IŠ POGRINDŽIO METŲ ŠIAULIUOSE

Boleslovos Merkys

Gimnazistai LLA gretose

1943    metų pavasarį - vasarą Šiauliuose I (berniukų) gimnazijos mokiniai Stasys Kovaitis, Viktoras Lapševičius ir Henrikas Linkevičius pradėjo burti vyresniųjų klasių moksleivius į LLA gretas. Iki rudens į S.Kovaičio vadovaujamą skyrių įstojo VIIa klasės mokiniai Leonas Gapšys, Vaidevutis Stancelis, Alfonsas Kuktus, Algirdas Mikšys, Stasys Dunda ir Boleslovas Merkys. Tuo pat metu kitų skyrių veikloje dalyvavo Vytautas Vaičiulis, Kazys Ogintas, Mykolas Šutas, Algirdas Mikulis, Algirdas Šilkus, Anupras Sirutavičius, Vladas Valantinas, Algirdas Čiurlys, Jonas Skačkauskas, Vladas Verbėjus, Jonas Jokūbaitis ir Lengvenis bei kiti, kurių pavardės dar nenustatytos.

Vokiečių okupacijos metais gimnazistai - LLA nariai tenkinosi pogrindžio spaudos platinimu, buvo ryšininkais tarp rinktinės štabo ir valsčiuose esančių būrių. S.Kovaičio vadovaujamas skyrius gaudavo spaudą platinimui iš rinktinės per Šiaulių Dramos teatro darbuotoją Grigą. Skyrius glaudžiai bendradarbiavo su Katalikų Bažnyčia per kunigą Valdemarą Cukurą.

1944 metų kovo pabaigoje - balandžio pradžioje iškilo grėsmė, kad vokiečiai gaudys jaunimą į aerodromų apsaugos ir fronto užnugario tarnybas. Todėl mokslo metai Šiaulių I gimnazijoje buvo baigti anksčiau, ty. balandžio 17 dieną. Moksleiviai išėjo vasaros atostogų ir išsisklaidė, vengdami gaudynių.

Priartėjus frontui prie Šiaulių, liepos 23-24 dieną iš rinktinės štabo buvo gautas įsakymas LLA nariams trauktis į Žemaitiją ir telktis į ten organizuojamus "Vanagų" būrius, tačiau dėl sumaišties artėjant frontui LLA nariai išsisklaidė, ryšiai nutrūko, ir šis įsakymas daugelio nebepasiekė.

Iš S.Kovaičio skyriaus tik V.Stancelis, L.Gapšys ir pats S.Kovaitis liepos 25 dieną nuvyko į nurodytą telkimosi vietą - sodybą netoli Aukštelkės, kur rado susirinkusį apie 20 žmonių būrį. Rytojaus dieną išžygiavo Kurtuvėnų link ir susijungė su Sakalo būriu. Traukdamiesi toliau į vakarus, ties Šaukėnais susivienijo ir su Lakštingalos būriu. Po to apsistojo Plungės apylinkėse. Čia buvo formuojamos ir rengiamos grupės grįžti į Tarybinės armijos užnugarį

LLA veiklai organizuoti okupuotoje teritorijoje. Rugpjūčio vidury grįžę prie fronto linijos, pasiskirstę į grupes po 2-3 žmones, S.Kovaitis, V.Stancelis ir LGapšys Kurtuvėnų apylinkėse perėjo fronto liniją ir grįžo į Šiaulius.

Frontui sustojus, į Šiaulius grįžo ir dalis moksleivių - buvusių LLA narių. Tęsti mokslo aštuntoje klasėje į gimnaziją grįžo V.Lapševičius, S.Kovaitis, V.Stancelis, L.Gapšys, A.Mikšys ir B.Merkys, tačiau iki mokslo metų pabaigos dauguma jų turėjo iš gimnazijos pasitraukti.

Atstatę tarpusavio ryšius, jie vėl susibūrė pogrindžio veiklai naujomis sąlygomis. Prie jų prisidėjo 1944 metų rudenį į aštuntą klasę mokytis atvykęs Jonas Gruodis. Vėliau į grupę atėjo Šiaulių suaugusiųjų gimnazijos mokinys Kazys Abromavičius ir Benediktas Jakutis.

