VYTIES APYGARDOS ISTORINĖ APŽVALGA
DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI
Apygardos kūrimasis 1944— 1945 metais
Vyties apygarda, kaip ir kitos Aukštaitijos partizanų apygardos, kūrėsi iš vienos rinktinės. 1944m. rugpjūčio mėn. Deltuvos valsčiuje Atkočių kaime (vyko Ukmergės apskrities LLA vadovų susirinkimas. Buvo nutarta Ukmergės apskritį padalinti 16 rajonus. Viena rajonui turėjo priklausyti 2-3 valsčiai. Tokia buvo pirmoji rinktinės struktūra1.
Kapitonas Jonas Krištaponis-pirmasis Vyties apygardos vadas
Vyties apygardos kūrimosi centru tapo Taujėnų, Deltuvos, Pagirių ir Siesikų valsčiai. Minėto susirinkimo metu buvo nutarta iš Pagirių, Siesikų valsčių ir vakarinės Deltuvos valsčiaus dalies sudaryti 1-ąJĮ Ukmergės apskrities LLA rajoną, kurio vadu buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės leitenantas Danielius Vaitelis iš Pagirių valsčiaus 2-ąjį| rajoną buvo nutarta sudaryti iš Taujėnų ir dalies Deltuvos valsčiaus. Jo vadu tapo buvęs Ukmergės LLA štabo narys Juozas Krištaponis iš Taujėnų valsčiaus Užulėnio kaimo. Šių abiejų rajonų pagrindu 1944m. pabaigoje susikūrė Vyties apygarda2. 1944m. pabaigoje minėtuose rajonuose veikė 4 didesni partizanų būriai: J. Krištaponio, D. Vaitelio, Antano Vaičiūno iš Pagirių ir Jono Požėčkos iš Pagirių valsčiaus Tunikonių kaimo: viso apie 250 partizanų. Pirmuoju Vyties apygardos vadu tapo J. Krištaponis. Jo pavaduotoju- D. Vaitelis. Į apygardos štabą įėjo LK leitenantas Antanas Danyla- Kernius, Bronius Eglinskas, Marijonas Smetona, Jonas Dambrauskas Juozas Survila-Šarūnas Bronius Kadžys-Vytautas (visi štabo nariai buvo kilę iš Pagirių ir Taujėnų valsčių). Tiksli pirmojo apygardos štabo sudėtis ir apygardos įkūrimo data nėra žinoma.
Vyties apygardos partizanai neapsiribojo minėtų 4 valsčių teritorija: J. Krištaponio ir D. Vaitelio partizanai lankydavosi Ukmergės ir Panevėžio apskričių valsčiuose, siekdavo Biržų, Šiaulių, Kėdainių apskritis.
Kaip ir visoje Lietuvoje, čia susidarė dideli būriai Prasidėjus dideliems siautimams, stambūs partizanų junginiai pasitraukdavo iš savo teritorijų gana toli. Partizanų vadovybė tokių žygių metu stengdavosi užmegzti ryšius su kitais junginiais.
Pirmieji Ukmergės apskrities partizanų būriai
1944- 1945 metais
Siesikų valsčius
Tai vienas iš 4 Ukmergės apskrities valsčių, kuriuose kūrėsi Vyties apygarda3.1944m. rugsėjo mėn. pradžioje Laičių kaimo gyventojas Jonas Dovydėnas sukvietė vietinius gyventojus ir perskaitė J. Krištaponio įsakymą dėl būrio sukūrimą J. Dovydėno sudarytas partizanų būrys velkė Siesikų valsčiuje. Gružų miške. 1944m. būryje buvo 50 partizanų. Tuo pat metu Gružų miške veikė Stasio Gadliausko 20 partizanų būrys. 1944m. lapkričio mėn. J. Krištaponio įsakymu J. Dovydėnui suteiktas partizanų leitenanto laipsnis, S. Gadliauskui-puskarininkio laipsnis4.
1944m. rugpjūčio 3d. Jungtinis J.Dovyrdėno ir Henriko Šembergo partizanų būrys užpuolė Siesikų miesteli, apšaudė valsčiaus įstaigas. 1945m. sausio 10d. NKVD Gružų miške užpuolė D.Vaitelio ir S.Gadliausko būrius5. Kautynėse žuvo 10 partizanų. 1945m. sausio 17d. Voverių miške žuvo S.Gadliauskas.
Ltn. Danielius Vaitelis- Vyties apygardos vadas
Yra pagrindo manyti, kad Jau 1945m. gegužės mėn. D. Vaitelis vadovavo partizanų rinktinei. Tuo metu Jo vadovaujamą junginį sudarė 4 būriai6: L D. Vaitelio- 50 partizanų būrys (veikė Pagirių valsčiuje Klikūnų miške apie Žižmus Miliūnus Naujasodę),
2 A.Vaičiūno būrys- 22 partizanai (veikė apie Klikūnus),
3. Vytauto Eivos-19 partizanų būrys (veikė Siesikų valsčiuje Gružų miške),
4. Jono Gudonio- 23 partizanų būrys (laikėsi Siesikų valsčiuje).
1945m. gegužės ld. Siesikų miestelį užpuolė Jungtinis D. Vaitelio, Vytauto Eivos ir Antano Vaičiūno būrys17.
1945m. vasarą valsčiuje susikūrė naujas Vlado Jako 20 partizanų būrys8.
1945m. sausio ld. Siesikų valsčiuje prie Barsukynės kaimo buvo nuleisti desantininkai (dauguma iš jų kilę iš Panevėžio apskrities). Jie greitai įsijungė į veikiantį junginį9.
1945m. rugpjūčio mėn. Siesikų valsčiuje lankėsi Žalio Velnio pavaduotojas Piliakalnis kuris Viliuku miške susitiko su Vyties apygardos vadu D. Vaiteliu410.
Taujėnų valsčius
Taujėnų valsčius buvo Ukmergės apskrities 2- ojo LLA rajono centru. Jam vadovavo LLA narys nuo 1943m. kpt J. Krištaponis11.1944m. valsčiuje susikūrė šie partizanų būriai12:
1. Jono Vildžiūno- 23 partizanų būrys
2. Juozo Tuko- 8 partizanų būrys (veikė Žibučių, Radžiūnų, Garbėnų kaimų apylinkėse),
3. Alfonso Pivoro-12 partizanų būrys (veikė Balelių, Varlėnų km. apylinkėse)13.
Pagrindinė J. Krištaponio stovyklavietė buvo Užulėnio miškuose14. Čia dar 1944m. liepos mėnesį susirinkdavo iki 140 partizanų būrys 1944m. pabaigoje prie štabo nuolat laikėsi apie 60 partizanų būrys.
1945m. sausio 9-12 dienomis NKVD divizija vykdė karines operacijas Užulėnio, Gružų, Siesikų miškuoseJ945m. sausio 12d. Užulėnio miške buvo apsuptas J. Krištaponio junginys15. Žuvo 24 partizanai, tarp jų – Vyties apygardos vadas J. Krištaponis Taip pat buvo apsuptas Nadgirio miškas - ten žuvo 10 partizanų iš A. Pivoro būrio. Bendrai šios karinės operacijos metu žuvo 39 partizanai, suimta 13, paimta 2 sunkieji, 10 rankinių kulkosvaidžių, 14 automatų ir daug kitokių ginklų.
Minėtų operacijų metu partizanų jėgos buvo išblaškytos. Vis dėlto 1945m. gegužės mėn. Taujėnų valsčiuje dar velkė 5 partizanų būriai. Be anksčiau minėto Juozo Tuko - 8 partizanų ir Alfonso Pivoro -12 partizanų būrių, valsčiuje kūrėsi nauji būriai16:
1. Juozo Sauliūno -12 partizanų būrys (veikė Taujėnų ir Raguvos valsč.),
2. Juozo Survilos-Šarūno -18 partizanų būrys (velkė tarp Taujėnų ir Siesikų valsčių),
3 Imbraso -15 partizanų būrys (velkė Paąžuolių, Gelučių, Pamūšio ap.). Pirmieji 2 partizanų būriai priklausė Vyties apygardai, Imbraso vadovaujamas būrys - Didžiosios Kovos apygardai (jis buvo sunaikintas 1945m. vasarą - žuvo 5 partizanai. 8 legalizavosi).
