ŽEMAIČIŲ APYGARDOS ŠATRIJOS RINKTINĖS (NUO 1948 M. ATSIKŪRIMO RINKTINĖS) ŠTABO (RINKTINĖS) VADAS VLADAS GEČAS-TONIS
BIOGRAFIJOS
Petras Girdzijauskas
Vladas Gečas gimė 1918 m. Plungės aps., Plungės vls., Stalgėnų k. jauniausiuoju. Iki tol Gečai buvo susilaukę Juozo, Domicėlės, Anicetos, Damijono ir Aurelijos. Tėvai valdė 30 ha ūkį. Nors ir gausi šeima, gyveno pasiturinčiai.
Vladas, dirbdamas tėvų ūkyje, 1930 m. baigė vietinę pradžios mokyklą ir toliau liko ūkininkauti iki 1939 m., kol buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Ten baigė mokomosios kuopos kursus ir buvo pakeltas į puskarininkius. Grįžęs iš kariuomenės Vladas išėjo iš tėvų ūkio ir pradėjo eigulio tarnybą Plungės miškų ūkyje. Įsigijo žemės sklypą, įsirengė gyvenamąjį namą. Gečo sodyba buvo nuošaliai, tarpumiškyje, todėl tapo okupantų persekiojamų asmenų prieglobsčiu per visą okupacinį periodą iki šeima buvo ištremta.
1941 m. Vladas vedė Sofiją Songailaitę, su kuria susilaukė dviejų sūnų ir dviejų dukterų. Jauniausioji duktė, pusantrų metukų amžiaus, nepakėlusi tremties sunkumų mirė Sibiro šaltyje.
Nuo antrosios bolševikų okupacijos pradžios Gečų sodyba buvo partizanų prieglobsčiu ir, be abejonės, emgebistų persekiojimų objektas. Vengdamas suėmimo jau 1945 m. Vladas pasitraukia į mišką ir įstoja į kapitono Juozaičio būrį Šatrijos rinktinėje. Prisiekė pasirinkdamas Tonio slapyvardį. Kaip turintis karinį laipsnį ir gerai pažįstantis miškus, apylinkes ir jų žmones, Vladas netrukus įgyja pasitikėjimą. Jam pavedama vadovauti Merkio būriui. Jis organizuoja būrio rėmėjų ir ryšininkų tinklą iš kaimynų, pažįstamų ir giminių. Tonio būrys drausmingas, mobilus. Gerai pažindamas miškus ir vietoves, Tonis būrį ne kartą išvedė iš apsupties, akiplėšiškai arti praeidamas pro priešo būstinę ar stovyklas. Dalyvauja ne tik ilgametėje propagandinėje kampanijoje prieš okupantus, bet nuolat vykdo kovines operacijas, tramdydami stribus, įgulos kareivius, kitus kolaborantus. Išvaiko rinkimines apylinkes, stoja prieš kolchozų kūrimą. Tonis mūšiuose buvo du kartus sužeistas. Kai tik rėmėjai pagydė, jis vėl stojo rikiuotėn.
1949 m. Tonis, vadovaudamas būriui, perima Šatrijos rinktinės štabą, jį tvarko ir jam vadovauja. Įdomu tai, kad operatyvinėje medžiagoje emgebistai Tonį vadina tai štabo, tai rinktinės vadu. MGB vadai apie Tonio veiklą rašo: “Rinktinės dislokavimo rajone veikia platus rėmėjų ir ryšininkų tinklas, aktyviai vystantis pasipriešinimo veiklą”. Todėl šiai rinktinei skiriamas išskirtinis dėmesys LSSR MGB 2N valdyboje. Vilniuje sudaromas Šatrijos rinktinės sunaikinimo planas kodiniu pavadinimu “Šakalai”*. Kaip teigia emgebistų ataskaita, jai sekti buvo paskirti kvalifikuoti MGB agentai: “Rugys”, “Rūta” ir “Ganas”. Be šių, plane numatyta užverbuoti dar tris agentus, turinčius giminystės ryšių su partizanais. Po tam tikro laiko užduotis įgyvendinama ir atsiranda dar trys emgebistų sekliai iš vietinių: “Žilius”, “Beriozka” ir “Žilvitis”. Šiam išdavikų tuntui įteikiami specialūs preparatai “Neptun”, pilami į gėrimus ar dedami į maistą.
------------------
* LYA. A.3. B. 1404. L.107; A.15. B.2650. L.132.
1950 m. gegužės 8 d. slaptame susitikime išdavikas “Ganas” nurodė, kur apsistoję Tonio rinktinės trys partizanai. Jie buvo nedelsiant apsupti ir mūšyje žuvo. Po šios operacijos MGB vadų nurodymu buvo nutrauktas čekistų siautėjimas ir kitoks aktyvumas, kad rinktinės vadovybė patikėtų ramybe ir grįžtų į savo dislokacijos rajoną. Šiuo emgebistų manevru Tonis ir kiti rinktinės vadai ir kovotojai buvo įvilioti į spąstus. 1950 m. birželio mėn. iš trečios dienos į ketvirtąją nakčia išdavikas “Rugys”, į gėrimą įpylęs spec. preparatą, perdavė jį Tonio rinktinės vadovybei, o pats skubiai pranešė emgebistams rinktinės štabo ir apsaugos būrio dislokacijos vietą. Tiesa, ne visi partizanai ragavo gėrimą. Likę neapsvaiginti pastebėję klastą organizavo pasitraukimą iš stovyklavietės, deja, pavėluotai. Šatrijos štabą su apsaugos būriu apsupo LSSR MGB 2N valdybos ir Rietavo karinio dalinio 2/32 šeštoji kuopa. Birželio 4 d. 6 val. ryto Kungių k. įvyko mūšis, kurio metu žuvo Šatrijos rinktinės vadas Vladas Gečas-Tonis, Rietavo kuopos vadas Juozas Surgaila-Ramutis, skyriaus vadas Cezaris Armolis-Cezaris, skyriaus vadas Kostas Kelpša-Naktelė ir kt. Didvyrių kūnai buvo išniekinti prie Rietavo stribyno ir slapčia užkasti liūne. Po Atgimimo palaidoti su apeigomis ir ilsisi bendrame karių-savanorių kape. Vladui Gečui-Toniui suteiktas kario-savanorio statusas, dimisijos kapitono karinis laipsnis, apdovanotas kario-savanorio medaliu.
