KUNIGĄ VIRGILIJŲ JAUGELĮ PALYDINT...
1980 m. vasario 17 d. 21 val. po ilgos ir labai sunkios ligos mirė Kybartų parapijos vikaras kun. Virgilijus Jaugelis. Jis gimė 1948 m. rugsėjo 9 d. Kaune. Jo vaikystė buvo labai varginga - dažnai teko badauti ir šalti; vieną žiemą praleido visai nekūrenamame bute. Gyvendama labai sunkiomis sąlygomis, pamaldi motina nepalūžo ir išugdė Virgilijų mylėti Dievą. Daugelis Vilijampolės bažnyčios lankytojų būdavo sužavėti, kai Virgilijus patarnaudavo Mišioms. Prieš Mišias kalbėdavo 3 dalis rožančiaus arba keliais eidavo apie altorių. Altoriaus artumas tikriausiai ir pažadino nekalto berniuko širdyje pasiryžimą pasišvęsti Dievo ir artimo tarnybai.
1966 m. Virgilijus pirmą kartą pasibeldžia į Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos duris. Deja, šios durys idealistui jaunuoliui neatsidarė. Bėgo metai po metų, ir viltys pradėjo blėsti, - saugumas, atrodo, buvo nutaręs neprileisti prie altoriaus šito silpnos sveikatos, bet labai principingo jaunuolio.
Kai 1971 m. Virgilijui šeštą kartą buvo uždarytos seminarijos durys, jis ėmė ieškoti kitų kelių į savo išsvajotąjį tikslą: savarankiškai pradėjo filosofijos studijas. Tuo metu Lietuvoje augo sąjūdis už tikėjimo laisvę. Virgilijus, pats patyręs antireliginio fanatizmo siautėjimą, aktyviai įsitraukė į kovą. Jis renka parašus po 17 000 memorandumu, platina pogrindinę spaudą ir už tai suimamas. Teisme jis kaltina tuos, kurie paneigė švenčiausias Bažnyčios ir Tėvynės teises. Kalėjimas ir lageris buvo pražūtingi Virgilijaus sveikatai - jis suserga vėžiu. Vos gyvą jį paleidžia į laisvę. Po operacijos šiek tiek sustiprėja ir tęsia teologijos studijas. Liga progresuoja, skausmai didėja, o Virgilijus atkakliai mokosi.
1978 m. lapkričio 1 d. kybartiečiai išgyveno staigmeną: tas, kurį vakar jie matė zakristijonaujantį, šiandien išėjo prie altoriaus aukoti nekruvinosios Kristaus Aukos - šv. Mišių. Du mėnesiai po primicijų buvo sklidini ir kančios, ir džiaugsmo. Po to - vėl sunki operacija, kuri kun. Virgilijų galutinai prikalė prie jo kančios kryžiaus. Kasdienėje šv. Mišių aukoje jis sėmėsi herojiškos kantrybės, aukotos už persekiojamą Bažnyčią ir pavergtą Tėvynę. Paskutiniąsias savo šv. Mišias kun. Virgilijus paaukojo už suimtuosius tikėjimo gynėjus Povilą Buzą ir Anastazą Janulį. Vasario 17 d. paskutinį kartą priima Švč. Sakramentą ir užmiega Viešpatyje.
Vasario 21 d. tikintieji, ypač jaunimas, užtvindė Kybartų bažnyčią. Didžiulis kunigų būrys ir tūkstantinė minia su meile ir malda palydėjo kunigą Virgilijų į paskutinę kelionę žemėje. Aukštas Kybartų bažnyčios bokštas, tapęs kun. Virgilijaus paminklu, dabar stovės kaip mirusiojo KUNIGO nuolatinio veržimosi į aukštumas ir noro vesti kitus paskui save simbolis.
[Iš pamokslų prie kapo parengė Donatas Stakišaitis]