1945m. antroje pusėje Taujėnų valsčiuje veikė 5 partizanų būriai17:
1. pusk. J. Survilos-Šarūno 20 partizanų būrys,
2. D. Vaitelio-Briedžio 20 partizanų būrys,
3 Antano Žilio-Žaibo 15 partizanų būrys,
4. ltn. Broniaus Žižiūno-Giraičio 20 partizanų būrys,
5. Felikso Katlerio-Perkūno 51 partizano būrys
Visi šie būriai, išskyrus Perkūno, priklausė Vyties apygardai. Pastarasis priklausė Didžiosios Kovos apygardai ir jo pagrindu 1946m. susikūrė DKA 5-asis bataljonas
Pagirių valsčius
Pagirių valsčiuje kūrėsi D. Vaitelio vadovaujamas partizanų junginys18. Jis ir A. Vaičiūnas pradėjo organizuoti būrius (abu vadai buvo kilę iš Pagirių valsčiaus). Bendrai 1944 metais Pagirių valsčiuje veikė apie 100 partizanų18. D. Vaitelio- Briedžio būryje buvo apie 20 partizanų. Jo pavaduotojo A. Vaičiūno 15-18 partizanų. Be to, į D. Vaitelio vadovaujamą junginį įėjo20: J. Požėčkos 20 partizanų būrys V. Eivos vadovaujamas 20 partizanų būrys, Vlado Jako apie 20 partizanų būrys.
1945m. birželio 24d. kautynėse su NKVD Taujėnų valsč. žuvo A. Vaičiūnas (kilęs iš Pagirių valsč. Trakų kaimo)21.
1944m. spalio mėn. D. Vaitelio vadovaujamas partizanų būrys užėmė Vadoklių miestelį, kur iš areštinės išvaduoti 5 vietiniai gyventojai22.
Po to sekė dar keletas partizanų akcijų: 1944.10.24 užimtas Vaivadiškių dvaras 1945.04.03 prie Vaškonių kaimo susidūrime žuvo 2 skrebai.
1945m. pradžioje D. Vaitelis paskelbė amnestiją Pagirių miestelio skrebams ir pakvietė juos įsijungti į partizanų gretas Juos tai paveikė-32 skrebai su ginklais pabėgo iš Pagirių. Po to dalis jų įsijungė į naujai sukurtą J. Dambrausko būrį.
Visi paminėti partizanų būriai nuo 1944 metų priklausė Vyties apygardai.
Deltuvos valsčius
Šis valsčius yra Ukmergės apskrities centre. Vyties apygardos partizanai veikė Deltuvos valsčiaus vakarinėje ir šiaurinėje dalyje, tuo tarpu rytinėje ir pietinėje dalyje dažnai pasirodydavo Didžiosios Kovos apygardos partizanai.
1945 metais Deltuvos valsčiuje veikė trys DKA partizanų būriai: Klevo23, Apolevičiaus-Barzdos Radzevičiaus-Obelies24.
1945 metais Deltuvos valsčiuje bazavosi vienas Vyties apygardos partizanų būrys vadovaujamas Balio Lukoševičiaus (1945m. vasarą buvo sunaikintas- žuvo 7 partizanai, kiti išsisklaidė)25.
Kavarsko valsčius
1944-45m. veikė 6 partizanų būriai26:
1. Itn. Br. Žižiūno-Giraičio apie 100 partizanų būrys (priklausė Vyties apygardai)27,
2. buv. šaulių būrio vado Petro Brigatskio 23 partizanų būrys(priklausė DKA)28. 3. buv. mokytojo J. Aleknavičiaus iš Sabulių kaimo būrys (priklausė DKA).
4. buv. policijos vachmistro J. Dėdelės būrys (priklausė DKA)28.
5. buv. policininko Broniaus Sudeikio-Klajūno 40 partizanų būrys (DKA),
6. Jono Raudonikio-Patašono - 60 partizanų būrys (priklausė DKA)30.
Panevėžio apskrityje Vyties apygardos partizanai 1944-45m. veikė Vadoklių, Ramygalos, Krekenavos, Naujamiesčio, Raguvos valsčiuose.
Vadoklių valsčius
Vadoklių valsčiuje 1944-45m. velkė buvusio policijos vachmistro Alfonso Smetonos-Žygaudo partizanų būrys ir puskarininkio Povilo Kecoriaus-Fiurerio vadovaujamas būrys31.
Ramygalos valsčius
1944-45m. valsčiuje susikūrė Vyties apygardai priklausantis partizanų junginys, kuriam priklausė Antano Užkuraičio, Antano Krištonaičio, Mykolo Kraujelio, Kazimiero Šniutės būriai32. A. Krištonaičio vadovaujamame būryje buvo apie 100 partizanų.
Krekenavos valsčius
Valsčiuje veikė desantininko Balio Lukoševičlaus-Baublio partizanų būrys33.
Naujasodžio valsčius
Čia 1945 metais veikė du partizanų būriai: majoro Jono Januškevičiaus-Dėdės būrys veikė visiškai savistoviai - nepriklausė nei vienai partizanų apygardai (1945 metų rudenį šis būrys buvo išsklaidytas); desantininko Antano Žygo būrys.
Raguvos valsčius
Raguvos valsčiuje ir kaimyniniuose Vadoklių ir Ramygalos valsčiuose veikė leit Petro Bliekos vadovaujamas partizanų Junginys 1945 metais šiam junginiuo priklausė 3 būriai: desantininko Mykolo Dobrovolskio-Čeponio, buv. policijos vachmistro J. Baltušniko-Vienuolio ir paties P.Bliekos būriai.
3-oji Šiaurės LLA apygarda
1944m. pabalgoJe-1945m. pradžioje Panevėžio apskrities Miežiškių, Naujasodžio, Panevėžio valsčiuose nusileido 3 desantinės grupės kurioms vadovavo leitenantas Antanas Šilas-Kovas Vladas Jazokas-Petraitis ir vyr. leitenantas Steponas Girdžiūnas-Gegužis34.
1945m. pradžioje šių grupių pagrindu susikūrė 3-oJi Šiaurės LLA apygarda35.1945m. antroje pusėje šiai apygardai priklausantys partizanų būriai velkė Viešintų, Šimonių, Kupiškio, Panevėžio, Pumpėnų, Pušaloto, Raguvos Rozalimo, Smilgių, Subačiaus Šeduvos valsčiuose. Petraitis ir Gegužis palaikė ryšius su Vyties apygardos partizanais veikiančiais Raguvos Panevėžio, Ramygalos valsčiuose.
Vyties apygardos organizacinė struktūra 1945-47m.
Vyties apygardos partizanų organizacinė struktūra kūrėsi Lietuvos kariuomenės ir LLA pavyzdžiu36. LLA Įtaka ypač matoma 1944-45m. Tai suprantama, nes pirmasis Vyties apygardos vadas J. Krištaponis buvo LLA narys Pagal LLA centrinio štabo įsakymą Nr. 4 (1944.12.10) Ukmergės apskritis buvo priskirta Vilniaus LLA apygardai37. LLA vadovybė įsakė, kad šioje apskrityje veikiantys partizanų būriai turi sudaryti atskirą LLA rajoną38. Pavyzdžiui, Trakų apskrityje Vilniaus apygardos LLA štabas įsteigė 5-ąjĮ LLA rajoną.l945m. pradžioje, sunaikinus LLA centrinį ir Vytauto apygardos štabus, 5-asis LLA rajonas pavadintas 5-ąJa LLA apygarda
Panašūs procesai vyko Ukmergės apskrityje, kur iš pradžių kūrėsi LLA rajonai, o tik vėliau- Vyties apygarda Galima sakyti, ji kūrėsi dviejose Ukmergės ir Panevėžio apskrityse, tačiau nebuvo jas vienijančio centro, kuris apjungtų visus minėtose apskrityse veikiančius partizanų būrius. Pvz: Ukmergės apskrityje jau 1944 metų pabaigoje susiformavo keletas partizanų junginių: Balninkų. Kurklių valsčiuose- J. Šlbailos-Dieduko partizanų rinktinė, Taujėnų valsčiuje- J.Krištaponio vadovaujama partizanų rinktinė. Pagirių valsčiuje- D. Vaitelio vadovaujamas partizanų junginys39.
Panevėžio apskrities šiaurinėje dalyje 1945 metų pradžioje susikūrė 3-oJi Šiaurės LLA apygarda40, pietinėje dalyje kūrėsi keletas partizanų junginių, kurie 1945 metais įsijungė į Vyties apygardą41.
Vyties apygardos partizanai 1946-47 metais veikė net trijų valsčių; Ukmergės Panevėžio. Kėdainių teritorijose. Apygardos vadovybė stengėsi, kad atskiri partizanų Junginiai- rinktinės veiktų atskirose apskrityse Matyt jau 1945 metais Ukmergės apskrityje veikiantis partizanų junginys, priklausęs Vyties apygardai, sudarė vieną rinktinę. Panašiai partizanų vadovybė veikė ir kituose Lietuvos rajonuose-t. y. rinktinės teritorija buvo apibrėžiama apskrities teritorija. Vyties apygardoje pagrindinis skirtumas buvo tas kad abiejose apskrityse- Ukmergės ir Panevėžio- kūrėsi štabai, pretenduojantys vadovauti apygardai. Partizanai tikėjosi greitų permainų ir laukė, kad atsikurs Lietuvos valstybė ir jie savo organizacinių vienetų pagalba galės atkurti civilinę administraciją vietose.
