MES NEDELSĖME

Bronius Zlatkus

Bet iš tamsybės kils šalis ir tautos,
Ir laisvė neužges Norilsko žiburiuos...
(iš Norilsko sukilėlių himno)

Džr, džr... sunkiai girgžda pakrauti vagonėliai. Jų daug. Daug plytų ir reikia Norilskui, Kalinių miestui. Kalinių rankom pastatytam. Pilni į plytinę, tušti pas mus, į karjerą:

„Katorga, ko delsiate? Visi Gorlago kaliniai sukilo!“ - skelbė užrašai ant grįžtančių tuščių vagonėlių šonų. Tai rašo penktojo lagerio kaliniai. Birželio pradžia, 1953 metai.

Remdamiesi dokumentais, paimtais iš specialaus Rusijos Federacijos valstybinio archyvo (buvęs CGAOR SSR), susijusiais su sukilimu ypatingajame Norilsko Gorlage, paseksime įvykių pradžią viename iš lagerių skyrių - trečiajame, buvusiame katorginiame. Jame kalėjo daugiau kaip 4000 kalinių.

DOKUMENTAS Nr. 11

1953 m. birželio 4 d. trečiajame lagerio skyriuje kaliniai katorgininkai 18 val. 40 min. išlaužė sustiprinto režimo barako (vidaus kalėjimo) duris ir išlaisvino 24 kalinius.

Išsivaduodami bandė užpulti lagerio administraciją ir kareivius, apmėtė juos akmenimis. Atsakant į tokius veiksmus, buvo panaudotas ginklas, nušauti penki kaliniai ir keturiolika sužeista (du vėliau mirė).

A. Kleimenovas

MVD Kalėjimų valdybos viršininko pavaduotojas, pulkininkas

1953 m. gegužės pabaiga. Į lagerio vidaus kalėjimą patalpinami recidyvistai. Kameras, kur tūnodavo banditai, kaliniai pavadino „kūjamušėmis“, „kuliamosiomis“ arba „mėsmalėmis“. Ten prižiūrėtojai įmesdavo pavienius užsispyrėlius, lagerio ramybės drumstėjus ir tie pradėdavo savo „juodą“ darbą. Draugai negalėjo jiems padėti: kameros užrakintos, saugomos prižiūrėtojų, baudos izoliatorius atskirtas nuo zonos spygliuota viela apraizgyta lentų tvora. Birželio 2 d. zonos operatyvinis įgaliotinis Kalašnikovas, įvyniojęs į rankšluostį, perdavė kameroje Nr. 3 esantiems banditams peilius (apie tai valstybinei komisijai pranešė operatyvinės dalies tvarkytojas).

Tą dieną neįprastu laiku kaliniai atvaryti į lagerį - gyvenamąją zoną. Sustiprinta sargyba, išstatyti kulkosvaidžiai. Birželio 4 dieną prižiūrėtojai į kamerą Nr. 3 pabandė įgrūsti du kalinius. Šie, pamatę banditų rankose peilius, ėmė šaukti: „Padėkite, užmuš!“. Jų draugams iš izoliatoriaus pavyko išlaužti kameros duris ir išsiveržti į koridorių, numušti kitų kamerų spynas ir išvaduoti kalinius. Pro lubose peiliais išpjautą angą banditai spruko į kalėjimo kiemą, o ten per tvorą išleisti į sargybos divizioną. Į pagalbą lagerio administracijai, siekiančiai sugrąžinti kalinius į kameras, iš diviziono įvesta 60 neginkluotų kareivių. Jie veikdami drauge su prižiūrėtojais, kalinius sugrąžino į kameras. Kaliniai pro kamerų langus ėmė šaukti, kad kareiviai juos žudo ir kad gyvenamosios zonos draugai jiems padėtų išsivaduoti. Tai išgirdusi daugiau kaip 200 kalinių grupė išlaužė vidaus kalėjimą supančią tvorą, puolė ten esančius karininkus ir kareivius, prižiūrėtojus. Šie, apmėtomi akmenimis, paliko kalėjimo zoną. Visas divizionas pakeltas pagal pavojaus signalą, visa lagerio teritorija apsupta. Kai kareiviai ir prižiūrėtojai bėgo pro pagrindinę tvorą už zonos, į kalinius ėmė šaudyti.

...Dun dun dun dunksi laužiamos kalėjimo durys, griūva užtvaros, vartai.

Už zonos, vadovaujami majoro Polstianojaus, atskubėjo ginkluoti kareiviai. Aidi komanda:

- Į liaudies priešus - ugnis!

Prie pastato aikštėje iškasta bendra duobė septyniems baltiems karstams. Ir mes šalia, mūsų daug, pilna aikštė. Skamba atsisveikinimo žodžiai rusų, ukrainiečių kalbomis. Pamaldas laiko popas ir mūsų likimo brolis kunigas Stasys Masiulionis. „Amžiną atilsį duok jiems, Viešpatie!“ - skamba įvairiomis kalbomis. Mūsų nužvarbusiais skruostais rieda ašaros. Ir kaip neriedės, jei mes pasijutome žmonėmis, ne numeruotais vergais. Mes neišdavėme, nedelsėme. Tuomet dar nežinojome, nenujautėme, kad daugelis esame pažymėti mirties ženklu. Praeis mėnuo, antras, ateis rugpjūčio

4 diena. Ropos į lagerį šarvuotos mašinos. Vieni mirs stovėdami prie barakų sienų, jų kraujas aptaškys pilką tinką; kiti gulėdami, jų kraujas aplaistys amžinai įšalusią Norilsko žemę.

Bet tai dar įvyks, dar ateis lemties diena, o dabar laidojame pirmąsias aukas, savo varganus likimo brolius. Tada ruošiamės. Sudarytas lagerio Sukilimo komitetas, visos valdymo tarnybos. Į komitetą deleguotas mūsų tautietis J. Kazlauskas. Įrengta poligrafija: išlietas ir išgraviruotas šriftas - šiame darbe aktyvus pagalbininkas B. Balaika. Lagerio valgykla rūpinasi Z. Drongis. Kasami apkasai, štabo bunkeris. Už zonos čekistų karininkai atidžiai mus stebi; ten taip pat ruošiami įtvirtinimai. Lageriais nusėto Taimyro centre, režimo zonose, apsuptose automatininkų, kulkosvaidžių taikiklių akiratyje sukurta „Kalinių respublika“. Kaliniai pakilo į kovą su didžiule prievartos ir priespaudos sistema, bedvase teroro mašina. Ten, tolimoje užpoliarėje, įsižiebė Lietuvos laisvės žiburėlis.