Partizanai: Istorija ir dabartis

LLKS Žaliosios Rinktinės istorija 1944—1951

Visvaldas

I.

Lietuvos laisvės kovotojams organizuojantis į vienetus, susikūrė ir Žalioji rinktinė. Rinktinė, kaipo stambesnis organizacinis vienetas, atliko daug įvairių darbų, ypač organizacijos reikalu, pravedė daug kautynių ir turėjo įvairių įvykių. Žaliosios rinktinės nuveiktieji darbai, organizavimasis bei įvykiai ir sukūrė jos  i s t o r i j ą.

Kadangi Žaliosios rinktinės įkūrėjas ir pirmieji jos vadai yra žuvę, o taip pat yra nemažai žuvusių ir štabo pareigūnų, tai daug dokumentų, iš kurių būtų galima gauti daugiau medžiagos, parašyti šią istoriją, pateko priešui į rankas arba dingo be žinios.

Šiai Žaliosios rinktinės istorijai parašyti pasinaudosiu dokumentais iš Žaliosios rinktinės archyvo, taip pat kai kuriais savo prisiminimais ir iš buvusio Žaliosios rinktinės štabo pareigūno Brolio  R i m v y d o /Jonaičio/ gautomis žiniomis. Be to, ir iš turimų žinių gal ir ne visi įvykiai būtų reikalingi dėl jų gausumo, o kiti jų ir nepilnai žinomi. Tai čia suminėsiu tik labai gerai žinomus ir iš žinomų charakteringesnius.

Kadangi Žaliosios rinktinė paskutiniuoju laiku yra apėmusi dar didesnius plotus ir prisijungusi nemažus partizanų rajonus, tai apie tose ribose buvusius įvykius negauta žinių ir šioj istorijoj apie juos nebus minėta.

Apie įvykusias kautynes aprašysiu labai sutrauktai, tik pabrėždamas, kaip rinktinės partizanams teko grumtis su nelygiu sau priešu, kokias jėgas priešas naudojo prieš Žaliosios rinktinės partizanus ir kokie smūgiai buvo suduoti priešui.

Konspiracijos sumetimais vengsiu minėti kai kurias vietoves ir kitus galimus priešui iššifruoti dalykus.

1951.XII.31

II. Žaliosios rinktinės įsikūrimas

1945 m. kovo mėnesio pabaigoje „L“ vietovėje buvo sušauktas apylinkės partizanų kovos dalinių  s ą s k r y d i s. Sąskrydį organizavo ir jame pirmininkavo kpt. R a d v i l a. Sąskrydžio metu kpt. Radvila pasiūlo suformuoti organizacinį kovos vienetą — rinktinę. Visiems sąskrydžio dalyviams vienbalsiai pritarus, tą pačią dieną buvo suformuota rinktinė, duodant jai pavadinimą ŽALIOJI, ir nustatyta Žaliosios rinktinės vėliava. Žaliosios rinktinės vadu buvo išrinktas kpt. Radvila.

Šio istorinio įvykio atžymėjimui buvo surašytas protokolas ir visų sąskrydžio dalyvių pasirašytas.

Tų pačių metų balandžio mėn. Žaliosios rinktinės partizanai, viso 20 vyrų, priėmė priesaiką. Ta pačia proga buvo sudarytas Žaliosios rinktinės štabas su šiais skyriais: rikiuotės skyrius — viršininkas ltn. Genys— Patrimpas, informacinio skyriaus viršininkas prt. Šerkšnas—Marijošius, organizacinis skyrius — viršininkas ltn. Perkūnas ir paskirtas rinktinės adjutantas prt. Algis—Balsys.

Suformavus Žaliosios rinktinę ir sudarius veiksmingą vadovybę, buvo imtasi išplėsti Žaliosios rinktinės ribas ir kuo daugiau partizanų įtraukti į organizuotą kovos vienetą. Partizanai suprasdami organizacijos reikšmę, noriai jungėsi. Ir tų pačių metų gegužės mėn. Žaliosios rinktinė turėjo virš 100 partizanų. Rinktinės plotas apėmė 3-jų valsčių ribas.

1945 metų rugpjūčio mėn. Žaliosios rinktinės organizacinis vienetas išskirstomas į tris būrius. Būriams duodami pavadinimai: 1/ Pilėnų — būrio vadas psk. Maželis—Aras, 2/ „25“ — būrio vadas psk. Justinas— Vanagas ir 3/ Žaliosios rinktinės branduolio būrys, kurio vadas vrš. Slėga.