1946 metų pradžioje Ukmergės apskrityje buvo 5 partizanų būriai, priklausantys Vyties apygardai, kurie veikė Pagirių, Siesikų, Taujėnų. Deltuvos Kavarsko valsčiuose. Tiesiogiai Vyties apygardos štabui buvo pavaldūs šie būriai42:
1. Jono Dambrausko- 30 partizanų būrys (kartu ir apygardos štabo apsaugos būrys- veikė daugiausia Pagirių valsčiuje)43.
2. J.Survilos-Šarūno- 20 partizanų būrys (velkė daugiausia Pagirių ir Siesikų valsčiuje)44.
3. Vlado Jako- 20 partizanų būrys (daugiausia Pagirių ir Šėtos valsčiuose).
4. J.Požėčkos-Tėvo- 7 partizanų būrys ( veikė daugiausia Deltuvos ir Siesikų valsčiuje).
5. J.Sauliūno-15 partizanų būrys (veikė daugiausia Taujėnų ir Deltuvos valsčiuose)
1946m. balandžio mėn. Siesikų valsčiuje Viliukų miške D. Vaitelio ir J. Survilos-Šarūno iniciatyva buvo sukurtas naujas partizanų būrys kurtam vadovavo Benediktas Narkevičius-Algis iš Siesikų valsčiaus Šiliūnų kaimo45.
1946 metais Vyties apygardos vadas D. Vaitelis savo pavaduotojais paskyrė J. Dambrauską ir J. Survilą-Šarūną48. Šis paskyrimas matyt ir buvo Vyties apygardos partizanų rinktinės Ukmergės apskrityje kūrimo pradžia Vėliau J. Survilos ir D. Vaitelio iniciatyva buvo įkurtas Algio būrys Deltuvos valsčiuje. Šarūno būrys buvo vienas iš aktyviausių Ukmergės apskrities partizanų būrių.
1946.09.28 Šarūno būrys užpuolė Siesikų miestelį, sudegino MVD pastatą, nušovė kelis valsčiaus aktyvistus47, 1946.04.10 būrys dalyvavo kautynėse su NKVD daliniu Taujėnų valsčiuje prie Varžų kaimo (žuvo 10 partizanų)48.
Panevėžio apskrityje Vyties apygardai 1946 metais priklausė partizanų būriai, veikiantys Vadoklių, Krekenavos, Panevėžio, Raguvos Ramygalos Miežiškių valsčiuose. 1946m. pradžioje Vyties apygardai Panevėžio apskrityje priklausė 13 partizanų būrių, kurie buvo susijungę į nemažus dalinius49. Ramygalos ir Krekenavos valsčiuose 1946m. veikė Antano Užkuraičio partizanų junginys, į kurį įėjo Antano Žuko-Čigono, kpt. Kazimiero Šniutės-Savanorio būriai. Junginio vadas A. Krištonaitis žuvo 1946.02.0350.
Panevėžio ir Miežiškių valsčiuose veikė Vlado Rukuižos-Lampeo partizanų junginys kurį sudarė 3 partizanų grupės Vlado Šaibuko-Baritono, Vlado Rukuižos-Lampeo, Pupų Dėdės Jau 1945m. pradžioje Lampeo užmezgė ryšius su D. Vaiteliu-Briedžiu.
Ramygalos Vadoklių, Raguvos valsčiuose 1946 metais veikė ltn.Bliekos vadovaujamas partizanų junginys. Jį sudarė 3 partizanų būriai: desantininko Mykolo Dabrovolskio-Čeponio, policijos vachmistro Jono Baltušniko-Vienuolio ir Petro Bliekos būriai - bendrai visoje rinktinėje buvo 58 partizanai.
Į Panevėžio apskritį dažnai su Vyties apygardos štabo nartais atvykdavo D. Vaitelis, jis susitikdavo su vietiniais partizanų būrių vadais duodavo jiems nurodymus51.
1947.0930 žuvo D. Vaitelio pavaduotojas ir partizanų junginio Ukmergės apskrities vadas J. Survila-Šarūnas52. Nauju savo pavaduotoju D. Vaitelis paskyrė ltn. Petrą Blieką. Tikriausiai šis paskyrimas buvo susijęs su partizanų rinktinės sudarymu Panevėžio apskrityje, kuri nuo 1949 metų pradžios buvo pavadinta Krištaponio rinktinės vardu.
Baltušnikų šeima 1948m. vasarą: Liudvikas Baltušnikas, Elena Baltušnikaitė ir Jonas Baltušnikas-Vienuolis (žuvo 1949.07.31)
Yra žinių, kad 1946-47m. Vyties apygardos štabas instrukcijų ir įsakymų neleido. Apygardos vadas D. Vaitelis ir jo pavaduotojas J. Survila-Šarūnas ir Petras Blieka lankėsi partizanų būriuose ir jų vadams duodavo žodinius nurodymus53.
Iki 1949m. pradžios nėra žinių apie Vyties apygardos rinktinių štabų veiklą, net apie jų sukūrimą.
Vyties apygardos partizanams Ukmergės apskrityje, 1947.0930 žuvus Šarūnui, vadovavo jo pavaduotojas Antanas Stimburys-Tankistas o jam žuvus - Mykolas Šemežys-Aras kuris nuo 1949m. pradžios tapo Ukmergės apskrityje veikiančios Briedžio rinktinės vadu54. Panevėžio apskrityje 1947.08 žuvus D. Vaitelio pavaduotojui P. Bliekai, kuris vadovavo visiems Panevėžio apskrityje veikusiems Vyties apygardos partizanams jį pakeitė buvęs mokytojas Petras Pakšys-Cezaris po to partizanų junginio vadu tapo policijos vachmistras Stasys Eidminavičius-Biednas Rupūžė, Rupūžėnas. Minėti partizanų vadai veikė daugiausiai Ramygalos ir Krekenavos valsčiuose. Nuo 1949 metų pradžios Panevėžio apskrityje susikūrus Krištaponio rinktinei, jai ėmė vadovauti jonas Baltušnikas-Vienuolis.
Nors žinių apie Vyties apygardos rinktinių veiklą 1946-47m. labai nedaug, tačiau apygardos organizacija matyt mažai skyrėsi nuo kitų partizanų apygardų.
1947m. Vyties apygardos vadas D. Vaitelis susitikdavo su kaimyninių DKA B rinktinės Algimanto ap. Šarūno rinktinės Žaliosios rinktinės junginių vadais Be to, organizacinį partizanų struktūrų kūrimąsi skatino ir MGB agento J. Markulio-Erelio BDPS komitetas kurio tikslas buvo apjungti visą partizanų judėjimą vienai vadovybei ir jį sunaikinti.
Partizanų būriai, jų veikimo rajonai 1946-1947 metais
Panevėžio apskrityje 1946m. pradžioje Vyties apygardai priklausė 13 partizanų būrių, kurie sudarė kelis partizanų junginius vadovaujamus P. Bliekos A. Užkuraičio, Vl. Rukuižos-Lampeo.
Ar šie partizanų junginiai buvo laikomi kuopomis ar atskirais dideliais būriais su savo skyriais - tiksliai įvardinti sunku. Tuo labiau, kad patys partizanų vadai tuos pačius junginius vadino ir kuopomis, ir rinktinėmis, ir būriais.
Be jau paminėtų partizanų būrių 1946 metais Panevėžio apskrityje veikė dar šie partizanų būriai:
1. Broniaus Likerausko 20 partizanų būrys (velkė Panevėžio valsčiuje)55,
2. ltn.Vaclovo Juospaičio 15 partizanų būrys (velkė Raguvos ir Taujėnų valsčiuose),
3. buv. vachmistro psk. Povilo Kecoriaus-Fiurerio 23 partizanų būrys (veikė Vadoklių valsčiuje)56,
4. Antano Žygo-Aptiekoriaus 13 partizanų būrys (veikė Naujamiesčio valsčiuje),
5. Stasio Eidminavlčiaus-Biedno Rupūžės 10 partizanų būrys (veikė Ramygalos valsčiuje),
6. buv. mokytojo Petro Pakšto-Cezario 10 partizanų būrys (veikė Ramygalos valsčiuje),
7. A. Smetonos-Žygaudo 12 partizanų būrys (veikė Vadoklių valsčiuje), 8. Ipolito Lukoševičiaus-Baublio 35 partizanų būrys (veikė Krekenavos valsčiuje).
8. Ipolito Lukoševičiaus-Baublio 35 partizanų būrys (veikė Krekenavos valsčiuje).
Žuvę Vienuolio būrio partizanai
Prie J.Baltušniko- Vienuolio palaikų motina ir sesuo
1946.01.06 žuvo būrio vadas Vaclovas Juospaitis (kilęs iš Raguvos valsčiaus Traupio mstL)57.