H.Linkevičiaus, S.Kovaičio ir J.Gruodžio pastangomis buvo įsigytas šapirografas ir rašomoji mašinėlė. Pradėtos spausdinti ir platinti proklamacijos. Jos buvo išmėtomos miesto turgavietėje, klijuojamos ant tvorų ir pastatų sienų, platinamos tarp moksleivių. Užmezgus ryšius su LLA štabu Šiauliuose, kurį laiką buvo gaunami ir platinami atsišaukimai spausdinti spaustuvėje. Iš Joniškio apskrities LLA štabo Skaisgiryje buvo gaunamas Jungtinės Kęstučio apygardos leidinys "Laisvės varpas". Nustatyti ryšiai su Šiaulių apylinkėse veikusiais partizanais. Per ryšininką Algimantą V.Lapševičius palaikė ryšį su būriais Lygumų valsčiuje, per Žiogą(sL) — Kurtuvėnų ir Padubysio apylinkėse. S.Kovaitis palaikė ryšius su Radviliškio ir Gruzdžių valsčių partizanais.

1945 metų pavasarį LLA Šiaulių štabą likvidavus, ryšiai su centru nutrūko. V.Lapševičiaus bei H.Linkevičiaus pastangos juos atstatyti buvo nesėkmingos. 1945 metų liepos pradžioje V.Lapševičius po nepavykusio bandymo jį areštuoti pasitraukė į mišką. Rudeniop, stengdamiesi išvengti arešto, S.Kovaitis ir V.Stancelis, įsigiję fiktyvius dokumentus kitomis pavardėmis, išvyko į Vilnių, V.Vaičiulis persikėlė į Pagėgių gimnaziją, J.Gruodis įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą. 1946 metų vasario-kovo mėn. grupė iširo.

Tarybinio saugumo pinklėse

1944 metų pabaigoje saugumas jau turėjo savo agentūrą LLA gretose Šiauliuose. Dėl to štabas buvo likviduotas 1945m. sausio pradžioje ir po to nuolat buvo žlugdomos pastangos jį vėl atkurti 1944m. rudenį organizuoti štabą ir suvienyti LLA grupes ėmėsi Šiaulių mokytojų seminarijos mokinys Adomas Danilaitis. Tačiau po trijų mėnesių, ty. pirmomis 1945m. sausio dienomis, jis ir dalis štabo narių areštuojami. Tuo pačiu metu sausio ir vasario mėn. likviduojama LLA grupė, veikusi Šiaulių mokytojų seminarijoje. Suimama 12 mokinių, tarp jų Algimantas Juodka, Vytautas Jovaiša, Antanas Tautkus ir kiti

Danilaičio pradėtą darbą tęsti ėmėsi Žaliukiuose, prie Šiaulių, gyvenęs Jonas Skačkauskas, bet jau gegužės ar birželio mėnesį jį ištinka tas pats likimas. Atkurtas štabas likviduojamas, J.Skačkauskas areštuojamas.

1945 metų vasarą štabo veiklą atstatyti bandė buvę štabo nariai Adomas Zablockis ir B.Pukaitis, taip pat Algirdas Šilkus ir Vladas Valantinas, bet tuoj pat jie buvo išaiškinti ir areštuoti.

Spalio mėnesį to paties ėmėsi Henrikas Linkevičius ir Raimondas Vaškevičius. Gruodžio mėnesį savo pastangas jie suvienijo, ir naujai sudarytam štabui vadovauti buvo pavesta H.LinkevičiuL Bet netrukus, jau pirmomis 1946m. sausio dienomis, jie buvo suimti. Po jų arešto iniciatyvą perėmė L.Gapšys, jį areštavus, tai dar bandė padaryti A.Mikšys. Kovo mėnesį, suėmus paskutiniuosius grupės narius, bandymai tęsti organizuotą pogrindinę veiklą nutrūko.

H.Linkevičiaus žūtis

Iš 1945m. gruodžio 23d. LTSR VRLK-VSLK Šiaulių operatyvinio sektoriaus viršininko papulkininkio Gukailo pranešimo LTSR Vidaus reikalų liaudies komisarui generolui-majorui Bartašiūnui:

Š.m. gruodžio 12d. agentas "Beržas"pranešė, kad Šiaulių suaugusiųjų gimnazijos 7-os klasės mokinys Abromavičius iš Šiaulių dažnai dviračiu važinėja Lygumų miestelio kryptimi.

