MATO MAŽEIKOS ŠEIMOS IR SODYBOS RUSEINIŲ KAIME SUNAIKINIMAS
REFERATAI, STRAIPSNIAI
Antanas Gintautas Bružas
Kėdainių apskrities Josvainių valsčiaus Ruseinių seniūniją sudarė Ruseinių, Ruseinėlių, Angirių ir Grašvos kaimai. Kai 1944 m. sovietų valdžia paskelbė mobilizaciją, seniūnijoje buvo 98 šaukiamojo amžiaus vyrai. Tik 2 išėjo tarnauti į sovietų armiją, o kiti pasitraukė į miškus. Nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. iki 1945 m. sausio mėn. Ruseinių seniūnijoje sovietinės valdžios faktiškai nebuvo, visa valdžia buvo miško brolių rankose. Sausio 20 d. į Ruseinių kaimą privažiavo daug kariuomenės ir atskrido keli lėktuvai "kukuruznykai". Lėktuvai skraidė virš kaimo, o NKVD kareiviai ieškojo šaukiamojo amžiaus vyrų, šaudė ir degino sodybas. Buvo sudegintos Banio, Dirdos, Kunevičiaus ir J.Mažeikos sodybos1.
Ruseinių apylinkėse veikė Antano Kielės-Paukščio ir Prano Kunevičiaus-Pranyčio partizanų būriai, prie kurių buvo LLA Kovo apylinkės štabas.
1945 m. rugsėjo mėn. Kėdainių aps. NKGB skyrius užverbavo Teodorą Krutkį, užsiregistravusį Vlado Kuročkos būrio partizaną. Jam buvo duotas agento slapyvardis Kibirkštis. Šis agentas NKGB skyriui suteikė žinių, kuriomis pasinaudojus buvo susekti ir suimti LLA Kovo apylinkės vadas J.Jasinevičius-Margis bei Krakių gimnazijos 10 mokinių, platinusių atsišaukimus. Legalizavęsis T.Krutkis buvo priimtas į Kėdainių NKVD raštinę tarnautoju. Slapta atvykęs į buvusį savo partizanų būrį Krutkis sakė, kad jis NKVD raštinėje dirbąs iš reikalo ir prižadėjo partizanams teikti naudingų žinių, parūpinti kišeninių ginklų ir šovinių. Krutkis padovanojo dalinio vadui Paukščiui nuosavą pistoletą. Vėliau jis padovanojo dar vieną pistoletą ir kulkosvaidžio diską, kuriuos sakėsi pavogęs iš NKVD. Partizanai perduodavo Krutkiui išplatinti atsišaukimų, juo pasitikėjo.
Spalio mėn. pabaigoje per ryšininkes Mariją Kantautaitę, Stasę Kielytę ir Genę Mažeikaitę Krutkis buvo pakviestas dalyvauti vakaronėje, į kurią turėjo ateiti partizanų būrių vadai Kielė bei Kunevičius ir LLA Kovo apylinkės štabo nariai Dalbokas bei Gudaitis. Vakaronė turėjo įvykti sekmadienį, 1945 m. lapkričio 4 d., Mato Mažeikos sodyboje. Apie numatomą vakaronę Krutkis pranešė NKVD, kurie nusprendė jos metu sunaikinti partizanų būrį.
Mato Mažeikos 7 ha ūkio sodyba buvo Ruseinių kaimo pakraštyje, įsiterpusi į mišką. Sodybą dažnai aplankydavo partizanai, o šeimininkas Matas Mažeika buvo pramintas partizanų tėvu.
NKVD numatė tokį operacijos planą:
1. Krutkis ateina į Mažeikos namus sekmadienį apie 12-13 val.;
2. Mažeikos sodybą iš anksto apsupa NKVD kareivių grupės, apginkluotos automatiniais ginklais;
3. Krutkis sutartiniu ženklu (daina) praneša apie partizanų vadų atvykimą. Po to Krutkis kokiu nors pretekstu išsiveda vieną iš partizanų vadų į pamiškę, kur jį gyvą sugriebia NKVD kareiviai. Tuomet NKVD kareiviai sodybą apšaudo "uraganine ugnimi";
4. Jei Krutkis negalės išeiti, jis name susiranda priedangą ir išmeta granatą - tai bus ženklas pradėti šaudyti.
Penktadienį NKVD leitenantas Simsonas drauge su Krutkiu pėsti ir raiti ištyrinėjo priėjimus prie Mažeikos sodybos. Simsonas, kuris gerai mokėjo lietuvių kalbą, buvo civiliai apsirengęs ir neturėjo jokių dokumentų. Jei būtų tekę susitikti su partizanais, Krutkis būtų jiems Simsoną pristatęs kaip pažįstamą, atvažiavusį iš Panevėžio partizanų būrio.