1946.02.15 Raguvos miške žuvo 6 partizanai iš Jono Vienuolio-Baltušniko būrio58.
1946.0L28 P. Blėkos partizanai Raguvos valsčiuje nušovė 5 skrebus ir Raguvos milicijos viršininką.
1946.0203 Raguvos valsčiuje žuvo partizanų junginio vadas Antanas Krištonaitis58.
1947 metais lyginant su 1946m„ organizacinė - karinė struktūra išliko beveik nepakitusi.
Žuvus A. Krištonaičiui, toliau Ramygalos valsčiaus partizanams vadovavo Švenčiuliškių pradžios mokyklos mokytojas Petras Pakšys-Mokytojas.
1947m. Ramygalos valsčiuje toliau velkė S. Eidminavičiaus-Biedno Rupūžės būrys ir K. Šniutės-Savanorio būrys60. K. Šniutė žuvo 1947.10.17 Petkūnų kaime. Toliau šiam būriui vadovavo Vladas Mataitis.
Pagirių būrio partizanai
1946m. Ramygalos valsčiuje susikūrė naujas psk. Petro Vaznonio-Vėtros būrys. Be to 1946m. pab. - 1947m. pradž tarp Pagirių ir Ramygalos valsčių susikūrė 2 nauji būriai; Vlado Railos-Mykolaičio(14 part) ir Mykolo Šemežio-Aro (13 part). 1946m.žuvus Vl. Railai-Mykolaičiui, jį pakeitė Kazys Kirdonis-Nemura (iš Ramygalos valsč. Vivonių km.)62.
1947.09.25 žuvo būrio vadas Jonas Požėčka-Tėvas iš Pagirių valsčiaus Tunikonių kaimo. jį pakeitė Mykolas Šemežys-Aras63.
1947m. gruodžio mėn. Panevėžio apskrityje Vyties apygardai priklausė 6 partizanų būriai - apie 60 partizanų64.
Per 1947 metus apygarda patyrė daug netekčių iš vadovybės tarpo.
1947.11.02 Ramygalos valsčiuje prie Dvariškio kaimo žuvo P. Pukšys-Cezaris ir Vladas Drąsutis-Vytenis65.
1947.10.09 Ramygalos valsčiuje prie Juodikonių kaimo žuvo St. Eidminavičius-Biednas Rupūžė, jį pakeitė Jonas Kalvaitis-Pažįstamas iš Ramygalos valsčiaus Lingerio dvaro66.
Ukmergės apskrityje 1946 metų pradžioje veikė 15 partizanų būrių, kuriuose tuo metu buvo apie 300 vyrų. 6 iš jų priklausė Vyties apygardai67. 1946.04 Siesikų valsčiuje susikūrė naujas Algio būrys68.
1946.01.12 buvo sunaikintas J. Sauliūno būrys69; likusiems partizanams vadovavo Antanas Juozukėnas-Liūtas iš Raguvos valsčiaus
1946m. vasario mėn. visoje Ukmergės apskrityje prieš 300 partizanų velkė 18 skrebų būrių, juose buvo- 504 skrebai ir 54 slapukų grupės- 340 žmonių, neįskaitant NKVD garnizonų miesteliuose. Nors jėgos aiškiai buvo nelygios bet 1946m. partizanai didelių nuostolių nepatyrė. Be kita ko tai galima paaiškinti ir vietinių gyventojų parama partizanams70.
1947m. pradžioje Ukmergės apskrityje toliau velkė Vyties apygardos štabas, kurį tuo metu sudarė 10 partizanų71. J.Survilos-Šarūno būrys išaugo iki 27 partizanų, B. Narkevičiaus-Algio būrys- iki 28 partizanų, vietoje sunaikinto J. Sauliūno būrio atkurtas Luto būrys J. Požėčkos-Tėvo būrys išaugo iki 24 partizanų.
Viso per 1947 metus žuvo 4 Vyties apygardos būrių vadai, veikę Ukmergės apskrityje72.
1947 metais žuvus Vyties apygardos partizanų, veikiančių Ukmergės apskrityje, junginio vadui J. Survilai-Šarūnui, jį pakeitė jo pavaduotojas Antanas Stimburys-Tankistas (žuvo 1948m. 1102)73. Po jo vadu tapo Jonas Baravykas-Vygantas iš Taujėnų valsčiaus
Panevėžio apskrityje, žuvus D. Vaitelio pavaduotojui ir rinktinės vadui P. Blėkai toliau rinktinei vadovavo St Eidminavičius-Biednas Rupūžė. Jam žuvus 194710.08, toliau vadovavo Jonas Kalvaitis-Pažįstamas
Vyties apygardos štabas ir jo veikla 1946-1948 metais
Vyties apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas
Nuo 1945 metų sausio mėnesio, kai žuvo pirmasis apygardos vadas J. Krištaponis, apygardai vadovavo jo pavaduotojas D. Vaitelis-Briedis74. 1945- 1946m. Briedžio pavaduotoju buvo ltn. Antanas Danyla-Kernius štabo propogandos skyriui vadovavo Bronius Eglinskas-Saulius, sanitariniam skyriui- Marijonas Smetona-Ripka (apie štabo pareigūnus žinių nėra)75. Žinoma, kad 1946m. pradžioje Vyties apygardos štabas buvo sunaikintas-žuvo minėti 3 štabo pareigūnai. 1946m. apygardos vado adjutantu buvo Vermachto leitenantas Vilius (kilęs iš Klaipėdos krašto). Po jo žūties 1947m, Briedžio pavaduotoju tapo Alfonsas Smetona-Žygaudas. Štabo apsaugos būrio vadu 1946 metais buvo paskirtas jonas Dambrauskas (kartu jis ėjo ir vado pavaduotojo pareigas).
J. Dambrauskas žuvo 1947m. kovo 29d, P. Blieka, ėjęs vado pavaduotojo pareigas po jo, žuvo 1947m. rugpjūčio mėn. Po to D. Vaitelio pavaduotoju tapo Jonas Kilijonas-Mikas iš Pagirių valsč. Maišymų kaimo76.
Taigi, 1947m. pradžioje D. Vaitelio štabą sudarė 8 partizanai77: vokietis Vilius, J.Kilijonas-Mikas78, Antanas Kadžys, Antanas Šivys-Šalapka79, Vladas Dargužis-Žvirblis80, Antanas Pakeltis81, Vaclovas Burbulis-Bėgūnas82, Jonas Jaskonis-Anūkas.
Nėra žinių apie Vyties apygardos štabo narių pasiskirstymą pareigomis iki 1949m. Be jau minėtų Vyties apygardos štabo narių iki 1949m. paminėti Stasys Grybas83-Vokietis iš Pagirio miestelio, 1948m. dingęs be žinios ir Albinas Burbulis-Grėblys iš Raguvos valsč. Gudelių km, suimtas 1953m. gegužės 9d. ir nuteistas mirties bausme84.
Galima teigti, kad 1946- 1947m. Vyties apygardos štabas neturėjo skyrių, neleido įsakymų, instrukcijų ir spaudos85. Nors štabo pareigūnai dažnai lankė atskirus partizanų būrius, duodavo vadams nurodymus tai buvo daugiau formalus susivienijimas. Daugelį apygardos būrių aplankė pats D.Vaitelis86.
MGB agento Juozo Markulio-Erelio ryšiai su Vyties apygarda
Partizanų vadai, siekdami sudaryti bendrą partizanų vadovybę 1946-1947m, susidūrė su MGB agentu J. Markuliu. Vyties apygardos vadas D.Vaitelis pirmuosius ryšius su J. Markuliu užmezgė 1946m.87, bet su kieno pagalba tai buvo padaryta- pasakyti sunku. Jau nuo 1947m. pradžios Vilniuje pas J. Markulį lankydavosi D.Vaitelio ryšininkė Birutė Vežikauskaitė88. Ypač ryšiai sustiprėjo po J. Markulio ryšių įgaliotinio Dėdės Petro vizito 1947m. pas D. Vaitelį89.1947m. ryšius tarp D. Vaitelio ir J. Markulio palaikė ryšininkė Aldona. Ji 3 kartus lankėsi ir pas vieną iš Panevėžio apskrities partizanų vadų Vl. Rukuižą-Lampeo90. jau nuo 1947m. rugsėjo MGB ėmė partizanus "legalizuoti", t.y. partizanų vadams per MGB agentūrą buvo teigiama, kad norint išsaugoti pagrindines jėgas ateičiai, reikia apsigyventi legaliai su J. Markulio-Erelio vadovaujamo BDPS komiteto paruoštais dokumentais miestuose ir laukti. Vladas Rukuiža-Lampeo su Erelio perduotais dokumentais išvyko gyventi į Vilnių kartu su 6 savo būrio partizanais. V. Rukuiža-Lampeo, J. Markulio-Erelio ryšininko įkalbėtas, į Vilnių atsivežė savo žmoną ir du vaikus ir juos apgyvendino Aitvaro bute. 1947m. gruodžio pabaigoje Vl. Rukuiža ir kiti jo būrio partizanai buvo areštuoti91.
