PAMINKLAS TREMTIES IR LAISVĖS KOVŲ AUKOMS
PAMINKLAI
ŠAKIŲ RAJONAS, KRIŪKŲ APYLINKĖ, GERDŽIŪNAI
Sovietų okupacijos metais iš visos Lietuvos, taip pat ir iš Šakių krašto buvo tremiami, į kalėjimus grūdami nekalti žmonės. Drebino kraštą žmonių skausmas, dejonės. Vienas tremtinių surinkimo punktų buvo vadinamoji Pamplionė Kriūkų apylinkėje, Gerdžiūnų kelių sankryžoje. Čia buvo surenkami viso valsčiaus žmonės ir atsisveikindavo su giminėmis, kaimynais ir gimtuoju kraštu. Iš čia visus kartu vežimais ir sunkvežimiais veždavo į Pilviškių geležinkelio stotį. Tūkstančiai geriausių žmonių, ūkininkų, mokytojų, inteligentų buvo ištremti iš savo krašto. Mūsų šviesuolių keliai nusidriekė taigos, amžino įšalo žemėje.
Šiame krašte gyveno ir mokytojavo Liucijos Dumčiūtės-Pociūnienės senelis, žmonių dar ir dabar geru žodžiu minimas Petras Dumčius. Jos tėvelis Liucijonas Dumčius pagal tėvo mokytojo valią pastatė Eiciūnų pradžios mokyklą, pradėjusią veikti 1937 m. Liucijonas Dumčius rūpestingai tvarkė savo ūkį, rūpinosi mokykla, bet neišvengė tremtinio dalios.
1948 05 22 jo šeimą - dvi mažametes dukras Liuciją ir Eleną, nėščią žmoną - kartu su juo ištrėmė į Sibirą. J.Dumčiuvienė kelionės metu gyvuliniame vagone pagimdė berniuką, kuris vėliau dviejų metukų mirė. Teko išgyventi daug negandų, bado.
L.Dumčius. 1958 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kauno rajone, kadangi tėviškėje namai buvo sugriauti. Jų vietoje stovėjo "Bolševiko" kolūkio fermos. Kažkada dar mokytojo Petro Dumčiaus sodintas 4 ha nuostabus sodas, apsodintas keliomis eilėmis eglių, buvo suniokotas ir išraustas.
Tik 1964 m. Liucijonas Dumčius gavo leidimą prisiregistruoti. Mirė 1975 m., būdamas 82 metų amžiaus, taip ir nesulaukęs laisvės.
Vyriausios dukros, 1948 m. tremtinės Liucijos Dumčiūtės-Pociūnienės iniciatyva iš kraštiečių suaukotų lėšų Gerdžiūnų kelių sankryžoje pastatytas paminklas tremties ir laisvės kovų atminimui.
□ Paminklo atidengimo iškilmės. 1996 06 14. Vido Venslovaičio nuotrauka
1996 m. birželio mėn.14 d., Gedulo ir Vilties dieną, buvo paminėtos 55-osios metinės nuo didžiųjų trėmimų pradžios, atidengtas ir pašventintas tautodailininko Vido Cikanos apdorotas laukų akmuo, tapęs skausmo ir kančios simboliu. Ant stačiakampio formos pakylos paminklo papėdėje išdėstyti akmenys su daugiau kaip 30 kaimų pavadinimais, iš kurių buvo suimti ir ištremti šio krašto žmonės. Skydo fone iškalti kilusio iš Eiciūnų kaimo poeto Prano Lemberto žodžiai:
Grąžinki mus, vaikus artojų,
Į šventą žemę mūs tėvų -
Į žemę laisvą nuo pavojų,
Į žemę krežių ir žiedų.
1941-1952
tremties ir laisvės kovų aukoms atminti
Aplink iškalti simboliniai kankinių veidai, nutraukti retežiai. Dviejų metrų aukščio paminklą puošia Jeruzalės kryžius.
Robertas Pociūnas