Remiantis gautais duomenimis, gruodžio 13d. Abromavičius Kazys ... buvo slaptai sulaikytas.

Apklausos metu parodė, kad jis tikrai važinėjo į Šiaulių valsčiaus Žadūnų kaimą pas malūnininką Ponelį, vežė jo turimam pistoletui "Parabelum" šovinius...

Be to, Abromavičius parodė, kad gimnazijos 6 klasės mokinys Linkevičius Henrikas ... š.m. kovo mėnesį davęs jam skaityti antitarybinės nacionalistinės organizacijos "LLA" antitarybinę literatūrą ir verbavo Abromavičių į "LLA" organizaciją, kam pastarasis sutikimo neva nedavęs.

Šiuo metu Abromavičius VRLK Šiaulių apskrities skyriaus užverbuotas agentu, slapyvardžiu "Motiejus" ir nukreiptas "LLA" organizacijai Šiaulių suaugusiųjų gimnazijai atskleisti.

Agentui "Motiejui" duota užduotis ... nustatyti "LLA" organizacijos vadovus ir kitus dalyvius.

Vėliau Motiejus perduoda saugumo organams iš H.Linkevičiaus gautas V.Lapševičiaus iš Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo atvežtas Lietuvos Kovotojų Sąjungos instrukcijas.

1946m. sausio pradžioje H.Linkevičius areštuojamas. Sausio 24d., apie 4 val. ryto, jam su Z.Lebedžiu ir Vaitekūnu pavyksta pabėgti iš VRLK Šiaulių apskrities skyriaus kardomojo kalinimo kameros (KPZ). Į pavakarę H.Linkevičius užeina pas pažįstamą Šiaulių gyventoją Oną Mandelytę ir jos kaimynę S.Kovaičio sesrį, Šiaulių II (mergaičių) gimnazijos mokinę Birutę Kovaitę. Pastaroji apie H.Linkevičiaus pabėgimą praneša K.Abromavičiui. Vakare K.Abromavičius su LGapšiu nueina į susitikimą Birutės ir Basanavičiaus gatvių sankryžoje. H.Linkevičius atėjo su Benediktu Jakučiu. Susitikimo metu jam buvo perduotas pistoletas TT". Po to H.Linkevičius, L.Gapšys ir B.Jakutis nuėjo prie Gubernijos geležinkelio stoties, kur krūmuose jų turėjo laukti Z.Lebedis ir Vaitekūnas, bet jų ten jau neberado. Tada H.Linkevičius paprašė L.Gapšį jį priglausti ir slapstėsi pas jį keletą dienų, po to persikraustė pas B.Kovaitę ir O. Mandelytę ir slėpėsi jų sandėliuke.

Iš 1946m. vasario 7d. pranešimo LTSR Vidaus reikalų liaudies komisarui generolui-majorui Bartašiūnut

Iš agento "Motiejaus" gauti duomenys, kad aktyvus nacionalistinio pogrindžio narys - Linkevičius viename iš susitikimų Šiauliuose su pil.. Benediktu Jakučiu ... pastarąjį užverbavo į "LLA" organizaciją.

Remiantis gautais duomenimis, Jakutis buvo slaptai sulaikytas, kuris apklausoje parodė, kad 1945m. spalio mėn. ... Linkevičius pasiūlė Jakučiui įstoti į Šiauliuose egzistuojančią "LLA" organizaciją.

Remiantis nuoširdžiais parodymais, Jakutis Benediktas ... buvo užverbuotas į agentūrinį-informacinį tinklą slapyvardžiu "Zorkij", kuriam duota užduotis nustatyti iš VRLK Šiaulių apskrities skyriaus KKK (KPZ) pabėgusį aktyvų nacionalistinio pogrindžio dalyvį Linkevičių.

Eiliniame susitikime 1946m. vasario 4d. agentas "Zorkij" pranešė, kad Linkevičius atvyko į Šiaulius ir yra viename iš namų Basanavičiaus gatvėje Nr.48.

Remiantis gautais duomenimis, areštui buvo sudaryta operatyvinė grupė, sulaikant Linkevičių, turimu pistoletu ”TT" pasipriešino, ko pasėkoje atsakomąja ugnimi buvo nušautas.