Išsiskirsčius į būrius, Žaliosios rinktinės veikla suaktyvėjo, o partizanų apsirūpinimas ir pragyvenimas pagerėjo.

1945    metų rugpjūčio mėn. pabaigoje, vykdydamas operacinius veiksmus, užėjęs ant priešo paruoštų pasalų, žuvo Žaliosios rinktinės vadas  R A D V I L A.  Po vado žuvimo rinktinės partizanai pakriko ir išsiskirstė. Žuvo ir kai kurie kiti rinktinės pareigūnai.

Tų pačių metų rugsėjo mėn. Žaliosios rinktinės vadovavimą perėmė ltn. Petraitis, kuris energingai ėmėsi atstatyti sukrikusią rinktinės padėtį ir surinkti išsiblaškiusius partizanus. Štabą tesudarė informacinis ir organizacinis skyrius. Pilėnų būrio vadu buvo paskirtas prt. Sakalas, 25-tojo — prt. Valas ir Žaliosios rinktinės branduolio — prt. Virpša.

...aptvarkius rinktinę, 1945 m. vasario mėn. 13 d., priešui masiškai valant mišką, žuvo ltn. P e t r a i t i s  ir Pilėnų būrio vadas Sakalas.

Po vis besikartojančių nelaimių Žaliosios rinktinės padėtis pablogėjo, bet partizanų dvasia ir pasiryžimas nepuolė. Šį kartą jie jau nebesiskirstė, bet paskiri būriai ėmė veikti savarankiškai bendradarbiaujant vieni su kitais.

1946    metų vasario pabaigoje Pilėnų būrys buvo išformuotas, viena dalis prijungta prie 25 būrio, kita — prie Žaliosios rinktinės branduolio būrio. Žaliosios rinktinės centrinė vadovybė nebesudaryta. Ėmė veikti paskiri du būriai. Būriai suaktyvino veiklą ir organizavimąsi. Per du būrius partizanų skaičius siekė virš 130 vyrų.

1947 metų pavasarį, Žaliosios rinktinės 25-sis būrys sudaro ryšį su J. Kęstučio apygardos vadovybe. Su jais buvo dalintasi informacijomis, raštais ir iš jų buvo gauti sąjūdžio statutai.

J. Kęstučio apygardos vadas Aukštuolis asmeniškai pasiūlė Žaliosios rinktinės būriams prisijungti prie apygardos. Su Aukštuolio pasiūlymu būriai sutiko. Ir tais pačiais metais Žaliosios rinktinės branduolio būrys prisijungia prie Prisikėlimo apygardos, o 25-sis — prie Algimanto apygardos. Žaliosios rinktinės būriai, prisijungę prie apygardų, buvo laikomi rinktinių teisėmis ir abiems paliekami tie patys pavadinimai  Ž A L I O J I.

Žaliosios rinktinė, kuri buvo prisijungusi prie Prisikėlimo apygardos, buvo visiškai sunaikinta, nes į rinktinės vadovybės sudėtį įsibrovė išdavikas prt. Čemberlenas. O Žaliosios rinktinė, kuri buvo prisijungusi prie Algimanto apygardos, tvirtai išsilaikė, plėtėsi, organizavosi. Ji yra gyva ir veiksminga iki šių dienų.

Pastaba:Žaliosios rinktinės įsikūrimo protokolas ir kiti dokumentai, o taip pat ir vėliava yra dingę su žuvusiais rinktinės vadovybės pareigūnais.

III. Žaliosios rinktinės tolesnis gyvavimas 
ir organizavimasis

1947 metų liepos 1 d. Algimanto apygarda išleidžia įsakymą apygardai Nr. 5, kuriuo Žaliosios rinktinė oficialiai įjungta į Algimanto apygardos sudėtį. Tuo pačiu įsakymu, Žaliosios rinktinės vadu paskirtas prt. Daujotas. Tos pačios dienos įsakymu apygardai Nr. 6 sudarytas Žaliosios rinktinės štabas, ir paskirti štabo pareigūnai: štabo viršininku prt. Rakšnys, rikiuotės skyriaus viršininku prt. Bražiūnas ir rinktinės adjutantu pri. Vanagaitis.