Stebina partizanų pasitikėjimas J. Markuliu ir jo BDPS komitetu. Kai Aitvaras pasiūlė partizanams vykti iš Panevėžio į Vilnių traukiniu, jie atsisakė. Tada Aitvaras atsiuntė sunkvežimį ir partizanus, kurie nutarė apsigyventi su fiktyviais dokumentais, išsivežė į Vilnių. Aitvaras siūlė Vl.Rukuižai atvežti savo būrio partizanų nuotraukas, žadėdamas pagaminti dokumentus.
Nuo 1947m. balandžio mėn. J. Markulis savo rankose turėjo Vyties apygardos vado žmoną Aleksandrą, kuri po sužeidimo buvo atvežta gydyti į Vilnių92.
1947m. rugpjūčio 27d. Vyties apygardos teritorijoje, prie Adomonių kaimo, vyko J. Markulio organizuotas BDPS Karinės kolegijos posėdis. Jame stengtasi įrodyti partizanų vadams, kad 1947m. pradžioje performuoto BDPS prezidiumo vadovai Žvejas, Skirmantas ir kiti šmeižia Erelį, skaldo judėjimą ir nori užgrobti valdžią93. Taip buvo stengiamasi išlaikyti savo įtaką bent kai kuriems vadams, jais manipuliuoti o vėliau sunaikinti. Galutinai J. Markulio vaidmuo Vyties apygardos vadams išaiškėjo 1947m. rugsėjo mėn.94. Tuo metu D. Vaitelis sužinojo, kad iš Vilniaus tik atsitiktinumo dėka pabėgo Vytauto apygardos vadas V. Kaulinis-Miškinis ir Algimanto apygardos vadas A. Slučka-Šarūnas. Po šio įvykio Šiaurės Rytų Lietuvos srities vadas J. Kimštas-Žalgiris 1947m. rugsėjo 20d. išleido Įsakymą Nr.1995, kuriame įsakė visiems partizanams nutraukti bet kokius ryšius su J. Markulio-Erelio BDPS komitetu, taip pat panaikinti visus ryšių punktus, perspėti ryšininkus.
Vyties apygardos organizacija 1948-1950m.
Įsijungimas į Šiaurės rytų Lietuvos sritį.
1948m. pradžioje, iš 10-ies buvusių apygardos štabo pareigūnų, liko 596: vadas D. Vaitelis-Briedis, jo pavaduotojas J. Kilijonas-Mikas, štabo apsaugos būrio vadas A. Šivys, vado adjutantas A. Smetona-Žygaudas ir A. Pakelaitis. Visi šie pareigūnai, išskyrus vado adjutantą A. Smetoną-Žygaudą, žuvo 1948 metų I-oje pusėje. Ypač skaudi netektis apygardai buvo jos vado D. Vaitelio-Briedžio, jo pavaduotojo J. Kilijono-Miko ir štabo apsaugos būrio vado A. Šyvio-Šalapkos žuvimas 1948.05.13 Taujėnų valsčiuje prie juodvisinių kaimo97. Dar anksčiau, 1948.03.28 žuvo štabo narys A. Pakeltis. Taigi 1948m. vasarą Vyties apygarda liko be vadovybės.
Štabo atkūrimo ir kitos organizacinės veiklos ėmėsi D. Vaitelio adjutantas A. Smetona-Žygaudas, kilęs iš Vadoklių valsč. justiškių km. jis pradėjo apygardos karinių struktūrų reorganizavimą. Tam turėjo įtakos tiek vadovybės žūtis, tiek Erelio demaskavimas. Tokia reorganizacija vyko visoje Lietuvoje98.
1947 metais užmegzti ryšiai su Šiaurės rytų srities vadovybe tapo pastovūs ir glaudūs 1948m. Vienas iš pirmųjų įsakymų, pradėjusių apygardos karinės struktūros reorganizaciją, buvo įsakymas Nr.3, pasirašytas 1948.06.3099. jame Vyties apygarda dalijama į 4 rajonus. Deja, nėra išlikusio šio įsakymo teksto - apie jį galima kalbėti remiantis tik vėlesniais dokumentais. Tokiu būdu galima nustatyti pirmuosius apygardos rajonų vadus. Du rajonai buvo sudaryti Ukmergės ir Kėdainių apskrityse, 2 - Panevėžio apskrityje. Visų būrių, veikiančių Ukmergės ir Kėdainių apskrityje, vadu tapo Juozas Survila-Šernas100. Vienam iš čia veikusių rajonų vadovavo jo pavaduotojas A. Stimburys-Tankistas (kilęs iš Deltuvos valsč-Žeimių km.). Žuvus Šarūnui, jis vadovavo partizanų rinktinei ir rajonui. 1948.11.13 žuvo Tankistas, jo pavaduotojas Domas Krogertas-Uosis ir adjutantas Domas Našlėnas-Radvila bei 2 eiliniai partizanai101. Nuo 1949m. pradžios Šarūno- Tankisto rinktinė buvo pavadinta Briedžio rinktine ir jos vadu paskirtas vienas iš rajonų vadų Mykolas Šemežys- Aras102. Rajono vado pareigas, žuvus Tankistui, perėmė ltn. Antanas Žilys-Žaibas.
Panevėžio apskrities rajonams vadovavo ltn.Jonas Kalvaitis-Pažįstamas ir buv. Raguvos miestelio policijos viršininkas Jonas Baltušnikas-Vienuolis. Panevėžio rinktinei, atrodo, vadovavo Vladas Drąsutis-Vytenis.
1949.0420 Vyties apygardos vadas A. Smetona-Žygaudas išleido įsakymą Nr.12103, kuriuo buvo įsteigiamos 2 rinktinės, pavadintos pirmųjų apygardos vadų. Briedžio ir Krištaponio, garbei.
Vyties apygardos štabo narys A.Tvaska-Rugelis.
Briedžio rinktinė apėmė Ukmergės ir Kėdainių apskrityse veikusius partizanų būrius, vadu paskirtas Mykolas Šemežys-Šepetys. Krištaponio rinktinė apėmė Panevėžio apskrityje veikusius būrius. jos vadu tapo J. Baltušnikas-Vienuolis, o jam žuvus 1949.0731 - Antanas Vaičiukonis-Šermukšnis104.
Briedžio rinktinėje sudarytiems 3-am ir 4-am rajonams vadovavo: 3-am rajonui pradžioje vadovavo pats apygardos vadas Žygaudas, vėliau-buvęs Tankisto pavaduotojas Jonas Baravykas-Vygantas: 4-am rajonui -pradžioje Albinas Burbulis-Žilvinas, vėliau buv. atsargos ltn. Bronius Karbočius-Bitė.
Vyties apygardos vadų susitikimas. Sėdi: Antanas Stimburys-Tankistas, Alfonsas Smetona-Žygaudas, Jonas Baravykas-Vygantas; stovi: pirmas-Oliesius Auglys-Ridikas, šeštas- Juozas Petrikas-Svedrys.
Kazimieras Kirdonis-Nemura (žuvo 1952m.)
1949m. pradžioje buvo sudarytas naujas Vyties apygardos štabas105. Štabo viršininku buvo paskirtas Kostas Tvaska-Rugelis, vado adjutantu - buvęs Šilų mokytojas Petras Grakauskas-Diemedis, ūkio sk. viršininku-Simonas Tumšė-Zenonas, štabo org. sk. viršininku Alfonsas Gritėnas-Husaras, Skalikas štabo sekretore - Bronė Tarutytė-Berniukas. Taip pat 1946m. pradžioje sudaryti Briedžio ir Krištaponio rinktinių štabai106. Briedžio rinktinės vadu paskirtas Šemežys-Aras, rinktinės vado adjutantu-Kazimieras Kirdonis-Nemura, ūkio sk. viršininku - Vaclovas Burbulis-Bėgūnas. Krištaponio rinktinės vadu paskirtas J. Baltušnikas-Vienuolis vado pavaduotoju - K. Tvaska-Rugelis (kartu ėjo ir apyg. štabo viršininko
Pilėnų tėvūnijos partizanai Biržų girioje. Priekyje sėdi: AdolfasBičiūnas, Norbutas Tauterys, Linas Kabakevičius, Saulius- svečias iš Žaliosios rinktinės, Linas Pivoravičius-Kanapė, Tilvikas- svečias iš Žaliosios rinktinės, Tautmylis Vaitiekūnas, Kostas Kregždė-Muzikantas; stovi: Edvardas Žilinskas, Bronius Krivickas, Jonas Krivickas, Juozas Tučius, Steponas Giedrikas-Girietis (Pilėnų tėvūnijos vadas), Robertas Tučius-Barzdyla, D.Ruzelė, Vladas Būtėnas, Bronius Meškėnas, Emilija Lujanienė, Alfonsas Valentėlis- bankininkas Vailokaitis.
pareigas), ūkio sk. viršininku - S. Tumšė-Zenonas (kartu ir apygardos ūkio skyriaus viršininkas).