Šeštadienio rytą kaimiškais vežimais atvažiavo NKVD kareiviai. Vežikai buvo aprengti civiliais drabužiais, o kareiviai paslėpti vežimuose po šienu ir maišais. Privažiavę prie tos vietos, kur Ruseinių miškas iš abiejų supa kelią, kareiviai išlipo, o vežimai kitu keliu grįžo į Kėdainius. Kareiviai buvo atvežti šeštadienį dėl to, kad partizanai galėjo tos dienos vakare ateiti išsimaudyti Mažeikos pirtyje.
Leitenantas Simsonas nuvedė kareivius iki jų sutelkimo vietos, apie 0,7 km atstumu nuo Mažeikos namo, o pats su leitenantu Bobylevu ir trim kareiviais nuėjo išžvalgyti vietovės ir numatyti ugnies taškų išdėstymo. Kai netoli pamiškės, į pietus nuo Mažeikos sodybos, šalia jų prabėgo berniukas su šunim, leitenantai ir kareiviai sugulė, kad berniukas jų nema-
Kulkosvaidininkų būrio Nr.2/298 veiksmų 1945 m. lapkričio 4-5 d. naktį Ruseinių kaime schema. Š.-.LYA. F.K-l. A.3. B.1207. D.2. L.126-130.
tytų. Bet buvo pavojus, kad berniukas juos pastebės grįždamas, dėl to atsikėlę nuėjo paskui jį. Simsonas pasakė berniukui, kad jį rusai veda kaip vertėją, ir paklausė kelio į Barsukynę. Berniukas parodė kelią. Jie nuėjo daugiau kaip kilometrą nurodytu keliu, o paskui grįžo prie savo grupės.
Šeštadienį visą dieną ir sekmadienio rytą Simsonas stebėjo Mažeikos sodybą, bet nieko naujo nepastebėjo. Aplink sodybą visą laiką bėgiojo vaikai su šunimis. Sekmadienį anksti rytą kareiviai priėjo arčiau prie Mažeikos sodybos. Tai buvo nelengva, nes po naktinio pašalo pelkėtas dirvos paviršius pasidengė ledo sluoksniu, kuris einant lūžo ir traškėjo. Be to, prie namo buvo du šunys.
Sekmadienio dieną Krutkis du kartus buvo išėjęs iš Mažeikos namo, bet toliau nėjo, nes manė, kad jį seka. Kartą jis išėjo drauge su Dalboku ir nuėjo iki rūsio, bet ten buvo šuo, o kareiviai buvo toliau nuo tos vietos. Toliau nuvilioti Dalboką Krutkis negalėjo, o jį smūgiu apsvaiginti ir duoti ženklą šaudymui jis nesiryžo, nes bijojo pats pakliūti į ugnį. Apie 23 vai. Krutkis, vaizduodamas stipriai išgėrusį, garsiai dainuodamas išėjo iš namo ir nuėjo miško link. Išgirdęs Krutkio dainavimą ir pastebėjęs kieme partizanų sargybinį, Simsonas iššovė, tuo duodamas ženklą pradėti šaudymą. Trys kulkosvaidžiai ir grupė kareivių su automatiniais šautuvais, išsidėstę nepilnu žiedu (3,4 rato), šaudė į namą. Buvo iššauta daugiau kaip 1100 šovinių, 20 raketų ir 15 granatų. Sodyba buvo tiesiog išvarpyta kulkų.
Krutkio užverbavimas, pasiruošimas Mažeikos sodybos apšaudymui ir "opereacijos" įvykdymas aprašyti NKVD pranešime2:
"Nutraukus ugnį, sodyboje buvo rasta 17 lavonų, iš jų:
1. Medžiotojas (sl.), dvarininko sūnus iš Girkalnio k. - kadrinis partizanas, LLA narys, dalyvavęs Pabarčiaus ir Kuročkos gaujose;
2. Matas Mažeika, valstietis iš Ruseinių k. - namo šeimininkas, partizanų bazės laiky tojas, pramintas "partizanų tėvu";
3. Labutis (sl.) - Juozas Štokas iš Krakių m. - partizanas, turėjęs legalizavimosi dokumentą;
4. Lapiukas (sl.) iš Ruseinių k. - partizanas, turėjęs legalizavimosi dokumentą;
5. Ferdinandas (vardas) iš Grašvos k. - partizanas, turėjęs legalizavimosi dokumentą;
6. Genė Mažeikaitė iš Paliepių k. - būrio ryšininkė, gyvenusi nelegaliai;
7. Genė Kielytė, partizanų būrio vado sesuo - būrio ryšininkė, gyvenusi nelegaliai, ir kiti".
Ferdinandas Dzikas
Kitų 10 žuvusiųjų pavardės ir vardai nenurodyti, nes tai buvo moterys ir vaikai, prie kurių pavardžių neprirašysi "banditas". Dėl Ferdinando jie suklydo: Ferdinandas Dzikas sėkmingai ištrūko iš to ugnies pragaro.