Tų pačių metų liepos 7 d. Žaliosios rinktinės įsakymu rinktinei Nr. 11 papildomai paskirti šie rinktinės štabo pareigūnai: žvalgybos skyriaus viršininkas prt. Šipulskis, organizacinio skyriaus viršininkas prt. Jonaitis, ūkio skyriaus viršininkas prt. Saugūnas ir sanitarijos ir apsaugos skyriaus viršininkas prt. Repšys.

Daujotui energingai vadovaujant ir turint veiksmingą rinktinės vadovybę, Žaliosios rinktinė išvystė stiprią organizacinę veiklą. Rinktinės vadovybė darė žygius į pietines apylinkes, lankė paskirai veikiančius partizanų kovos dalinius ir juos organizavo bei jungė prie Žaliosios rinktinės organizuoto vieneto.

Vadovybei darbas sunkus ir pavojingas. Žygiai po nežinomas apylinkes. Bet Daujotas su štabo pareigūnais ryžtingai atliko žygius, rišosi nuo vieno kovos dalinio prie kito, aplankydami plačias apylinkes ir susipažindami su vis daugiau partizanų.

Daujotui vadovaujant buvo suformuoti ir į Žaliosios rinktinę įjungti net keturi organizaciniai vienetai — rajonai. Į Žaliosios rinktinę įjungtiems rajonams buvo duoti šie pavadinimai: Vienybės, Vytauto, Mindaugo ir Užupio. Žaliosios rinktinė tada apėmė septynių valsčių ribas.

1946 metų rugpjūčio mėn. 11 d. Žaliosios rinktinė išleido įsakymą rinktinei Nr. 13, kuriuo paskiriami rajonų vadai: 1/ Vienybės rajono vadu prt. Barisas, 2/ Vytauto rajono vadu prt. Drąsutis, 3/ Mindaugo rajono vadu prt. Briedis ir Užupio rajono vadu prt. Povilaitis. Rajonuose sudaryti štabai ir paskiri štabo pareigūnai.

Organizaciniai vienetai — rajonai, pagal partizanų skaičių, buvo išdalinti į būrius ir paskirti būrių vadai. Visi rinktinės organizaciniai vienetai ir kovos daliniai gavo sąjūdžio statutus, instrukcijas ir kitokius raštus, kuriais vadovaudamiesi derino vieningai veiksmus.

1948    metų gegužės mėn. 15 d. įsakymu Algimanto apygardai Nr. 18, Žaliosios rinktinės vadas Daujotas buvo paskirtas Algimanto apygardos štabo viršininku, bet ėjo ir Žaliosios rinktinės vado pareigas.

Liepsningas organizatorius ir drąsus vadas Daujotas 1949 metų kovo mėn. 18 d. priešo užpultas, įnirtingose kautynėse žuvo.

Jo nuopelnai Žaliosios rinktinei ir visam sąjūdžiui lieka neužmirštamoj atminty.

Žuvus Žaliosios rinktinės vadui Daujotui, rinktinės vadovavimą perėmė štabe viršininkas Rakšnys, kuris 1949 metų gegužės mėn. 15 d., Algimanto apygardos įsakymu apygardai Nr. 15 buvo atleistas iš štabo viršininko pareigų ir paskirtas Žaliosios rinktinės vadu. Tuo pačiu įsakymu buvo sudarytas rinktinės štabas ir paskirti štabo pareigūnai: 1/ štabo viršininku prt. Saugūnas, 2/ Ūkio skyriaus viršininku Vidmantas, 3/ organizacinio skyriaus viršininku prt. Rimvydas, kuris ėjo ir adjutanto pareigas, ir 4/ žvalgybos skyriaus viršininkas prt. Maratonas.

Po Daujoto žuvimo Žaliosios rinktinė nebesusvyravo, nes tuojau buvo perimta vadovauti energingo vado Rakšnio ir, turint stiprų štabą bei rajonų vadus, darbas vyko nenutrūkstamai.

Visoje Lietuvoje sustiprėjus ir suaktyvėjus sąjūdžio organizacijai, radosi daugiau reikalų ir didesnio masto ryšių. Taigi, ir Žaliosios rinktinei padaugėjo darbo ir reikėjo atlikti didesnių žygių. Buvo daromi susitikimai ir sudaromi pastovūs ryšiai su aukštesniąja vadovybe. Dalyvaujama sąskrydžiuose, susirinkimuose ir atliekami įvairūs uždaviniai. Iš aukštesniosios vadovybės papildomai gaunami statutai, instrukcijos ir kitokie sąjūdžio organizacijai reikalingi raštai. Žaliosios rinktinės vadovybė turėjo progos susitikti ir su LLKS Vyriausiosios Vadovybės pareigūnais bei atstovais, kuriems padėjo atlikti žygius ir įvykdyti svarbius uždavinius.

