PASAULIO VYSKUPŲ SINODAS
BAŽNYČIA PASAULYJE
Spalio mėnesį pasibaigė Vyskupų V Sinodas, kuris vyko Vatikane. Sinode dalyvavo 316 vyskupų, atstovaujančių apie 3000 savo brolių ganytojų visame pasaulyje. Buvo svarstoma tema: Krikščioniškos šeimos uždaviniai šių dienų pasaulyje.Besirengiant Sinodui, visi jo nariai iš anksto gavo smulkią darbų programą. Programos projektas įvairiuose kraštuose buvo nagrinėjamas vyskupų konferencijose, suvažiavimuose, simpoziumuose, seminaruose, spaudoje. Buvo nagrinėta kiekvienoje vietoje to krašto šeimos padėtis, analizuojama įvairios šeimų problemos ir priemonės toms problemoms spręsti, gilintasi į šeimos teologiją, pastoracinius planus šeimos klausimais. Visa tai pateikta Sinodo rengėjams, ir iš tos medžiagos sudaryta plačios apimties Sinodo darbų programa.
Pirmoje Sinodo darbų dalyje buvo iškelti milžiniški ir aktualūs pasikeitimai: socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai. Šitie pasikeitimai įvyko paskutiniaisiais dešimtmečiais ir turėjo padarinių šeimoms. Dauguma pasikeitimų neigiamai veikia šeimas: tai nedarbas, emigracija. Vadinamajame trečiajame pasaulyje dar yra rasinė diskriminacija, kuri pažeidžia šeimos teises. Kai kurie papročiai, pavyzdžiui, kraitis, kraičio klausimas, sunkina santuokų sudarymą, sukelia jaunuolių pažeminimą ir desperaciją. Dėl terorizmo ir karų atsiranda naujų rūpesčių, išardomos šeimos, kai vienas jos narys uždaromas kalėjime arba ištisiems metams ištremiamas. Tokios tragedijos nuodija šeimų gyvenimą.
Sinodo dalyviai svarstė įtaką, kurią daro šeimai įvairūs naujieji mokslai. Pripažinta, kad naujieji mokslai padarė daug pažangos savo srityse, bet nesustiprino šeimos institucijos, neprisidėjo prie jos gyvenimo sąlygų gerinimo. Sinodas iškėlė faktus, kad dažnai poros gyvenimas be legalaus ar sakramentinio ryšio vyksta dėl nepalankių socialinių sąlygų: nepakankamas materialinis aprūpinimas, dideli nuotoliai nuo nuolatinės darbavietės, be to, miestuose bendri miegamieji butai bendrabučiuose, kur apsistoja darbininkai, atvykę iš kitų šalių arba to paties krašto tolesnių provincijų. Kai kur pasaulyje yra įsivyravusi poligamija. Pasitaiko, kad viena poros pusė palieka antrąją ir susideda su kita, paliktoji pusė neturi iš ko gyventi ir ieško naujo draugo ar draugės.
Sinode buvo svarstomi ir tokie klausimai, kaip skyrybos, abortai, arba negimusios gyvybės žudymas, ne tik Vakarų, bet ir Rytų pasaulyje, kur krikščioniškos santuokos ir šeimos samprata yra atmestinė. Kai kuriose valstybėse, norint sumažinti gimimų skaičių, valdžia verčia sutuoktinius vartoti antikonceptines priemones, priverstinai sterilizuoja sutuoktinius, propaguoja ir skatina abortus. Negalima neigti, kad kai kuriose šalyse yra vadinamoji demografinė problema - per didelis gyventojų prieaugis, o tai atsiliepia ekonominei ir socialinei šalies būklei, daro įtaką šeimos gyvenimui ir sudaro sąlygas valdžiai kištis į gimimų kontrolę. Sinodas kritiškai vertino keliamą pavojų dėl žmonių prieaugio, konstatavo, kad tas pavojus yra daugiau propagandinis negu realus.
Pabrėžtas Bažnyčios mokslas dėl tėvų atsakomybės vaikams. Krikščioniškos šeimos raginamos labiau pasitikėti Dievo Apvaizda, turtingesnės šalys prašomos pagelbėti neturtingosioms, raginama kurti tokią tarptautinę ekonominę santvarką, kuri geriau saugotų ir palaikytų žmogaus orumą.
Baigdamas darbą Sinodas paskelbė kreipimąsi į krikščioniškas šeimas. Pasaulinis Sinodas reikalauja, kad būtų paskelbta šeimos teisių chartija, kuri nustatytų ir visame pasaulyje saugotų pagrindines šeimos teises.
Pagrindinė šeimos negerovių priežastis yra ta, kad šių laikų žmogus yra praradęs ryšį su Dievu. Žmogus dabar yra tapęs turtų, valdymo, aistrų ir malonumų vergu. Visų kitų žmonių jis nelaiko savo broliais ir seserimis. Laiko juos ne vienos didžiulės šeimos nariais, bet dažnai savo priešais, kurie jam trukdo siekti savo tikslų. Veltui būtų mėginama vadinti visus žmones broliais ir seserimis, jeigu yra paneigiamas Dievas, nes Jis yra visų žmonių Tėvas. Tik pripažinimas Dievo visų žmonių Tėvu yra vienintelis tikro žmonių broliškumo pagrindas.
Pagal Dievo sutvarkymą, vyras ir moteris yra pašaukti dalyvauti Dievo Kūrėjo darbe pratęsiant gyvybę. Santuokinės meilės paslaptis atskleidžia giliausią Kristaus ir Bažnyčios meilės paslaptį. Dėl to Bažnyčia tiki ir moko, kad santuokinė meilė, užantspauduota santuokos sakramentu, yra amžina ir nepanaikinama. Santuoka yra meilės ir gyvenimo sąjunga.
Tarp pagrindinių krikščioniškos šeimos uždavinių šiuolaikiniame pasaulyje pirmiausia pareiga yra ugdyti laisvus žmones - auklėti žmones, kurie gebėtų skleisti meilę žmonių bendruomenėje. Krikščioniškos šeimos uždavinys šiuolaikiniame pasaulyje yra ugdyti tikinčius žmones, kurie gebėtų išlaikyti ir perduoti ateinančioms kartoms krikščioniškų vertybių turtą. Ne kam kitam, o krikščioniškai šeimai yra patikėtas uždavinys šiuolaikiniame pasaulyje liudyti Evangelijos tiesą, įgyvendinti socialinį teisingumą, ginti vargstančius ir engiamuosius.
Reikia ugdyti šeimose didžią pagarbą santuokinės moralės principams. Tiktai šiais principais vadovaudamosi šeimos gali augti meilėje ir dieviškajame gyvenime ir atlikti savo uždavinį šiuolaikiniame pasaulyje.
Sinodo darbai, dalyvaujant daugeliui svečių ir pačiam Popiežiui, buvo pradėti ir užbaigti pamaldomis įspūdingoje Siksto koplyčioje, išpuoštoje didingais ir nemirtingais Mikelandželo kūriniais. Visi Sinodo dalyviai, giedodami Te Deum laudamus,procesija nuėjo į Šv. Petro Baziliką ir čia iškilmingai sugiedojo Tikiu Dievą Tėvą, Tėve mūsų,pasimeldė, kad Sinodo darbai Dievo Tautos šeimoms duotų dvasinės jėgos gyventi pagal Dievo valią ir daugiau impulsų tvarkytis krikščioniškai.
[Parengė Ada Urbonaitė]
