NEĮVYKDYTA UŽDUOTIS

Jonas Žičkus

1945 m. liepos mėn. pabaigoje iš Blinstrubiškės miško (Viduklės vls.) į Petkaičių mišką (Skaudvilės vls.) sėkmingai sugrįžo Jono Strainio-Saturno vadovaujamas partizanų būrys. Dar prieš keliantis būriui iš Varlaukio apylinkių į Blinstrubiškių mišką, Saturnas ir vyrai žinojo, kad į ten jie keliasi laikinai - nuraminti ir sudrausminti Viduklės ir Šimkaičių įsisiautėjusių stribų komunistų ir aktyvistų - ir vėl grįš į šį kraštą. Saturno būryje daugiausia buvo Batakių, Eržvilko, Skaudvilės valsčių ūkininkų vaikai. Į Petkaičių mišką būrys grįžo pasipildęs Vadžgirio ir Šimkaičių krašto vyrais: Kaziu Tamuliu-Seniu, jo sūnumi Kaziuku, Jonu Baciu-Rimu, Jonu Urbšaičiu-Žiliu, Antanu Stoškumi-Raila, Kaziu Valaičiu-Kazimieru ir kitais.

Sugrįžę į Petkaičių mišką, Saturnas ir vyrai buvo patenkinti: pažįstamos vietos, pažįstami patikimi žmonės, neatsisakantys padėti partizanams. Iš artimesnių apylinkių kilę vyrai išskubėjo susitikti su savo artimaisiais ir ryšininkais, stovykloje liko iš Vadžgirio ir Šimkaičių atėję vyrai, nes šiame krašte giminių ir pažįstamų jie neturėjo.

Prieš išsiskirstant vyrams po namus Saturnas pasakė, kad būrys čia stovyklaus 2 ar 3 dienas ir pranešė kurią dieną visiems susirinkti. Vyrai susirinko nurodytu laiku ir būrys sutemus persikėlė į Užšešuvių miškelį, kuriame apsistojo toje pačioje vietoje, kurioje įvyko pirmosios kautynės 1945 m. pradžioje. Čia vėl susitikimai su artimaisiais. Trečios dienos vakare būrys perbrido Šešuvę. Netoli buvo Mickiškės miškas, į kurį būrys kėlėsi. Naktis buvo ūkanota, o įėjus į mišką ir visai tamsu, tačiau būryje buvo vyrų, kurie Mickiškės mišką žinojo, todėl ėjo gilyn į mišką, kol surado melioracijos griovį. Vieta buvo sausa ir vyrai tuojau pat sugulė poilsiui. Prieš gulant Saturnas paskirstė sargybą. Sargybiniai keitėsi kas dvi valandos: vienas sargybinis stovėjo prie Batakių-Gaurės vieškelio, kitas - miško pakraštyje.

Dienai išaušus vyrai apžiūrėjo stovyklavietę. Nuo Batakių geležinkelio stoties Gaurės link gilyn į mišką vingiavo dulkėtas vieškelis. Šalia jo, netoli stovyklos, buvo ūkininko Juozo Kaminsko sodyba, kurioje gyveno šeimininkas, jo žmona ir dvi dukterys, maždaug 18 ir 20 metų. Saturnas ir kai kurie vyrai su Kaminsku ir jo šeima buvo pažįstami, užeidavo į jų namus. Kaminskienė su dukromis išvirdavo sriubos, pavaišindavo šviežiu pienu. Pats Kaminskas kelis kartus buvo atėjęs į stovyklą.

Rugpjūčio 8 diena, antradienis, nuo pat ryto buvo šilta ir saulėta. Gaurės ir Batakių kryptimi judėjimas buvo nedidelis. Pravažiavo vienas kitas vežimas, praėjo keli žmonės. Sargybiniai nieko įtartino nepastebėjo. Visi vyrai buvo jau susirinkę, gulinėjo pavėsyje, kiti susėdę grupelėmis ramiai šnekučiavosi. Kitoje griovio pusėje nedideliame iškirstame miško plotelyje esančiame avietyne vyrai uogavo, o Leonas Plienaitis kirpimo mašinėle kirpo plaukus ant kelmo sėdinčiam partizanui. Keli vyrai stovėjo šalia, laukdami savo eilės.

Ateinančią naktį vyrai turėjo keltis į Tauragės miškus, arčiau Tauragės-Skaudvilės plento. Jie žinojo, kad artimiausiomis dienomis iš Tauragės Šubartinės į Vilniaus ir Kauno kalėjimus veš kalinius. Saturnas ir jo vyrai buvo nusiteikę surengti pasalą ir juos išvaduoti. Apsistojus arčiau plento reikėjo surasti tinkamą vietą stovyklavietei, stebėti aplinką, judėjimą plentu ir laukti ryšininkų pranešimo, kada bus vežami kaliniai.

Užšešuvių ir kitų to krašto kaimų LLA būrys buvo gausus, gerai organizuotas. Kai kurie vyrai dar vokiečių okupacijos metais buvo įsigiję šautuvų, automatų, granatų, kulkosvaidžių. 1944 m. rudenį, sugrįžus bolševikams, prasidėjo vyrų gaudymas į raudonąją armiją. Vyrai, kuriems buvo nesaugu savo namuose, išėjo į Užšešuvių miškelį. 1945 m. sausį čia juos užtiko enkavedistai. Įvyko susišaudymas. Žuvo 4 vyrai ir keli NKVD kareiviai. Užšešuviuose, Rikyškiuose, Steigviluose ir kituose kaimuose prasidėjo areštai. Suėmė Jono Strainio-Saturno brolius Steponą ir Juozą, pusbrolį Praną Strainį ir kitus. Jie visi priklausė tam pačiam LLA skyriui. Kartu su minėtais vyrais buvo areštuotas karininkas Varlaukio mokyklos mokytojas J.Babilius, Skaudvilės valsčiaus agronomas karininkas Jonas Jankauskas, skaudviliškis (iš Pužų kaimo) Edvardas Laugalys ir kiti. Areštuotus vyrus uždarė Šubartinės požemiuose, žiauriai tardė. Dabar jie buvo nuteisti, paruošti etapui į kalėjimus ir lagerius. Saturno būrys buvo pasirengęs Tauragės miške juos išvaduoti.

Apie būsimą kalinių vežimą Saturnas gaudavo žinių iš Lydžio rinktinės štabo, kalinių artimųjų ir ryšininkų.

Jis sakė, kad viską žino ir organizuoja Mažiukas (J.Kubilius). Dabar jis laukė štabo ryšininkės, turėjusios atnešti naujausias žinias ir įsakymus. Gerokai po vidurdienio į stovyklą atėjo lauktoji ryšininkė Onutė Valantiejūtė. Kai kurie vyrai ją asmeniškai pažinojo, o aš mokiausi su ja vienoje Tauragės gimnazijo klasėje. Keletą minučių ji kalbėjosi su vyrais, paskui Saturnas pasiūlė jai paėjėti į šalį. Abu nuėjo į greta buvusią aikštelę ir susisėdę kalbėjosi. Staiga prie stovyklos nuaidėjo šūvis, jam įkandin - trumpos automato serijos. Atbėgęs sužeistas Saturnas pasakė: “Mes išduoti!”