Žaliosios rinktinei sustiprėti ir įgyti organizacinį patyrimą, ypatingai daug padėjo Vyr. Vadovybės narys, Aukštaitijos Vadas Brolis K a l n i e t i s. Jo įnašai Žaliosios rinktinei yra vienas, neturįs sau pavyzdžio. Brolis Kalnietis pražygiuodamas per Žaliosios rinktinę, ar trumpam laikui apsistodamas, visada palikdavo daug žinių, padėdavo išspręsti visus neaiškumus bei nesusipratimus. Jis savo neišsenkamu pasiaukojimu sąjūdžiui ir tėviška meile partizanams, yra pavyzdžiu visiems Žaliosios rinktinės kovotojams.

Žaliosios rinktinė į organizaciją jungė ne vien partizanus, bet organizavo ir legaliai gyvenančius gyventojus. Buvo organizuojami slapukai, iš kurių sudaryti net savistoviai veikiančios grupės.

1949    metų spalio mėn. 20 d. Aukštaitijos Vadas asmeniškai žodžiu įsakė ir pavedė Mindaugo rajono vadui Briedžiui suformuoti slapukų rajoną X.......... vietovėje. Mindaugo rajono vadas Briedis gautąjį įsakymą tuojaus įvykdė. Suformavo rajoną ir 1949 m. lapkričio mėn. 1 d. savo įsakymu rajonui Nr. 4 paskyrė rajono vadovybę: rajono vadas slp. Kudirka, štabo viršininkas slp. Maironis, organizacinio skyriaus viršininkas slp. Daukantas ir žvalgybos skyriaus viršininkas Vileišis. Suorganizuotam slp. rajonui davė pavadinimą Aušra.

Aušros rajono vadovybė ir paskiri laisvės kovotojai, Briedžiui vadovaujant ir duodant nurodymus, giliai įsisąmonino pavestą darbą ir su pasiryžimu vykdo, organizuoja X.......... laisvės kovotojus. Platina pogrindžio spaudą ir informuoja gyventojus apie pasaulinę politinę padėtį. Taip pat, visokeriopai remia partizanus, aprūpindami tokiais reikmenimis, kad patys partizanai negali įsigyti. Tokiu būdu X........ tapo organizuotai kovojantis dėl Tėvynės laisvės.

1950    metais Algimanto apygarda buvo išformuota, Žaliosios rinktinė, kaipo veiksmingas organizacinis vienetas, Vyčio apygardos 1950 m. birželio mėn. 26 d. raštu buvo prijungta prie Vyčio apygardos.

1951    metų balandžio mėn. 4 d. Žaliosios rinktinė gavo skaudžiausią smūgį. Išdavimo pasėkoje karžygiškai besikaudami žūsta: Žaliosios rinktinės vadas vrš. Rakšnys, Vienybės rajono vadas vrš. Drąsutis ir Vytauto rajono vadas vrš. Borisas. Ši skaudi nelaimė sujaudino Žaliosios rinktinės laisvės kovotojus. Jie buvo ne vien garbingi ir drąsūs vadai, bet buvo visų partizanų ir gyventojų mylimi broliai. Jų nuopelnai Žaliosios rinktinei ir visam sąjūdžiui palieka amžiais neužmirštami: TEBŪNIE JIEMS LENGVA LIETUVOS ŽEME, KURIĄ JIE APŠLAKSTĖ SAVO KRAUJU!

Po skaudžių nelaimių ir audrų, Žaliosios rinktinė nesusvyravo. Niekieno neskirtas, sveika savo iniciatyva, laikinai rinktinei vadovauti perėmė rinktinės organizacinio skyriaus viršininkas vrš. R i m v y d a s. Jaunas vyras, turintis daug patyrimo organizaciniam darbe, energingai ėmėsi darbo. Atstatė ryšius su visais vienetais ir su aukštesniąja vadovybe, tinkamai sutvarkė visus kitus darbus.

Maždaug tuo pačiu metu, žuvo ir Vyčio apygardos vadas Aras. Priešas pasinaudodamas sąjūdžio nelaime, norėjo išprovokuoti Žaliosios rinktinės laikinąją vadovybę ir susemti partizanus, bet dėka AV ir organizacijos tvirtumo, bolševikų provokacija sudužo, kaip muilo burbulas...

