PRANAS PETKEVIČIUS-KARIŪNAS
REZISTENCIJOS ENCIKLOPEDIJOS PUSLAPIUS VERČIANT
□Pranas Petkevičius-Kariūnas, (1919-1945)
Gimė 1919 m. Būdos kaime, Palomenės parapijoje mažažemių ūkininkų Mykolo ir Katrės Ambrazevičiūtės Petkevičių šeimoje. Be Prano, augino dar tris sūnus: Petrą (g. 1898 m.), Bernardą (g.1901 m.) ir Kazimierą (g. 1904 m.).
Petras ir Bernardas buvo Lietuvos kariuomenės savanoriai, todėl atitarnavę gavo žemės Šilasėdų kaime. Kazimieras ir Pranas gyveno su tėvais. Pranas mokėsi siūti pas Alionį Aitekonyse. 1937 m. išėjo tarnauti į kariuomenę, ten gavo puskarininkio laipsnį. Grįžęs ėmėsi siuvėjo amato.
Vokiečių okupacijos metu Pranas Petkevičius buvo mobilizuotas į armiją, kariavo fronte prieš bolševikus, tris kartus sužeistas, jam suteiktas viršilos laipsnis.
Vokiečiams traukiantis iš Lietuvos, iš armijos pasitraukė, pasiėmęs ginklus. Nuo tada pradėjo ieškoti bendraminčių Livintų, Aitekonių, Palomenės apylinkėse, užmezgė ryšius su J.Misiūnu-Žaliuoju Velniu. Naujųjų okupantų gaudynių metu vėl pateko į rekrūtus. Aprengtas sovietinės armijos kareivio uniformair pasivadinęs Juozu Putinu, pateko į Pabradę. Po mėnesio, vežant kareivius į Baltarusiją, pabėgo.
Savo apylinkėse organizavo partizanų būrį, kuris jau 1944 m. rudenį turėjo 60 žmonių. Jo dalinys, prasidėjus Vakarų sąjungininkų karui su sovietais, turėjo uždavinį užimti Kaišiadorių valsčių. Gruodžio mėn. P.Petkevičius-Kariūnas veikė LLA Didžiosios Kovos rinktinės Vanagų dalinyje kartu su Žaliuoju Velniu, o 1945 m. sausio 20 d. jam pavesta organizuoti ir vadovauti rinktinės 2-am (vėliau 1-am)batalionui. Batalioną sudarė veikiantis partizanų Vanagų dalinys ir teritoriniu pagrindu organizuojamos kuopos. Kariūno partizanai veikė Kaišiadorių, Žiežmarių, Rumšiškių vls. į Kauno pusę.
1944 m. pabaigoje Būdos kaime buvo dislokuota sovietų armijos kuo pa, kuri kirto mišką ir arkliais vežė į Livintus, o Prano tėviškėje apsistojo kuopos vadas. Sodyba buvo stipriai saugoma. Tačiau vaikinas sugebėjo aplankyti tėvus. Persirengdavo prasčioko rūbais, apsimesdavo elgeta, invalidu. Tėvas su širdies virpuliu glostė "elgetos" rankas...
1945 m. birželio 28 d. ryte prie Kariūno tėvų sodybos sustojo šarvuotas traukinys. Iš jo pasipylė kareiviai ir apsupo sodybą. Darė smulkią kratą, prie sienos pastatė tėvus, brolį. Mažasis Pranukas (brolio sūnus) gulėjo lovytėje, nes jam buvo tik du metukai, o jo kūnelis buvo žaizdotas. Motinos prie vaiko neprileido. Krata nieko nedavė. Tada liepė rengtis. Tėvą, brolį, brolienę išsivedė. Šarvuočiu traukiniu nuvežė į Kaišiadoris. Nieko su savimi pasiimti neleido: nei drabužių, nei duonos kąsnelio. Namuose liko tik motinair tėvo sesuo (abi senutės dau giau kaip 70 metų amžiaus) bei du brolio Kazimiero vaikai.
□1945 11 19 Kaišiadorių aikštėje okupantų išniekinti žuvę Didžiosios Kovos A rinktinės partizanai: Antanas Taparauskas-Kirvis, būrio vadas, Jonas Čiurinskas-Pilėnas, Pranas Petkevičius-Kariūnas, A rinktinės ir bataliono vadas
Kariūną ši žinia pasiekė birželio 30-ą. NKVD viršininkui Bološevui jis perdavė laišką-įpėjimą, kad nekerštautų vaikams ir nekaltiems.
Liepos 17-osios rytą į Petkevičių namus vėl atvažiavo mašina kareivių bei jų talkininkų iš Lomenių ir liepė rengtis. Kaišiadoryse susodinę į gyvulinius vagonus, senutes ir mažamečius vaikus išvežė į Molotovo sritį miško ruošos darbams.
Tėvą iš Lukiškių kalėjimo paleido 1945 m. spalio pabaigoje. Urale mirė teta Marijona, o lygiai po metų - išbadėjusi, nusikankinusi motina.
1945 m. lapkričio pradžioje Livintų miškuose P.Petkevičius-Kariūnas telkė DKR Vanagų pajėgas ir rengė maisto produktus žiemai. Jis buvo numatytas naujai sukurtos Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės vadu.
Lapkričio 18 į 19 d. naktį okupantų 261 šaulių pulko pajėgos, pasinaudodamos vidinio agento Briedžio išdavyste, puolė DKR stovyklą Beištrakio miške tarp Mickūnų ir Livintų k.: mūšyje žuvo bataliono vadas P.Petkevičius-Kariūnas, o vakarop Antanas Taparauskas-Kirvis ir Jonas Čiurinskas-Pilėnas...
Kaimo, kuriame gimė ir užaugo
Pranas, jau nebėra. Petkevičių sodyba sunaikinta, kai šeimininkai buvo ištremti į Rytus. Šeima ir giminės paguldė galvas Sibiro toliuose. Lieso-sibirsko kalvelėje guli brolis Kazimieras su broliene Juze, o Palomenės kapuose ilsisi brolis Bernardas, miręs 1988 m. kovo mėn., tik pusmečio nesulaukęs iki Sąjūdžio gimimo. O kur Prano Petkevičiaus kapas - niekas nežino...
K. Kasparas
Pagal artimųjų atsiminimų, archyvinę ir S.Abromavičiaus knygos (Didžioji kova. K.1999. P.213-215) medžiagą