Jau 1949 m. vasarą Vyties apygardos vadovybė patyrė skaudžių nuostolių. Liepos menes) buvo suimtas štabo adjutantas Petras Grakauskas-Diemedis107. 1949.07.31 Vadoklių valsčiuje Šilų miške žuvo apygardos štabo viršininkas K. Tvaska-Rugelis ir visi Krištaponio rinktinės štabo pareigūnai108.
Vyties apygardos rajonai
Krištaponio rinktinę sudarė 2 rajonai108:1-as rajonas apėmė Ramygalos, Krekenavos, Naujamiesčio valsčius. 1948m. i-ojo rajono vadu paskirtas Vladas Drąsutis-Vytenis. 1949 metais rajone veikė 3 partizanų būriai:- Vl.Drąsučio-Vytenio, Jono Kalvaičio-Paž|stamo ir Aniceto Krlkščiūno-Kreivlo. 2-asis rajonas apėmė Raguvos, Miežiškių, Panevėžio valsčius. 1948m. šio rajono vadu paskirtas J. Baltušnikas-Vienuolis. 1949m. šiam rajonui priklausė 3 partizanų būriai: J. Baltušniko-Vienuolio, J. Dogelio-Gintaro, Antano Vaičiukonio-Šermukšnio.
Briedžio rinktinę sudarė taip pat 2 rajonai110: 3-asis rajonas apėmė Taujėnų, Siesikų, Deltuvos valsčius. 1948m. šio rajono vadu buvo paskirtas Antanas Stimburys-Tankistas. Rajone veikė 2 partizanų būriai: A. Stimburio-Tankisto ir A. Žilio-Žaibo. 4-asis rajonas apėmė Ukmergės apskrities Pagirių, Vadoklių valsčius, Kėdainių apskrities Šėtos, Dotnuvos valsčius. 1949 metais rajone veikė 5 būriai: M. Šemežio-Aro, K. Kirdonio-Nemuros, A. Burbulio-Ramūno, A. Žukausko-Lopo, V.Gėgžnos-Balandžio. 1949m. rajonui vadovavo A. Burbulis-Žilvinas, Ramūnas.
1950m. pradžioje Panevėžio apskrityje dar veikė 11 partizanų būrių111: Mykolo Janulio-Tautvydo, Ant. Vaičiukonio-Šermukšnio, J. Kalvaičio-Paž5stamo, V. Drąsučio-Vytenio, A. Krikščiūno-Kreivio, P. Aleknos-Ąžuolo, K. Kirdonio-Nemuros, Vinco Gėgžnos-Balandžio, A. Žilio-Žaibo, J. Baltušniko-Vienuolio. Viso šiuose būriuose buvo 86 partizanai.
Ukmergės apskrityje tuo metu veikė 2 Vyties apygardai priklausą partizanų būriai: J. Baravyko-Vyganto, M. Šemežio-Aro būriai. juose buvo apie 20 partizanų.
Taigi, bendrai Vyties apygardoje 1950 metais buvo daugiau nei 100 partizanų112.
Vyties apygardos reorganizacija 1950-51 metais
Nors, kaip minėta 1950m. apygardoje buvo virš 100 partizanų, labai trūko karininkų, galinčių vadovauti štabams, taip pat intelektualų, besirūpinančių pogrindžio spaudos leidimu. Daugelis eilinių partizanų laikė, kad štabų veikla iš viso nereikalinga nors žuvus vadui, rinkdavo kitą-gerai pažįstamą ir gerbiamą asmenį.
1949m. patyrus didelių nuostolių, apygardos vado įsakymu buvo panaikinti 1 ir 2 rajonai ir iš jų likučių sudarytas vienas113. 1950.07.05 Vadoklių valsčiuje Kačiniškių miške žuvo apygardos vadas A. Smetona-Žygaudas, ūkio skyriaus viršininkas A. Gritėnas-Skalikas ir štabo sekretorė B.Tarutytė-Berniukas114. Žuvus Žygaudui, nauju apygardos vadu buvo išrinktas Vyties apygardos Briedžio rinktinės vadas M. Šemežys-Putinas.
195lm. sausio mėn. į Vyties apygardą atvyko LLKS Prezidiumo narys J. Kimštas-Žalgiris, Aukštaitis115. Būtent jo įsakymu Nr.103 iš dviejų Vyties apygardos rinktinių buvo sudaryta viena - Gedimino rinktinė.
Vyties apygardos Gedimino ir Žaliosios rinktinės 1950-1953 metais
1949 metų pabaigoje Aukštaitijoje buvo sunaikinta Algimanto apygarda, į kurią nuo 1947m. įėjo Žalioji rinktinė116. Ši rinktinė buvo įkurta 1945m. kovo mėn. Šeduvos valsčiuje Radvilonių miške117. Pirmasis rinktinės vadas ir organizatorius buvo kapitonas I. Pucevičius-Radvila.
1945m. rugsėjo mėn. dalis rinktinės partizanų įsijungė į 3 Šiaurės LLA apygardą, vadovaujamą ltn. V. jazoko-Petraičio. 1947.07.01 Žalioji rinktinė prisijungė prie Algimanto apygardos, 1949m. pabaigoje, sunaikinus Algimanto apygardą, 1950m. Žalioji rinktinė prisijungė prie Vyties apygardos.
1950m. pradžioje Žaliosios rinktinė veikė Panevėžio, Pumpėnų, Piniavos Smilgių, Rozalimo, Pušaloto, Joniškėlio ir Pakruojo valsčiuose. 195lm. prie Žaliosios rinktinės prisijungė partizanų būriai, veikiantys Vabalninko, Biržų, Pandėlio, Rokiškio rajonuose118.195lm. Žaliąją rinktinę sudarė 3 tėvūnijos (rajonai) Kęstučio, Gedimino ir Pilėnų. Gedimino tėvūnijos vadu tuo metu buvo R Žilys-Saulius (žuvo 1952.05.05). Jai priklausė 5 būriai: Eimučio būrys -vadas Tautvilas Vaitiekūnas-Zubrys (veikė daugiausia Kupiškio rajone): Algimanto būrys - vadas Bitinas Žaibo būrys – vadas Mykolas Suveizdis-Žolynas; Žalgirio būrys - vadas Antanas Liukpetris-Džiugas; Radvilos būrys - vadas Antanas Žitkevičius-Pušelė.
Kęstučio tėvūnija veikė Pušaloto, Panevėžio, Beržiūnų, Paįstrio apylinkėse. Tėvūnijai priklausė Juozo Šomkos-Čerčilio ir Vardausko būriai.
195lm. vasarą Žaliosios rinktinės vadai ėmėsi iniciatyvos prijungti Biržų apskrityje veikiančius partizanų būrius. Į Vabalninko raJ. Puznos mišką atvyko Žaliosios rinktinės partizanai: rinktinės štabo visuomeninės dalies viršininkas Julius Navakas-Tilvikas, Gedimino tėvūnijos vadas Br. Žilys-Saulius ir Kęstučio tėvūnijos būrio vadas T. Vaitiekūnas-Zubrys kuris anksčiau palaikė ryšius su Vabalninko rajone veikusiais partizanais Kostu Kregžde-Piršliu ir jonu Baltušiu-Trimitu. Pastariesiems pasiūlius, Žaliosios rinktinės atstovai kartu su minėtų būrių partizanais 195lm. rugpjūčio pabaigoje išvyko į Biržų girią. Tuo metu Biržų girioje įvyko čia veikusių partizanų susitikimas. Jame pasisakė svečiai iš Žaliosios rinktinės Saulius ir Tilvikas. Jie pasiūlė Biržų krašto partizanams prisijungti prie Žaliosios rinktinės ir tapti LLKS organizacijos nariais. Dauguma vietinių partizanų, kuriems tuo metu vadovavo partizanų kuopos vadas Bronius Krivickas-Vilnius, sutiko su svečių pasiūlymu. Buvo nutarta Biržų krašte įkurti Sierakausko tėvūniją. ją sudarė 5 partizanų būriai: Jono Kurinsko-Krivio, Lino Kabutavičiaus-Kanapės, Kosto Kregždės-Piršlio, Br. Krivicko-Piršlio, J. Baltušio-Trimito.
195lm. rugsėjo mėn. tėvūnijos pavadinimas pakeistas - dabar tai Pilėnų tėvūnija Tuo pačiu metu sudarytas ir Pilėnų tėvūnijos štabas. Vadu buvo paskirtas Steponas Giedrikas-Girietis, štabo viršininku - Linas Pivoravičius-Kanapė (nuo 1952m. jį pakeitė K. Kregždė-Piršlys). Štabo visuomeninės dalies viršininku paskirtas Romas Petronis-Siaubas, o nuo 1952m.-Alfonsas Valentėlis-Milžinas.