195) metų gegužės mėn. 27 d. buvo sušauktas sąskrydis. Sąskrydyje dalyvavo l.e.p. Žaliosios rinktinės vadas, Mindaugo rajono vadas ir štabo viršininkas, „B“ kovos dalinių atstovas ir kt. Sąskrydžio dalyviai apsvarstė Žaliosios rinktinės padėtį ir šalia kitų nutarimų nusprendė, kad Žaliosios rinktinė yra pajėgi ir gali toliau veiksmingai veikti. Sąskrydžio metu dar buvo nutarta į Žaliosios rinktinės sudėtį įjungti „B“ kovos dalinius. Tą pačią dieną Aukštaitijos Vadas savo raštu Nr. 120 Žaliosios rinktinės vadu paskyrė Mindaugo rajono vadą  V i s v a l d ą.

Nieko nelaukus, buvo imtasi iš pagrindų performuoti rinktinę. Iš buvusių Vytauto ir Vienybės rajonų suformuota Kęstučio tėvūnija — sutrumpintai KĘ /Vyr. Vdv. įsakymu rajonų pavadinimai pakeisti tėvūnijomis/. Mindaugo tėvūnija — MI, paliekama kaip ir buvo, o iš „B“ kovos dalinių suformuota viena tėvūnija, kuri pavadinta Gedimino — GE. Naujai suformuotų tėvūnijų vadais paskirti šie LK-jai: Kęstučio — Maratonas, Gedimino — Nemunas ir Mindaugo — Milotas. Taip pat sudaryta rinktinės visuomeninė dalis /VD/ — viršininku paskirtas Laisvūnas.

Kadangi Gedimino tėvūnija apėmė labai didelį plotą, kas neleistina pagal nustatytą tvarką, tai iš Gedimino tėvūnijos buvo suformuota dar viena tėvūnija, kuri pavadinta Pilėnų. Pilėnų tėvūnijos vadu paskirtas Girietis.

1951 m. lapkričio mėn. 13 d. Mindaugo srities vado raštu Nr. 97, Mindaugo tėvūnija iš Žaliosios rinktinės sudėties buvo išjungta ir prijungta tiesioginėn srities vado žinion.

Slapukų Aušros tėvūnija, kuri veikė Mindaugo rajono vado priklausomybėje, 1951 m. rugsėjo mėn. 1 d. Aukštaitijos vado įsakymu buvo prijungta prie Žaliosios rinktinės, taip pat asmeninėn rinktinės vado Visvaldo žinion. Po šių visų persiformavimų Žaliosios rinktinės apimtin įeina 18 valse, ir X.........Partizanų skaičius, pagal paskutinę padėtį,

yra gana skaitlingas. Tokiu būdu, Žaliosios rinktinė apima didžiausią plotą, kokį buvo apėmusi iki šiol, ir organizuotumu tampa stiprus ir veiksmingas organizacinis vienetas.

IV. Kai kurių Žaliosios rinktinės ribose 
buvusių kautynių ir įvykių aprašymas

Žaliosios rinktinės partizanai gindamiesi nuo užpuolikų ir juos naikindami, per visą bolševikinį okupacijos metą, yra pravedę daugybę kautynių, turėję daug susidūrimų ir įvairių įvykių. Bolševikams neleisti įsiskverbti ir šakotis Lietuvos kaimuose ir net miesteliuose, partizanai puolė ir naikino priešus, jų tarnus ir tėvynės išdavikus. Buvo neleidžiama bolševikams apsigyventi kaimuose ir pravesti jų užsibrėžtus Lietuvai sunaikinti planus. Buvo trukdoma sukolchozinti — paversti kolchoziniais vergais Lietuvos kaimiečius.

Kadangi bolševikinė valdžia organizuoja tūkstančius šnipų, partizanai juos be pasigailėjimo naikina. Iš Rusijos į Lietuvą plaukė dešimtys tūkstančių įvairių plėšikų, šnipų, žmogžudžių ir kitokių teroristų, kurie apsigyvendavo Lietuvos kaimuose ir žiauriausiai terorizuodavo gyventojus. Žaliosios rinktinės partizanai vedė prieš juos negailestingą kovą ir ginė lauk nuožmius kolonizatorius.

Tūkstančiai tokių Rusijos plėšikų buvo sunaikinta.

