misiūnas.

Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias gimė 1911 m. sausio 15 d. Panevėžio aps. Pušaloto vls.1 Valmonių k. (Pagirių vnk.). Tėvas buvo kalvis. Šeimoje dar augo 6 seserys ir 3 broliai. Iki kariuomenės Jonas dirbo tėvo ūkyje. 1931 m. išėjo į kariuomenę. Baigęs privalomąją karo tarnybą, tapo liktiniu. Turėjo viršilos laipsnį. Tarnavo Lietuvos kariuomenės husarų pulke Kaune. Vokiečių okupacijos metais dirbo Kaišiadorių vachmistru, Kaugonių geležinkelio stotelės apsaugos būrio vadu. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys. 1944 m. vasario 5 d. įstojo į gen. Povilo Plechavičiaus suorganizuotą Lietuvos vietinę rinktinę. Nuo 1944 m. vasario 16 d. - šios rinktinės Marijampolės karo mokyklos kariūnas. Vokiečiams rinktinę išformavus, slapstėsi Ukmergės aps. Musninkų vls.

Skaityti daugiau: Jonas Misiūnas - Žaliasis Velnias

1951 m. balandžio 11d. žūtis

1951 m. balandžio 11d. Utenos r. Strazdų k. (dabar - Utenos r. sav.) žuvo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities ir Vytauto apygardos vado pavaduotojas, Lokio rinktinės vadas Balys Vaičėnas-Pavasaris, Liubartas, Lokio rinktinės Rikiuotės skyriaus viršininkas ir Erškėčio kuopos Šventosios rajono vadas Vladas Juozapavičius-Šarūnas, Erškėčio kuopos vadas Jonas Čičelis-Tėvas ir būrio vadas Jeronimas Bulka- Titnagas, Laisvės kuopos vado pavaduotojas ir Šventosios rajono štabo narys Juozas Sidaravičius-Sakalas, Vyties kuopos Džiugo rajono vadas Alfredas Garnelis -Čigonas ir štabo viršininkas Vytautas Matas Dručkus-Šernas, Juozo Čibiro šeimos nariai.

1951 m. pradžioje MGB suėmė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities ir Vytauto apygardos štabo įgaliotinį Juozą Bulką-Skrajūną, kuris sutiko bendradarbiauti su MGB ir tapo agentu „Vincu“. Tų pačių metų balandžio mėn. pradžioje J. Buika per ryšininkus į susitikimą iškvietė Vytauto apygardos Lokio rinktinės pareigūnus.

1951 m. balandžio 10 d. į Utenos r. Strazdų k. gyventojo Juozo Čibiro sodybą, kur jų laukė MGB ltn. V. Staškevičiaus vadovaujama 2-oji agentų smogikų grupė, atėjo 7 partizanai. Vakarieniaujant smogikai atsiskleidė, tuo sukeldami partizanų įtarimą. Partizanams išeinant agentai smogikai atidengė ugnį.

Lietuvos ypatingajame archyve saugomuose dokumentuose rašoma, kad LSSR MGB 2-N valdybos, MGB Vilniaus sr. 2-N valdybos ir MGB Utenos r. skyriaus operatyvinė grupė Utenos r. Strazdų k. gyventojo J. Čibiro sodyboje vykdė karinę čekistų operaciją, kurios metu žuvo septyni Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai ir sodybos šeimininkas, partizanų rėmėjas J. Čibiras. Kareiviai nušovė J. Čibiro mamą Marcelę Čibirienę ir uošvę Teofilę Tijūnelienę, taip pat septintojo vaikelio besilaukiančią žmoną Pauliną Čibirienę, sunkiai sužeidė dešimtmetį sūnų Juozuką. Kautynių metu sudegintas tvartas su gyvuliais.

Skaityti daugiau: 1951 m. balandžio 11d. žūtis

Balys Vaičėnas - Lordas, Pavasaris, Liubartas

1915 11 23-1951 04 11

Balys Vaičėnas, Roberto, gimė 1915 m. lapkričio 23 d. Rokiškio aps. Obelių vls. Vaičėnų k. 1930 m. baigė pradžios mokyklą. Mokėsi neakivaizdinėje savišvietos mokykloje. Nuo 1933 m. Lietuvos šaulių sąjungos narys. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1937 m. paskirtas dirbti pasienio policijoje. Nuo 1938 m. vasaros iki 1939 m. pavasario tarnavo Pagėgių-Šilutės ruože. Naciams užėmus Klaipėdą, buvo perkeltas į Gargždus.

Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai grįžo į tėviškę. Nuo 1941 m. balandžio mėn. dirbo Obeliuose Socialinio draudimo punkte inspektoriumi. 1941 m. birželio mėn. iš darbo pasitraukė ir slapstėsi. Antrojo pasaulinio karo metais dirbo Obelių policijoje.