1953m. pradžioje Pilėnų tėvūnijoje dar veikė 4 partizanų būriai, juose buvo 13 partizanų:
1. Radvilos būrys, vadas Robertas Tučas-Barzdyla. Būrys veikė Radviliškio valsčiuje ir kaimyniniuose Latvijos rajonuose,
2. Sakalo būrys, būrio vadas M. Suveizdis-Sakalas, Žolynas. Veikė Papilės, Pandėlio apylinkėse ir Biržų girioje,
3. Vytenio būrys, vadas K. Kregždė-Piršlys. Veikė Vabalninko ir Pandėlio apylinkėse,
4. Vėtros būrys vadas Steponas Giedrikas-Girietis (kartu ir Pilėnų tėvūnijos vadas). Veikė Biržų girioje.
Pilėnų tėvūnijos partizanai: Romas Styra-Rėksnys, Robertas Tučius-Barzdyla, Jonas Baltušis-Treniotas, Juozas Tučius.
Vyties apygardos Taujėnų apylinkių partizanai: Simonas Mesionis (žuvęs 1952.06.9 Lėno miške), Vaclovas Pauliukonis-Girėnas (žuvęs 1952m.)
Gedimino rinktinė
Rinktinė buvo įkurta 1951m. sausio mėn, kai į Vyties apygardą atvyko LLKS Prezidiumo Tarybos narys Jonas Kimštas - Aukštaitis119.
Kaip jau minėta, Gedimino rinktinė buvo sudaryta iš dviejų Vyties apygardos rinktinių: Briedžio ir Krištaponio. Pirmuoju vadu buvo paskirtas Jonas Vepštas-Paukštelis120. jam žuvus 1951.03.14, Gedimino rinktinės vadu tapo Edvardas Daučiūnas-Jokeris, Rimantas. jam vadovaujant rinktinėje buvo sudarytos 3 tėvūnijos121: Varpo, Aušros ir Trimito. Gedimino rinktinės Varpo tėvūnijos vadu paskirtas buvęs Briedžio rinktinės 4-ojo rajono vadas Albinas Burbulis-Grėblys; Varpo tėvūnijos partizanai veikė Ukmergės apskrities Pagirių valsčiuje ir Kėdainių apskrities Šėtos valsčiuje. Čia 195lm. pradžioje veikė 3 partizanų būriai: A. Burbulio-Žilvino, Vlado Dargužio-Žvirblio ir Antano Palinausko-Klevo.
Didžiausiai, Trimito tėvūnijai, kuri veikė Ramygalos ir Kėdainių rajonuose, vadovavo Grigalius Štarolis-Plienas122. Tėvūnijoje 1951m. veikė net 7 partizanų būriai, nors kai kurie buvo labai maži- po 2-3 partizanus.
1. Baranausko būrys, vadas Kazys Janonis-Šnekutis,
2. Kudirkos būrys, vadas Rapolas Garuckas-Sanitaras,
3. Žaibo būrys,
4. Povilo Lukšio būrys, vadas Mykolas Krikščiūnas-Valstietis,
5. Vydūno būrys, būrio vadas Vincas Gėgžna-Balandis,
6. Juozapavičiaus būrys, vadas Alfonsas-Tigras,
7. Klevo būrys, būrio vadas Henrikas Markauskas-Mėnesėlis.
Trečioji Gedimino rinktinės tėvūnija - Aušros - veikė Panevėžio, Troškūnų rajonuose123. Tėvūnijos vadu buvo paskirtas Kazimieras Riauba-Kazokas. Aušros tėvūnijai priklausė 4 būriai:
1. Dainavos būrys, vadas Juozas Blinkevičius-Sakalas,
2. Liepos būrys, vadas A. Mickūnas-Liepa,
3. Vanago būrys, vadas Lionginas Šukys-Meškinas,
4. Ąžuolo būrys, vadas Petras Alekna-Ąžuolas.
Naują karinį vienetą- tėvūniją, buvo nutarta įvesti 1948m. lapkričio 12d. BDPS Prezidiumo posėdyje124. Vyties apygardoje jos veikė iki galo, 1953m.
Vyties apygardos sunaikinimas 1952-1953 metais
195lm. iš dalies pasikeitė MGB kovos taktika su ginkluotu pogrindžiu“5. Jei anksčiau MGB tikslas buvo sunaikinti kuo daugiau karinių struktūrinių partizanų vienetų, naudojant tam karines operacijas ar agentūrą iš ryšininkų ir rėmėjų tarpo, tai nuo 195lm., LTSR MGB patvirtinus naują planą, svarbiausias dėmesys buvo skiriamas partizanų vadų suėmimui ir jų panaudojimui. Jei iki 195lm. MGB suimtus partizanus ištardydavo ir nuteisdavo, tai vėliau jiems buvo duodama garantija, kad įvykdžius MGB užduotį, jie bus reabilituoti. Sutikę bendradarbiauti buvo įjungiami į smogikų grupes, kurių nariai, persirengę ir apsiginklavę kaip partizanai, susitikdavo su ryšininkais ir buvusiais kovos bendražygiais. Suimti ir kartu vedžiojami partizanų vadai įtikindavo kitus partizanus, kad atvykusieji irgi yra kovotojai, tik iš kito krašto. Atsisakiusius bendradarbiauti KGB teisdavo mirties bausme ar 25m. lagerio. Norėdami priversti dirbti partizanus jų naudai, MVD- istai tardymo metu naudodavo įvairias fizinio ir psichologinio poveikio priemones.
Užduotį užverbuoti suimtus partizanus MGB- istams lengvino ir tai, kad 1951-53m. partizanų grupės tapdavo vis labiau izoliuotos viena nuo kitos ir nuo vadovybės. Nors būriai būdavo negausūs prieš juos veikdavo daugybė agentų. Per ilgus kovos su partizanais metus MGB buvo įgijusi didelę patirtį. 1948- 49m. masiniai trėmimai gerokai sumažino partizanų rėmėjų gretas.
Vienas iš pirmųjų partizanų vadų, suimtų agentų- smogikų pagalba Vyties apygardoje, buvo Gedimino rinktinės Aušros tėvūnijos būrio vadas Kostas Kregždė-Sausis126. Į susitikimą su MGB jį padėjo iškviesti buvęs Vytauto apygardos Vaižganto rinktinės vadas Vaclovas Čepukonis-Tigras (kilęs iš Kamajų valsčiaus). 1952.12.28 Sausis buvo suimtas. Po to 1952.12129 Panevėžio rajone Aleksandravos kaime žuvo Aušros (Gintaro) tėvūnijos štabo viršininkas Antanas Mickūnas-Liepa ir Trimito tėvūnijos Žaibo būrio vadas Vytautas Survila-Žaibas127. 1953.01.30 Troškūnų rajone Barsukynės kaime K. Kregždės-Sausio pagalba buvo iškviestas ir suimtas Gedimino rinktinės Aušros (Gintaro) tėvūnijos vadas Kazimieras Riauba-Kazokas128. Suėmus ir likvidavus Aušros tėvūnijos vadus, MGB agentų- smogikų grupės ėmėsi tokiais pačiais metodais likviduoti Gedimino rinktinės Trimito tėvūniją. 1953.02.15 Kazoko pagalba buvo iškviestas į susitikimą ir suimtas Trimito tėvūnijos Baranausko būrio vadas Kazys Janonis-Šnekutis“9. 1953m. Šnekučio pagalba suimtas Trimito tėvūnijos vadas Grigalius Štarolis-Plienas. Suėmę Trimito tėvūnijos vadą, MGB-istai ėmėsi čekistinių operacijų ir prieš Vyties apygardos Žaliosios rinktinės Kęstučio tėvūnijos vadus. 1953m. kovo 11d. buvo suimtas Kętučio tėvūnijos Eimučio būrio vadas Tautvilis Vaitiekūnas-Zubrys130.1953m. kovo 17d. Joniškėlio rajone žuvo Žaliosios rinktinės organizacinio skyriaus viršininkas Nikodemas Masys-Rimvydas131.
1953m. balandžio 17d. Ramygalos rajone Rodų pušyne žuvo paskutinis Vyties apygardos Gedimino rinktinės vadas Edvardas Daučiūnas-Jokeris, taip pat Gedimino rinktinės būrių vadai Henrikas Markauskas-Mėnesėlis, Stasys Lukšys-Kiškis132. Po šio smūgio Gedimino rinktinė atkurta jau nebuvo. Vėliau veikė tik atskiri partizanai arba nedidelės partizanų grupės. 1953.04.19 žuvo Gedimino rinktinės būrio vadas Vytautas Vepštas-Žvaigždė133.
1953m. vasarą smogikų grupės pradėjo veiklą prieš Žaliosios rinktinės Pilėnų tėvūniją134.1953.06.08 buvo suimtas tėvūnijos štabo viršininkas K. Kregždė-Piršlys135.