Iš daugybės pravestų kautynių, užpuolimų, pasipriešinimų bei kitokių įvykių, charakteringesnius, šiuo metu žinomus, čia ir aprašysiu:

1944    m. žiemą Žaliosios girios apylinkėse veikė prt. Kulbio Petro vadovaujamas, gerai organizuotas partizanų kovos dalinys. Vieną rytą Jutiškių miško pakraštyje partizanų dalinys užpuolė gaują ginkluotų bolševikinės armijos karių, kurie buvo atsibastę apiplėšti vietos gyventojų. Partizanų daliniui užpuolus kelis kartus stipresnį priešą, priešas atkakliai priešinosi, bet karžygiškai kovė priešą partizanai numargindami sniegą bolševikų lavonais ir krauju. Priešas buvo jau visiškai sumuštas, bet jiems į pagalbą atskubėjo didelis skaičius kariuomenės, kuri kontratakavo partizanus. Nors ir nuvargę kautynėse partizanai, priešo puolimo nepabunga, bet atkakliai ginasi. Tačiau pristigę šovinių suretina ugnį. Priešas, tuo pasinaudojęs, padaro stiprią ataką ir tuo metu nukauna drąsųjį vadą Kulbį Petrą, jo brolį Vytautą ir dar kitus penkis partizanus. Netekę būrio vado ir kitų drąsiųjų kovos draugų, partizanai iš kautynių lauko pasitraukė.

Priešas papykęs už jam padarytus nuostolius, ėmė žudyti apylinkės gyventojus. Tuojau pat iššaudė visą Savickų šeimą, sudegino jų trobesius ir lavonus. Areštavo Mitabynės kaimo gyventoją Jurką ir, jį atvedę prie sudegintos Savicko sodybos, nušovė. Bolševikai pasiautėję prisikrovė kelis vežimus lavonų ir sužeistų savo karių išvažiavo į Panevėžio miestą.

1945    metų vasarą 80 Žaliosios rinktinės partizanų puolė ir užėmė Rozalimo miestelį /Panevėžio apskr./ miestelis partizanų rankose buvo išlaikytas virš keturių valandų, kol vietos bolševikai gavo pastiprinimo keliolika mašinų su rusų kariais. Partizanai miestelyje sunaikino virš 27 istrebitelių ir kitokių mūsų tautos išgamų, su nežymiais nuostoliais pasitraukė.

1945 metų vasarą bolševikų provokatoriui pavyko išprovokuoti Žaliosios girios vieno partizanų būrio ryšininkę, kuri turėjo ryšį su minimo būrio vadu Kelmeliu. Per ryšininkę bolševikams pavyko iššifruoti, kad Žaliosios girioje laikosi nemaži partizanų daliniai. Bolševikai, norėdami partizanus sunaikinti, vienu sykiu į Žaliosios girią metė net virš 12 tūkstančių armiją, kurioje dalyvavo tankeliai ir kavalerija.

