KREIPIMASIS Į ŠVENTĄJĮ TĖVĄ
Šventasis Tėve, Jūsų Šventenybei Apaštalų Soste rašome iš Lietuvos, šiaurinio Europos Katalikų Bažnyčios avanposto, patekusio į XX a. pagonių areną. Čia, Rytų ir Vakarų Europos kultūros kryžkelėje, mes turime liudyti Kristų, išlaikyti tikėjimą ir žmoniškumą. Toje kovoje tik Dangus gali mums pagelbėti. Todėl leiskite kreiptis į Jus, nes mūsų Tautai Jūs esate toks artimas ir brangus. Juk mes krikščioniškąjį tikėjimą jau prieš 600 metų esame paveldėję iš brolių lenkų. Mes pamilome savo tikėjimą, išmokome jį ginti ir dėl Kristaus mokslo kentėti.
Istorija mus suartino su lenkais, su jais mes turėjome daug bendrų kovų ir pergalių, džiaugsmų ir kančių. Pagaliau drauge ilgus dešimtmečius buvome patekę į svetimųjų jungą. Tada iš Romos sklindanti šviesa buvo mūsų tautai dvasinė parama sunkiuose bandymuose. Mes išlikome, nors nuniokoti, bet gyvi, ir XX a. pradžioje, atkūrę savo tautos nepriklausomybę, ryžtingai žengėme įsijungti į Vakarų Europos kultūringųjų tautų šeimą. Tik skaudu minėti liūdną istoriją apie Jūsų ir mūsų tautų likimą per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo.
Šventasis Tėve, Jūs gerai žinote, kad dabar mūsų tauta yra platus dvasios kovų laukas, kur ryžtingai ginamos dvasinės vertybės. Čia kovojama dėl kiekvieno kūdikio sielos, dėl kiekvieno jaunuolio dorovės, dėl kiekvieno vyro bei moters ištikimybės ir netgi dėl teisės mirti su Dievo vardu lūpose ir širdyje. Negalėtume pasakyti, kad toji kova yra be pralaimėjimų... Tam reikia daug jėgų, Dievo Motinos Marijos ir Šventųjų pagalbos. Reikia daug uždegančių pavyzdžių, dvasinio pastiprinimo, kad jokioje tamsoje nesuabejotume Tikėjimo pergale, kad nė skęsdami neprarastume Vilties ir kad pro kiečiausią ledą prasimuštų Meilės karštis.
Štai mūsų prašymas. Paskutinieji metai mūsų tautai davė daug tikėjimo kankinių ir gyvenimo didvyrių. Beje, iki šiol Bažnyčios kanonizuotų šventųjų sąraše mes turime tik vienintelį šv. Kazimierą, tą skaistųjį ir Jums labai artimą Karalaitį. Bet pastarojo šimtmečio pabaigoje per Dievo Apvaizdos malonę iš mūsų Tautos gimė kitas didvyriškomis dorybėmis apdovanotas vyras, nauja asmenybė, Dievo Tarnas arkivyskupas Jurgis Matulaitis, kurio beatifikacijos byla, galutinai parengta, jau laukia savo eilės Šv. Petro Bazilikos papėdėje. Taigi prašome, Šventasis Tėve, mūsų Tautos dvasiniam sustiprinimui, idant visų lietuvių, net ir atšalusių, akys iš naujo pažvelgtų į Dangų, ir mūsų visų didesniam dvasiniam pakilimui ir džiaugsmui, taip patvarkyti savo apaštališku žodžiu, kad Dievo Tarno arkivyskupo Jurgio beatifikacijos byla būtų greičiau svarstoma ir vargstanti lietuvių tauta pagaliau sulauktų naujo Bažnyčios kanonizuoto Šventojo, kuris būtų visiems mums paraginimas siekti šventumo, nes pagal Dievo planą visi esame tam pašaukti.
Šventasis Tėve, mūsų meilė ir atsidavimas Apaštalų Sostui Jums žinomas. Romos popiežiai jau nuo pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo krikšto lietuvių tautai rodė daug dėmesio ir meilės. Ypač daug gero mes patyrėme iš paskutinio šimtmečio popiežių. Tektų daug rašyti, jeigu norėtume išpasakoti, ką Lietuva yra gavusi iš Bažnyčios. O šiandien visų dorų lietuvių akys ypač atkreiptos į Apaštalų Sostą, nes pati Dievo Apvaizda čia įkurdino mums tokį artimą ir brangų Ganytoją, kuris tikrai supranta ir atjaučia mūsų vargus ir kas dieną savo maldose mini Lietuvos vardą.
Broliškos Tautos Sūnau! Jūs esate mums labai savas, ir daugelis lietuvių labiau negu kitais pasauliniais įvykiais domisi ir su meile seka Jūsų žingsnius ir prašo Dievą palaiminti Jūsų keliones, Jūsų darbus. Jūs esate užvaldęs mūsų dėmesį ir mūsų širdis. Kai buvo pasikėsinta į Jūsų gyvybę, mums atrodė, kad tas nelaimingasis nusikaltėlis, kuris pats nežinojo, ką daro, šovė ne tik į Jus, bet ir į mūsų širdis. Visa tauta, prigludusi prie radijo imtuvų, sekė Jūsų ligos eigą ir tiesė į dangų rankas, prašydama Visagalį: Neapleisk, Viešpatie, mūsų, pagydyk Šventąjį Tėvą, kuris šiais laikais yra nepakeičiama asmenybė, - ne tik visos Bažnyčios Tėvas, bet ir išskirtinai mūsų Tautos Tėvas.
Tiek daug gera yra Lietuvai padarę Romos popiežiai. Mes visi tikimės, kad Dievo Apvaizdos valia Jūs neatsisakysite padaryti viską, kas galima, kad dar labiau sustiprėtų mūsų meilė Dievui ir Jums.
[Kun. Napoleonas Norkūnas]
RS. Vysk. Liudvikas Povilonis ragino tikinčiuosius melstis ir rašyti Šventajam Tėvui -prašyti malonės, kad arkivysk. Jurgis Matulaitis greičiau būtų paskelbtas palaimintuoju.
