PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO 800 METŲ JUBILIEJUI (Diptikas)
Šventasis Pranciškau, mus nuo Tavęs skiria 800 metų!
Ne, jie neskiria - per Tave suartina su Dangumi.
LAUKŲ GĖLYNAI,jūs ramiai šlamėkit,
jūs, jūros ir upeliai, bėkit tyliai.
Ateina jis, kad Dievą garbinti galėtų, -
Tą, kurs mus visus atpirko ir pamilo.
Čiulbėkit, paukščiai, kilkit į padangę,
Visais balsais skambėkit dieną naktį.
Tai jis, sukūręs Saulės giesmę brangią,
Visiems laikams žvaigžde mums liko degti.
Nurimkit, girios ir didingi medžiai,
Klausykit žodžių jo, visi klausykit!
Jis nušvietė pasauliui naują pradžią,
Į dangų rodo kelią tiems, kas tiki.
Žėrėkit, žvaigždės, lyg vainikas žemei,
Ir švieskit kelią didžio Asyžiečio,
Jis iš anų laikų ramybę lemia
Ir mirtį tartum seserį jis kviečia.
* * *
PASAULIO ŽMONĖS,pro ūkanas ir tamsią naktį,
Pro auksą, kurs užlieja sielą ir mintis,
Ar mes, ar mes pajėgsim Dievo meile degti
Taip kaip Pranciškaus mylinti širdis?
Pasaulio žmonės, pro gatvių ūžesį ir trenksmą,
Pro bėgsmą metų, amžių, šimtmečių ilgų,
Ar mes, ar mes čia nusižeminti įstengsim?
Ar mes tylos ieškosime su juo kartu?
Pasaulio žmonės, o Evangelijos jis šviesą
Mums nešė, nuostabiausias Viešpaties šauklys.
Tik mes, tik mes ar mylim kelią tiesų?
Ar mus visur lydės kilnumo spindulys?
Pasaulio žmonės, pro juodą aistrą, pro tuštybę
į mūsų žemę liūdinčią ateina jis,
Kur mus, kur mus nusikaltimai lydi,
Ir kur lelijos gali amžinai nuvyst - - -
Pasaulio žmonės, Tikėjimui, Vilčiai ir Meilei
Atgręžkim savo veidus ir mintis!
Su Viešpaties žaizdom Šventasis čia ateina -
Su Viešpaties žaizdom ir mus jis pasitiks.
Per žemės atgimimą, per Viešpaties žaizdas
Į amžiną linksmybę visus mus jis nuves.