1946 metų sausio tnėn. 13 d. Ažagų miške /Panevėžio apskr./, septyni partizanai, grįždami į stovyklą susidūrė su stipriu NKVD daliniu. Enkavedistai, pastebėję partizanus, iš automatinių šautuvų atidengė pragarišką ugnį. Po pirmųjų šūvių-serijų, tuojaus krinta mirtinai nukautas partizanas Duoba, o ltn. Petraičiui sužeidžia ranką ir sudaužo jo automatą. Partizanai nepajuda iš vietų, bet kaunasi. Žūsta prt. Šviesa, kuris labai taikliai šaudo į priešą. Ltn. Petraitis kaunasi su pistoletu, bet priešo kulkos pataiko tiesiog į pistoletą ir į ltn. Petraičio krūtinę. Partizanai, netekę trijų kovos brolių pradėjo trauktis, bet po kelių žingsnių krito partizanas Šležas ir prt. Lūšys. Lieka tik du, prt. Vilkas — Rakšnys /vėliau buvęs Žaliosios rinktinės vadas/ ir prt. Marcinkus. Besitraukiančią dvejukę priešas užpuolė iš kairiojo šono ir besikaujant prt. Vilką sužeidžia į koją ir sudaužo automatą. Sužeistas prt. Vilkas prisišlieja prie medžio, o du rusai slenka prie jo. Prt. Vilkas, matydamas, kad pabėgti nebegalės, išsitraukė pistoletą, įsikišo į burną ir norėjo nusišauti, bet iš jo pistoleto buvo iškritusi apkaba, ir šūvis neįvyko. Tuo momentu pribėgo rusai, smogė prt. Vilkui su buože į sprandą ir Vilkas apalpo. Belaisvis tuojau buvo nuvežtas į Smilgius, o paskui į Panevėžį. Panevėžyje buvo pradėtas tardyti, bet bolševikas betardant smogė prt. Vilkui tokį smūgį, kad belaisvis krito ir pragulėjo apalpęs visą naktį. Rytojaus dieną, tas pats tardytojas ėmė vėl tardyti. Buvo duoti jam šie klausimai: ar žinai, kur yra Liutkūnai? Ar pažįsti tame kaime pil. X su kuria vokiečių okupacijos laiku dirbai vienoj įstaigoj? Prt. Vilkas prisipažino, kad žinąs Liutkūnų km., ir jei pamatytų pil. X gal ir pažintų. Baigus tardyti rusas įsako sargybiniui, kad paruoštų mašiną. Po kelių minučių mašina buvo paruošta ir apie 18 rusų įsodino prt. Vilką į mašiną ir išvažiavo. Rusai su belaisviu prt. Vilku nuvažiavo į Šeduvą, iš Šeduvos pasiėmė dar 6 NKVD ir nuvažiavo į Liutkūnų km. Mašina sustojo Liutkūnų km. ties vienu namuku. NKVD kapitonas penkiems enkavedistams įsakė nueiti pas pil. X, o belaisvį prt. Vilką kapitonas ir du sargybiniai įsivedė į minėtą namuką. Kiti NKVD pasiliko kieme.

Tą dieną minėtam namuke pas pil. buvo apsistoję keturi partizanai. Partizanai, pastebėję NKVD užlipo ant namuko aukšto.

NKVD kapitonas po vidų pradėjo daryti kratą ir norėjo patikrinti spintą. Kadangi spinta buvo užrakinta, enkavedistas paleido į spintą kelis šūvius. Partizanai, buvę ant namuko aukšto, metė granatas į prieangį, kuriame buvo enkavedistai. Beveik visi buvę prieangyje enkavedistai buvo užmušti. Partizanai tuo momentu šoka nuo aukšto ir ima kautis su NKVD. Kieme buvusieji rusai irgi atidengia ugnį į namą. NKVD kapitonas, bėgdamas pro langą, krito nuo savųjų kulkų, o belaisvio Vilko sargybiniai buvo nukauti per sieną. Belaisvis prt. Vilkas paliko be apsaugos.

Prt. Vilkas suprato, kas įvyko ir, pastebėjęs savuosius, pasijutęs laisvas, tuojau susijungė su savaisiais. Partizanas Vilkas išbėgęs į kiemą pasičiupo ginklą iš nukautojo ruso ir atsišaudydami pasitraukė į mišką. O du kovos broliai išgelbėję draugą iš belaisvės paliko įvykio vietoje nukauti. Bolševikai beveik visi buvo iššaudyti ar tai patys išsišaudė, išskyrus tą penketuką, kuris buvo nuėjęs pas pil. X.

1945 metų birželio mėn. 10 d. Žaliosios girios 26 partizanų būrys suruošė pasalas Pumpėnų miestelio bolševikams, kurie važiavo į Mitkų kaimą agituoti žmonių. Bolševikų gaujoje važiavo irgi 28 ginkluoti vyrai. 17 komunistų buvo vietoje nukauti, o likusieji sužeisti ir palikę ginklus pabėgo.

Po šių kautynių, Pumpėnų miestelio bolševikų gauja buvo taip demoralizuota, kad iki šio laiko neparodo ypatingo aktyvumo, kuri savo barbariškais žiaurumais terorizuodavo ne tik Pumpėnų valsčiaus gyventojus, bet talkininkaudavo ir kaimyninių valsčių gaujoms.

1947    metų rudenį, 17 Žaliosios rinktinės partizanų puolė ir užėmė Vaškų miestelį /Biržų apskr./. Partizanai miestelyje sunaikino pašto aparatūrų, geležinkelio stoties įrengimus ir valsčiaus dokumentus. Taip pat buvo užimta mokesčių inspekcijos įstaiga ir paimta 110000 Rb. Per užpuolimų ir susidurimus su ginkluotais bolševikais buvo išvesti iš rikiuotės 4 skrebai.

Partizanai planingai pasitraukė į mišką.