1944 m. Obelių vls. Aleksandravėlės k. apylinkėse suorganizavo pirmuosius partizanų būrius, kuriuos dar metų pabaigoje sujungė į Vyties kuopą ir jai vadovavo.

Skaityti daugiau: Balys Vaičėnas - Lordas, Pavasaris, Liubartas

Bronislovas Kazickas - Saulius, Krivaitis, Vakaris

1950 m. balandžio 12 d. Utenos aps. Leliūnų vls. Balteniškių k. partizanų ryšininko Broniaus Tylos sodyboje MGB 2-N valdybos vykdomos karinės čekistų operacijos metu buvo rastas Vytauto apygardos štabo bunkeris. Nenorėdamas pakliūti gyvas į enkavedistų ir ypatingu žiaurumu pagarsėjusių Leliūnų valsčiaus stribų rankas, jame nusišovė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities Visuomeninio skyriaus viršininkas, „Aukštaičių kovos“ laikraščio redaktorius, literatas ir poetas Bronislovas Kazickas- Vakaris.

BRONISLOVAS KAZICKAS-SAULIUS; KRIVAITIS, VAKARIS

1923 09 09-1950 04 12

Bronislovas Kazickas gimė 1923 m. rugsėjo 9 d. Utenos aps. Utenos vls. Pakigio vnk. Kazio Kazicko ir Julijonos Kalytytės-Kazickienės šeimoje1. Baigė Utenos Saulės gimnaziją.

1945 m., nors ir būdamas invalidas, tapo partizanu. Vienas iš ideologinių Šiaurės rytų Lietuvos partizaninio judėjimo įkvėpėjų ir organizatorių. 1946 m. dokumentus pasirašinėjo Sauliaus slapyvardžiu.

1947 m. balandžio 30 d. Vytauto apygardos vado Vinco Kaulinio-Miškinio įsakymu Nr. 18 B. Kaziskas -Saulius buvo paskirtas Liūto rinktinės Spaudos ir švietimo skyriaus viršininku ir apygardos organo „Laisvės šauklys“ vyriausiuoju redaktoriumi. Buvo šio laikraščio leidėjas, taip pat rengė partizanų dokumentus ir atsišaukimus, rašė eilėraščius.

Skaityti daugiau: Bronislovas Kazickas - Saulius, Krivaitis, Vakaris

1949 m. kovo 24 d. žūtis

1949 m. kovo 24 d. Utenos aps. ir vls. Nolėnų k. (dabar - Utenos r. sav.) MGB kariuomenės kareiviai kaimo gyventojo partizanų rėmėjo Jono Šimonėlio sodyboje aptiko Vytauto apygardos Liūto rinktinės bunkerį. Susišaudymo metu sudegė namas. Žuvo Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vado pavaduotojas ir Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis, apygardos vado adjutantas Albertas Guobužas-Šamas, Liūto rinktinės partizanai Alponsas Bivainis-Klimašauskas, Bronius Bivainis-Laputė, Vytautas Pakalnis-Pagirys, Napoleonas Valančiūnas-Elnias ir partizanų ryšininkas Vincas Dominykas Sirutis-Vergas.

„ 1948 m. rudenį į Nolėnų kaimą pas giminaičius, tarsi slapstydamasis nuo sovietinio saugumo persekiojimo, atvyko Lietuvos kariuomenės pulkininkas Liudas Šimonėlis. Tame pačiame name buvo partizanų slėptuvė, kurioje tuo metu buvo ir V. Kaulinis su kovos draugais. Apie atvykusį svečią sodybos šeimininkas Alfonsas Bivainis-Klimašauskas pranešė vadui. Po keleto pokalbių V. Kaulinis parodė L. Šimonėliui vyriausiosios pogrindžio vadovybės programų projektus, klausinėjo patarimų, dalijosi patirtimi. L. Šimonėlis patarimų negailėjo, žadėjo parūpinti ginklų ir reikiamų dokumentų. Šis pulkininkas tuo metu jau buvo užverbuotas čekistų agentas, slapyvardžiu „Šilaitis“.

Atvykęs į eilinį susitikimą su pulkininku V. Kaulinis kartu su penkiais kitais bunkeryje buvusiais partizanais Jono Šimonėlio sodyboje (Utenos apskr. Leliūnų vlsč. Nolėnų kaime) buvo apsupti dar naktį. 1949 m. kovo 24 d. rytą prasidėjo kautynės, namas užsiliepsnojo. Išbėgę į lauką partizanai pateko į kryžminę ugnį. Vieni žuvo nuo priešo kulkų, kiti nusišovė ar susisprogdino patys.

Skaityti daugiau: 1949 m. kovo 24 d. žūtis