Dabar Vilkaviškio r. gyvenantis Ferdinandas Dzikas papasakojo3: "Aš gyvenau Grašvos kaime, buvau partizanų ryšininkas. Į Mažeikos sodybą užėjau atsitiktinai, eidamas pas dėdę. Sužinojau, kad pas Mažeiką turėjo ateiti Prano Kunevičiaus partizanų būrys. Bet jie dar nebuvo atėję, kai į namą pradėjo smarkiai šaudyti. Sužeistas iššliaužiau į lauką, nušliaužiau kokius 100 m ir susitvarkiau kojos žaizdą. Mačiau, kaip enkavedistai padeginėjo sodybos pastatus ir pavieniais šūviais pribaiginėjo likusius gyvus žmones. Dar nušliaužęs apie 300 m iki kitos sodybos, iš tvarto išsivedžiau arklį ir juo parjojau namo. Gydžiausi tris mėnesius, po to išvažiavau iš Kėdainių apskrities".
Kėdainių r. neseniai atrastame partizanų archyve yra dokumentas-ata-skaita4, kurioje parašyta: "... Atsitiktinai pro Mažeikos sodybą ėjo keturi partizanai: Medžiotojas, Jokeris, Balandis ir Lokys-Paulius. Visi užėjo pas Mažeiką į gyvenamąjį namą, kur rado išdaviką Krutkį ir prisirinkusių svečių. Iš viso svečių ir savininkų buvo kambaryje dvidešimt, neskaičiuojant partizanų ir išdaviko. Krutkis pasisveikino, pabučiavo partizanus, maloniai kalbino juos, teiravosi, kodėl daugiau neatvyko, sakėsi atvežęs svarbių žinių ir pistoletą perduoti dalinio vadui ir t.t. Jiems besikalbant, apie 22 val. kieme pradėjo loti šuo, Krutkis bailiai ėmė dairytis pro langus. Vienas iš ten buvusių svečių - Stokis (buvęs partizanas, bet legalizavęsis) išėjo laukan pasidairyti, o paskui jį išėjo ir išdavikas. Kieme išdavikas keturiais šūviais nušovė Stokį, duodamas ženklą burliokams
Partizanų junginio ataskaitos fragmentas
pradėti puolimą. Po pasigirdusių kieme šūvių, iš burliokų kulkosvaidžių ir automatų pasipylė stipri ugnis į gyvenamąjį namą. Prasidėjo tikras pragaras, kulkos zvimbė, sienas raižė, žmonės griuvo žemėn, sužeistieji dejavo, vaikai klykė, lavonai plūdo kraujuose, namo stogas skendo liepsnose. Partizanas Medžiotojas buvo nukautas vietoje, o kiti trys su ginklais iššliaužė laukan ir jiems pavyko laimingai pasprukti nuo priešo. Burliokai raketomis apšvietė kiemą ir bėgančius iš namo į kiemą be pasigailėjimo šaudė vyrus, moteris ir vaikus, o gyvuosius pribaiginėjo atskirais šūviais. Po kautynių rusai surinko moterų ir vaikų lavonus ir sumetė į degančio gyvenamojo namo ugnį, o vyrų lavonus nuvežė į Kėdainius ir pametė ant gatvės. Pabėgusią Genę Jasaitytę, gyv.Paliepių kaime, sugavo, trumpai patardę gyvą įmetę į ugnį sudegino.
Nuo žiauraus okupanto užpuolimo žuvo šie asmenys: partizanas Medžiotojas (23 metų), Mažeikienė (48 m.), Genė Mažeikaitė (18 m.), Bronė Mažeikaitė (16 m.), Vytautas Mažeika (14 m.), Albinas Mažeika (12 m.), Izidorius Mažeika (10 m.), Veronika Mažeikaitė (25 m.), Kerza, gyv.Ruseinėlių k., Juozas Stokis, gyv.Krakių m., Stokienė (30 m.), Stakių sūnus (2 m.), Jurgis Jankauskas, gyv.Barsukynės k., Kazys Saras (37 m.), gyv.Barsukynės k., Genė Jasaitytė (19 m.), gyv.Paliepių k. Dviejų žmonių pavardės ir gyvenimoji vieta nenustatytos. Pavyko pabėgti trims, iš kurių vienas sunkiai sužeistas. Burliokai sudegino Mažeikos trobesius: gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą ir pirtį".
Ir pagal NKGB pranešimą, ir pagal partizanų junginio ataskaitą šaudymo rezultatas buvo toks pat: 17 žuvusių, iš jų tik vienas partizanas. Žuvusieji buvo Mato Mažeikos šeimos nariai ir kaimynai.
Mato Mažeikos šeimos ir sodybos sunaikinimą organizavo NKVD-NKGB Kėdainių operatyvinės grupės viršininkas mjr.Todesas, šaudė kulkosvaidininkų būrys Nr.2/298. 4
1 Ferdinando Dziko liudijimas. Vilkaviškio r., 1998.
2 LYA F.K-1. A.3. B.1207. II d. L.126-130.
3 Ferdinando Dziko liudijimas. Vilkaviškio r., 1998.
4 Kėdainių rajone atrastame partizanų archyve partizanų junginio ataskaita, pažymėta "D.A.Š. 49 03 16 Nr.87 F5 už 1949 m. vasario mėn." - 6 lapai.