Taigi H.Linkevičius buvo savo draugų - pogrindžio bendražygių, užverbuotų saugumo agentais, išduotas, suimtas, o po to naktį iš vasario 4 į 5 dieną, 1 vai. 20 min., bandant antrą kartą suimti, nušautas.

Brolių Viktoro ir Henriko Lapševičių tragedija

1945m. gegužės-birželio mėn. saugumo organams likviduojant LLA Šiaulių štabą, į jų akiratį pateko ir V.Lapševičius. Naktį iš liepos 3 į 4 į Lapševičių namus Basanavičiaus g. Nr.17 atvyko operatyvinė grupė jį areštuoti. Darant bute kratą, vieną momentą sargybinis pasišalina iš kambario, kuriame jis, jo jaunesnysis brolis Henrikas ir motina buvo uždaryti. Pavyksta atsidaryti langą, ir iššokę visi pabėga. Keletą dienų brolius Lapševičius savo tėvų sodyboje Žaliukiuose slėpė V.Vaičiulio paprašytos Šiaulių II (mergaičių) gimnazijos mokinės, seserys Baliutavičiūtės. Po to, padedant partizanų ryšininkui Jonui Šidlauskui, jie pasitraukia į Kuršėnų gyventojo Stasio Norkaus vadovaujamą partizanų būrį, veikusį Šiaulių, Padubysio ir Kuršėnų apylinkėse. Spalio mėn. įsigiję fiktyvius dokumentus svetima pavarde, Prienų girininkui Antanui Šidlauskui tarpininkaujant, įsidarbina Marijampolės apskrityje, Prienų valsčiuje, Miškapievio miško paruošų punkte. Per partizanų ryšininkę vietinę gyventoją, buvusią Mielaišupio pradinės mokyklos mokytoją Marytę Liorentaitę ir Vaidoto būrio partizaną Pjūklą VLapševičius susisiekia su Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės būrio vadu Dešiniu ir Lietuvos Kovotojų Sąjungos vadovybe. 1945m. gruodį-1946m kovo mėn. LKS pavedimu V.Lapševičius lankosi Šiauliuose, siekdamas užmegzti ryšį tarp LKS štabo ir Šiaulių apskrities partizanų, perduoda LKS leidžiamą spaudą - "Kovos keliu" ir Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės "Laisvės žvalgą."

Vėl patekęs į saugumo akiratį 1946m. balandžio 12d., V.Lapševičius su broliu ir motina areštuojami. Balandžio 14d. vežant juos į Šiaulius, vagonui stovint Kauno geležinkelio stotyje, H.Lapševičiui pavyksta išsilaisvinti diržu surištas rankas, po to jis atriša rankas ir broliui. Nutaikę momentą, kai juos saugojęs jaun. leitenantas Kriščiūnas degėsi papirosą, Viktoras Lapševičius puola jį, Henrikas išplėšia iš sargybinio rankų pistoletą ir grumtynėse vienu iš šūvių pataiko jam į galvą. Nušovę sargybinį, broliai iššoka iš vagono ir puola bėgti, tačiau, išgirdę šūvius ir pamatę bėglius, stotyje buvę kareiviai juos sugauna ir išveža į Šiaulius.

Tardymas buvo žiaurus, apklausos tęsdavosi po 12 ir daugiau valandų. Pavyzdžiui, balandžio 15d. antrą kartą tą dieną V.Lapševičiaus apklausa truko net 18 valandų (pradėta 24 val. ir baigta kitos dienos 18 val.). Neišlaikius tardymo įtampos, sutrinka H.Lapševičiaus psichinė būklė. Apie tai galima spręsti iš kalėjimo medikų gegužės 24d. raporto Šiaulių kalėjimo viršininkui, kuriame rašoma: "Prašau Jus kreiptis į tardymo organus su prašymu pagreitinti kalinio Lapševičiaus Henriko _ bylą ryšium su jo psichiniu susirgimu. Maisto nepriima 10 dienų. Išsekęs." Jam darydavo dirbtinį maitinimą.

Karo tribunolo posėdis įvyko birželio 10d. Viktoras ir Henrikas Lapševičiai buvo nuteisti aukščiausiąja mirties bausme - sušaudyti, motina - 10 metų laisvės atėmimo. Nuosprendis įvykdytas 1946m. rugpjūčio 26d.