1953m. birželio 15d. Ramygalos rajone prie Žižmų kaimo žuvo paskutinis Gedimino rinktinės Trimito tėvūnijos partizanas Rapolas Garuckas-Sanitaras-Kudirkos būrio vadas ir eilinis partizanas Petras Kraujelis-Čičinskas ,
1953.06.17 Ukmergės rajone Medinių kaime suimtas paskutinis Gedimino rinktinės Varpo tėvūnijos vadas Vladas Dargužis-Žvirblis (nuteistas 25m. lagerio).
1953.07.14 Ramygalos rajone Mučlūnų miške žuvo paskutiniai Gedimino rinktinės partizanai Mykolas Krikščiūnas-Valstietis ir suimtas Jokūbas Petraitis-Gegužis.
Ilgiausiai Vyties apygardoje išsilaikė Žaliosios rinktinės Pilėnų tėvūnijos partizanai kurie veikė daugiausia Biržų krašte.
Paskutiniai Vyties apygardos partizanai
1954m. sausio mėn. Pilėnų tėvūnijoje velkė dar 10 partizanų. 1954.09.22 buvo suimtas vienas iš paskutinių Pilėnų tėvūnijos partizanų, Radvilos būrio vadas Robertas Tučas-Barzdyla 1954.09.25 Biržų girioje žuvo paskutinis Pilėnų tėvūnijos vadas Steponas Giedrikas-Girietis
1956.07.15 Rokiškio rajone Pandėlio apylinkėje žuvo paskutiniai Pilėnų tėvūnijos, o kartu ir Vyties apygardos partizanai: Mykolas Suveizdis-Budrys ir Edvardas Žibinskas-Vanagas.
Gintaras VAIČIŪNAS
Nuorodos
1. Buv LTSR VSK archyvas BbJ RP-IS759 Tl L32-36 2. Ten pat. FJ6. BJ86/14 T.l. 3. Ten pat F.3 B4/19. TJ. Dl L26-27.
4. Ten pat F.3 B4/19. Tl D4 L39.
5. Ten pat L78-80 6 Ten pat L83
7. Ten pat 8. Ten pat TZ L345
9 Ten pat F.3 B7/120 Tl L34-3S
10 Ten pat B.b.f. B24672/1 Tl 146-17 11. Ten pat BP-187S9 U Tl L30-3L 34.
12 Ten pat F.3 B4/19. Tl LS4
13 Ten pat LS6.
14 Ten pat F.3 B.7/120. Tl L34-3S-
15 Ten pat L38
16. Ten pat B4/19. Tl Di
17 Ten pat B bf BP-I939 U 148-20.
18. Ten pat F 3 B4/19 Tl Dl L2S.
19 Ten pat. B.bf EP-18759. L32-34
20 Ten pat. F 3 B41/72 TZ L88
21 Ten pat L90.
22 Ten pat L96
23 Ten pat B4/19. Tl D4 L83 24. Ten pat T2 L34S
25. Ten pat. B7/120 Tl L224
26. Ten pat. B.b.f. BP-19393 148-20.
27. Ten pat. F.3 B4/I9. Tl Dl L26-27.
28. Ten pat L27-28.
29. 30 Ten pat L83 31. Ten pat. L83
32. Ten pat. L66-67.92
33. Ten pat. TZ 1499
34. Partizano V Juospaičio atsiminimai (autoriaus asmeninis archyvas).
35. Ten pat
36. Buv. LTSR VSK archyvas B.b.f. B.34248/3144-16. 43-52
37. Ten pat BP-I8718/3 L21-23 38. Ten pat BP-I87S9. Tl L32-36.
39. Ten pat B1S742 TZ LlO.
40. Ten pat B8706/3 Tl 146-18
41 Ten pat F.3 B.7/135 Tl 1467.
42 Ten pat B4/19. Tl D4 L72
43 Ten pat B.b.f BP-1868S U L48-52
44 Ten pat FJ6. BJ86/14 Tl
45 Ten pat F.3 B20/157. Tl L55-201
46. Ten pat. FJ6. B186/14 Tl
47. Ten pat F.3 B20/1S7. Tl U77.
48. Ten pat. BlS/20 1416
49. Ten pat B24/12 Tl 1427 50. Ten pat B20/1S7. Tl L201.
51. Ten pat BlS/20. 1416
52. Ten pat BZ4/12 Tl LJ27.
53. Ten pat B.bfB.7745/3 L40-44
54. V. Grinkaus ir V. Juospaičio atsiminimai (autoriaus asmeninis archyvas).
55 Buv. LTSR VSK archyvas Bb.fB.7745/3 1*44
56. Ten pat Fl6. B186/14 Tl U62-163
57. Ten pat F.3 B24/12 Tl L127.
58 Ten pat B4/9. TZ U88
59. Ten pat BZ0/1S7 Tl L55
60. Ten pat L58
61. Ten pat B24/12 Tl 1427.
62. V. Mataičio atsiminimai (asmeninis archyvas).
63. Buv. LTSR VSK arch F.3 B20/1S8 Tl 146-17.
64. Ten paL B41/7L TZ L90.
65. Ten pat BZO/153 T5. 149,
66. Ten pat BZ0/1S7. Tl LSS.
67. Ten pat BZ0/1S9. T5. 145-19.
68 Ten pat B4/9 TZ 1488
69. Ten pat BlS/20.14-4
70. Ten pat B20/157. Tl LZ01
71. Ten pat TZ L27
72. Ten pat Tl U LS3
73. Ten pat BZO/158 Tl U-6.
74. Ten pat BlS/20.1*25.
75. Ten pat BZO/158 Tl L24
76. Ten pat B4/19. Tl D4. L7S80.
77. Ten pat FJ6. B186/14 1462-63
78. Ten pat F.3 BZ0/1S8 Tl 1*24
79. Ten pat 1-23
80. Ten pat BZ0/159. Tl L491.
81. Ten pat 1491
82. Ten pat Ag.b.fBl07. TJ0. Dl L56-58
83. Ten pat F.3 BZ0/1S9. Tl 1421
84. Ten pat B.b fB 33977/3 T?
85. Ten pat T8 14-6.
86. Ten pat Tl U-4
87. Ten pat. FJ6. BJ86-14 Tl 1462-163
88. V. Grinkaus V. Juospaičio, V. Mataičio atsiminimai (asmeninis autoriaus archyvas).
89. Buv. LTSR VSK arch. Ag.b.fBl07. Tl 1*55-58.
90. Ten pat 1-81-83
91. Ten pat LSS-S8
92. Ten pat B.b.fB.7745/1 1-40-44
93. Ten pat 1475
94. Ten pat Ag.b.fBl07. Tl L81-83
95. Ten pat T2 D.3 L71
96. Ten pat FJ6. B186/14 Tl U62-163 97. Ten pat F.J B20/IS9. Tl Ll9l
98. A. Žemaitytės-Živilės, A. Kubiliaus-Rugštymo atsiminimai (asmeninis autoriaus archyvas).
99. Buv. LTSR VSK arch FJ6. B186/14. Tl U63
100. Ten pat
101. F.3 B20/1S3 T6. L39.
102 Ten pat B.b.fB.33977/3 TA Ll-6 103. Ten pat
104 Ten pat FJ6. B186/14 Tl LI63
105. Ten pat B.b.fB.33977/3 TA Ll-6.
106. Ten pat FJ6. B.33/4 T2 L38
107. Ten pat BJ86/14 Tl L162-163 108 Ten pat
109. Ten pat
110. Ten pat B.39/4 Tl LlSS
111. Ten pat FJ6. B186/14 Tl U62-I63
112 Ten pat
113 Ten pat B.b.fB.33977/3 T.7. L134-13S.
114 Ten pat Ag.b.fBl07. Tl Dl UO-IS 115. Ten pat Agb.fBS857. Tl Dl UO-IS.
116. Ten pat T.9. Dl U14-US.
117. Ten pat T.9. Dl L137-I39.
118 Ten pat T8 D2 L91-92
119. Ten pat T.7. D2 L82-84
120. Ten pat T.7. D2 L82-84
121. Kuodytė D. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu// LKAJ992 Nr.3-4 LS4
122. Buv. LTSR VSK arch AghfB58S7. Tl Dl LKMS
123. Ten pat T8 D2 L91-94
124. Ten pat T.9. Dl L114-US
125. Kuodytė D. Lietuvos rezistencijos-// LKA. 1992 Nr.3-4LS4
126. Buv. LTSR VSK arch AghfBS857. T.9. Dl L87-U2 127. Ten pat TA Dl Ll25 128 Ten pat TA D.11 L30-32
129. Ten pat TAD.11 LA2-84
130. Ten pat T.9. Dl L31
131. Ten pat T.9. Dl LS6-S8
132. Ten pat T.9. Dl L137-139.
133. Ten pat TA D4. LS1-54
134. Ten pat T.7. Dl Ll9.
135. Ten pat Tl D2 L6O-64