1948    metų liepos mėn. Žaliosios girioje, X kvartale buvo apsistojęs 18 partizanų būrys. Partizanų laikymosi apylinkę priešui pavyko iššifruoti. Minėtų dienų, priešas metė virš 3000 kariuomenės 4 kvartalo plotan ir tirštai apsupo partizanus. Pajutus stiprų apsupimų, partizanai neturėjo jokios vilties išsigelbėti. Buvo kelis kartus susidurta su priešu ir susišaudyta. Per susišaudymus buvo nukauti keli rusai.

Partizanams į pagalbų stojo gamta. Pavakary kilo didelė audra ir ėmė lyti lietus. Tuo pasinaudodami partizanai, bolševikų nepastebėti, išslinko iš apsupimo ir pasislėpė. Priešas apsupimų išlaikė net 4 dienas. Nors partizanai iš apsupimo žiedo ir pasitraukė, bet kadangi bolševikai netoliese slankiojo, partizanai turėjo išsilaikyti slėptuvėse 4—5 paras.

Plačios apylinkės gyventojai, matydami gaujas bolševikų ir girdėję šūvius, nebesitikėjo pamatyti gyvus partizanus. Tik po 4—5 parų pamatę gyvus ir sveikus kovotojus iš džiaugsmo verkė.

VSK arch. F. 3. B. P-15792-LI. T. 6. L. 222.

Slapyvardžių-pavardžių rodyklė

Petraitis — Vladas Juozokas iš Pasvalio m.

Radvila — Izidorius Pucevičius (g. 1901 rn. gruodžio 22 d. Naujasodžio km. Šeduvos v.: žuvo 1945 m. rugpjūčio 25 d. netoli Rozalimo.)

Strausas — Juozas Skačkauskas.

Snabas — ?

Daujotas, Valas — Vytautas Česnakavičius (Smilgių desantininkas, ž. Pakruojo raj. Laipuškių km.).

Margis, Virpša, Gira — Petras Masilaitis (iš Sedūnų km., ž. 1949 m. Raginėnuose.).

Mažrimas—Petras Bartkus (g. 1921 m. Pa-kapurnio km. Raseinių apskr., ž. 19— 49 m. rugpjūčio 13 d.)

Naras — ?

Krivis — Bronius Liesys (g. 1921 m. Ramygaloje, ž. 1949 m.)

Svajūnas — Vytautas Sniuolis (?)

Puntukas — ? Vijoklis — ?

Dagilis — ?

Karpis — Marcijonas Jagris (g. 1918 m. Joniškėlio v. Mitkūnų km, ž. 1949.XII.07).

Nemūnas — ? Radvilaitė—■?

Agnieška, Zagrė-Leonas Gylys (iš Radviliškio m., ž. 1949 m. kovo mėn.)

Mauras — Bronius Burnys.

Žaibas — (ž. 1948—9 m. prie Noriškių km. Padubysio v)

Zubrys — Mickus.

Valstietis — Mančiauskas (iš Vaidulionių km.)

Aras — Bielskis Petras (g. 1923 m Padubysio v. Pakapės km.)

Šaka — Pakarklis (žinoma, kad 1948 m. buvo gyvas).

Žėrutis — ?

Granitas — Pranas Vitkauskas (g 1916 m., žuvo ar buvo suimtas Vanagiškių miške.)

Jupiteris — ? Marsas — ?

Fricas — ?

Alksnis, Čemberlenas — J. Rudžionis.

Vanagaitis — Algirdas Maškauskas (ZR vado Daujoto pavaduotojas.)

Rakšnys, Vilkas — Jonas Januševičius (iš

Joniškėlio ap., ž. 1951 m.)

Šipulskis, Maratonas — Antanas Žygas (nuteistas mirties bausme 1953 m.)

Repšys — ? Jurginas — ?

Kalnietis — ltn. J. Kimštas.

Kudirka — ? Maironis — ?

Daukantas — ?

Nemunas — Šulskas Antanas (g. 1917 m.

Anykščių raj. Kurklių ar Maškelių km. Žuvo ar buvo suimtas 1949 m lapkričio 12 d. Šilo miške.)

Milotas — Stasys Šomka (iš Berčiūnų km. Panevėžio raj., ž. 1953 m.)

Laisvūnas -— Juozas Skurskis.

Girietis — Steponas Giedrikas (iš Biržų m., ž. 1954 m. rugsėjo mėn.)

Duoba — ? Šviesa — ?

Lušys — ? Marcinkus — ?