NOBELIO PREMIJA- MOTINAI TERESEI
KRIKŠČIONYBĖS IŠUGDYTOS MOTERYS
Šių metų Nobelio premija už taikos stiprinimą tarp tautų paskirta Kalkutos Motinai Teresei. Šią kuklią ir tylią vienuolę gerbia visas pasaulis už jos gerumo bei gailestingumo darbus, už krikščioniškos meilės aktus. Viename savo interviu Motina Teresė yra pasakiusi:
Mes raidiškai priimame Kristaus žodžius, kurie skelbia, jog svarbiausioji žmogaus pareiga - tarnauti artimui ir visus savo darbus nuspalvinti artimo meilės šviesa. Apie Dievą kalbama darbais. Todėl mūsų seserys (šiuo metu jų yra apie 1800) stengiasi kalbėti apie Dievą gailestingumo ir meilės kalba. Visos mūsų dienos valandos yra skirtos vargstantiems, apleistiems, nelaimingiems. Meilė vargšams - tai mūsų įžadas, ir mes jį vykdome su visišku pasiaukojimu ir begaline meile. Mes norėtume būti gyvasis Dievo gailestingumo įrodymas. Norėtume, kad kenčiantieji mumyse pajustų dieviškąjį gerumą, atlaidumą, supratimą ir meilę. Norėtume, kad visas pasaulis matytų tą gerumą mūsų šypsenoje, mūsų žvilgsnyje, mūsų gestuose.
Pateikiame keletą biografijos faktų. Motina Teresė - Agnes Gončia Bojaksiu (Agnes Gonzha Bojaxhiu) gimė 1910 m. Makedonijoje, albanų katalikų šeimoje. 1928 m. įstoja į Loreto Marijos seserų kongregaciją ir išvyksta į Indiją. 20 metų ji dėsto geografiją Švč. Marijos koledže Kalkutoje. 1948 m. atidaro mokyklą vargšų vaikams. 1950 m. popiežius Pijus XII aprobuoja Teresės įkurtą seserų kongregaciją. Kongregacijos tikslas - rūpintis ir globoti nelaimingiausius ir skurdžiausius. Tai pamestinukai, raupsuotieji, badaujantieji. 1954 m. ji įsteigia Kalkutoje Mirštančiųjų namus, į kuriuos priimami beviltiškiausi ligoniai, kitaip tariant, mirštantieji. 1963 m. įsteigia Gailestingumo brolių kongregaciją Kiderpore (šiuo metu yra daugiau kaip 300 broliukų). 1965 m. įsteigia Gailestingosios Meilės misionierių seserų kongregaciją, kuri įsikuria Venesueloje ir Kokorote. 1968 m. atidaro namus Tabore (Tanzanijoje) ir Romoje. Apleisti ir išmesti vaikai sunešami į namus, kuriuos Motina Teresė yra įrengusi didžiulėmis pastangomis. Ji atidaro vaistinėles vargšams. Kasmet apie 50 000 žmonių veltui aprūpinami medikamentais. Įkuriama stotis slaugyti raupsuotiesiems. Motina Teresė išgelbėjo per 33 000 gyvybių.
Valdžios organai stebi ir ima remti jos darbus. Indijos ir Europos labdaringos draugijos siunčia pinigų. Tačiau didžiausią lėšų dalį suneša privatūs aukotojai. Daugybė žmonių jungiasi prie Motinos Teresės didžiosios veiklos, o ji pati vaikšto Kalkutos miesto baisaus skurdo niūriomis gatvėmis (popiežiaus Pauliaus VI padovanotu baltu automobiliu ji nė karto nevažiavo - pardavė jį už 30 000 dolerių, kuriuos skyrė vargšams), renka ligonius iš gatvių, vaikus iš lūšnyno.
Su Motina Terese eina būrys Gailestingumo misionierių. Motinos Teresės įsteigtoji vienuolija Gailestingosios Meilės misionierės vien tik Indijoje turi 81 mokyklą, 300 ligoninių ir apie 65 pagalbos įstaigas.
Kalkutos Motina Teresė buvo apdovanota Balzano premija už humaniškumo, taikos ir broliškumo skleidimą tarp tautų. Ji - septintoji, gavusi šią premiją nuo jos įsteigimo 1956 m. (Balzano premija gavo vardą nuo italų dienraščio Correre della Sera leidyklos direktoriaus.) Dotacija - 500 000 Šveicarų frankų. Tarp gavusių šią premiją - popiežius Jonas XXIII. Be to, ji apdovanota Popiežiaus fono XXIII premija (1971), Neru premija (1972) ir Templtono premija už tikybos ugdymą (1973). 1979 m. jai skiriama Nobelio premija. Ją skiriant Motinos Teresės kandidatūrai buvo vieningai pritarta (tuo tarpu dėl ankstesniųjų metų laureatų - Begino, Sadato, Kisindžerio ir kitų yra buvę prieštaravimų ir nepasitenkinimo).
Priimdama premiją Motina Teresė pasakė, kad visus pinigus skirs vargšams, statys namus raupsuotiesiems. Ji atsisakė iškilmingo pobūvio, kad galėtų jam skirtas lėšas (6000 dolerių) atiduoti vargšams. Be to, Švedijoje ir Norvegijoje buvo surinkta 70 000 dolerių ir tie pinigai įteikti Motinai Teresei.
Nobelio premija buvo įteikta pamaldų metu. Motina Teresė kalbėjo, kad tos premijos paskyrimas liudija, jog pasaulis domisi ir rūpinasi vargšais.
[Parengė X.]