Neįminta A.Kutkaus mįslė

1944 metų rudenį A.Kutkus į Šiaulių gimnaziją nebegrįžo. Jis išvyko į Joniškį ir ten įstojo į gimnazijos 7-ąją klasę. Palaikydamas ryšį su Šiaulių LLA štabu, subūrė Joniškio gimnazistų LLA grupę ir aktyviai joje veikė. 1945m. liepos mėn. po organizacijos iššifravimo ir prasidėjusių jos dalyvių areštų pasitraukė į mišką, kur išbuvo iki 1946m. balandžio.

Iš LTSR VSM Joniškio apskrities skyriaus viršininko majoro Popovo 1946m. birželio 2d. specpranešimo LTSR Valstybės saugumo ministrui generolui-majorui Jefimovui:

1946m. gegužės 12d. agentas "Antonevič" pranešė, kad tarp Joniškio valsčiaus Aleknaičių ir Žedvainių kaimų ... priklijuota kontrrevoliucinė proklamacija ... Į nurodytą vietą buvo išsiųsti... kurie proklamaciją nuplėšė ir pasuko atgal... Pakeliui nutarė užsukti į Pociūnų kaimą pas 1945m. gruodžio mėn. iš areštinės pabėgusio Ramono Igno giminaičius ... kur buvo suimtas.

Apklausiant Ramoną Igną, nustatyta, kad aktyvus lietuviškos nacionalistinės organizacijos "LLA" narys Kutkus Alfonsas ... iš veikiančios ginkluotos gaujos pasitraukė 1946m. balandžio mėn. ir išvyko pas gimines į Šiaulius.

1946m. gegužės 31d. ta pačia sudėtimi antrąkart organizuota išvyka į Šiaulius, bet atsižvelgiant į tai, kad Kutkus gali mus apmulkinti, nes jo asmeniškai mes nepažįstame, kartu buvo pasiimtas agentas "Ančiar", kuris gerai žino Kutkų.

Lygiai 17.30 į vaistinės sodelį atėjo Kutkus su seserimi Zdanavičiene, kur abu buvo suimti ir pristatyti į VSM Šiaulių apskrities skyrių.

Būtina pažymėti, kad Kutkus prisipažino lengvai ...

Atsižvelgiant į didelius Kutkaus ryšius priešiškų Tarybų valdžiai elementų tarpe, svarbiausia, tarp nacionalistinio pogrindžio ir banditų būrių, iš savo pusės skaitau būtinu jį užverbuoti ir išleisti į nelegalią padėtį su tikslu atskleisti nacionalistinį pogrindį Joniškio ir Šiaulių apskrityse.

A.Kutkus užverbuojamas agentu, slapyvardžiu Luna, išleidžiamas į laisvę ir įterpiamas į ginkluotą būrį Joniškio apskrityje. Iki 1947 metų buvo miške ir bendradarbiavo su saugumo organais. 1947m. vasarą iš Valstybės saugumo agentūrinio-informacinio tinklo akiračio dingo. Taip pat nėra žinių ir apie tolimesnį jo buvimą pogrindyje ar ginkluotame būryje. Jo likimas iki šiol apgaubtas nežinios skraiste.

Taip ir lieka neįminta mįslė, ar saugumo agento pareigas jis vykdė sąžiningai, ar sutikimas bendradarbiauti buvo tik taktinis žingsnis ištrūkti iš saugumo nagų.

Vietoj epilogo

Prieš pusę amžiaus, ty. 1943 metais aštuoni Šiaulių I (berniukų) gimnazijos VIIa klasės mokiniai susiejo savo likimus su tautine rezistencija, stojo į kovą už Lietuvos laisvę. Negalvojo jie tada, kad laukti užsibrėžto tikslo — nepriklausomybės atstatymo - reikės ištisus 47 metus ir kad tik trys iš jų sulauks tos išsvajotos dienos. Nežinojo, kad vienas jų, tepraėjus vos trejiems metams, bus nuteistas mirties bausme ir sušaudytas, šeši bus nuteisti po 10 metų kalėti ir išbus lageriuose po 9-erius metus, kad vienas žus lageryje, vienas mirs tremtyje ir tik keturi grįš į Lietuvą, o vienas jų, sulaužęs Dievui ir Tėvynei duotą priesaiką, sutiks tarnauti priešui.