LABAI KLAIDINGA NUOMONĖ
Red. pastaba, šį “Kario” skaitytojo J. Švitros iš Los Angeles straipsnį talpindami, pildome tik savo pažadą leisti ir kitiems pasisakyti Petrapilio Seimo pakeltu klausimu. Duodami vietos, mes savo nuomonės šiuo reikalu nereiškiame. Laikydamiesi neitralumo, paliekame ir autoriaus kalbos savumus.
Redakcija.
Kario 7—8 numeryje tilpo Birutės Grigaitytės-Novickienės straipsnis LIETUVIŲ SEIMĄ PETRAPILYJE PRISIMINUS, kuriame autorė net dviejose vietose sako: “Raudona vėliava tuomet reiškė laisvę, o ne žiaurią tironiją, kaip šiandien”. Toliau vėl sako: “Karių delegacijoje, atvykusioje į seimą su raudona vėliava, tuomet laisvės simboliu...” Dar toliau prieraše autorė vėl sako: “Jurgis Smolskis, kaip man žinoma, niekuomet bolševiku nebuvo, jis buvo tikras social-demokratos, kas jam netrukus būtų geru Lietuvos patriotu.”
Net nusiminti tenka, kuomet žmogus matai, kad toki jau gerai gyvenimo išprusinta ir gabi moteris šiandien dar vis laikosi tos melų pridengtos nuomonės, kad kada nors praeityje raudona vėliava buvo laisvės simboliu, ir kad socialdemokratas gali būti geru Lietuvos patriotu!? Atrodo, lyg ponia Navickienė niekuomet dar nėra girdėjus, kad ne kas kiti, o vien tik social-demokratai išperėjo ir iš auklėjo bolševikus (šiandieniniai bolševikai-komunistai yra gryniausias social-demokratų ilgametės veiklos produktas) ir kad ta pati bolševikų raudona vėliava ir šiandien dar tebėra ir social-demokratų vėliava! Man dar niekuomet neteko pastebėti, kad social-demokratai būtų kada nors išsižadėję raudonos vėliavos ar marksistų himno ‘Internacionalo.”
Ne tik ponia Novickienė, bet ir daug kitų gan gerų žmonių dažnai pražiopso faktą, kad social-demokratai, kaip ir jų išperėti bolševikai, yra MARKSISTAI! O juk rodosi šiandien jau niekam nėra paslaptis, kad marksizmas yra gryniausias banditizmas, taigi aišku, kad ir kiekvienas maksistas yra gryniausias banditas. Marksinis banditas yra tokis pat banditas, kaip ir gatvinis banditas. Skirtumas yra tik tokis, kad gatvinis banditas jieško progos įsigrūsti kur nors tamsiam kampe ir apiplėšti tik vieną žmogų, arba mažą grupę žmonių, o marksinis banditas jieško progos apiplėšti vienu ir tuo pačiu sykiu viso krašto visus žmones. Bet kaip gatvinio, taip ir marksinio bandito tikslas yra vienas ir tas pats—PLĖŠIMAS.
Kai Lietuvą užplūdo bolševistinis amaras, prie ko jie ten pirmiausia puolė? Nugi jie pirmiausia puolė ir apiplėšė bankus. Kaip po praeito karo Anglijos valdžia pateko į socialistų rankas, ką ten pirmiausia socialistai puolė? Nugi jie pirmiausia “sunacionalizavo” Anglijos bankus. Gatviniai banditai apiplėštus žmones paleidžia. Gi marksiniai banditai apiplėštų žmonių jau nebepaleidžia—jie panardina juos be-viltingiausion vergijon.
Kaip gatviniai, taip ir marksiniai banditai veikia “gengėmis”. Amerikoje, pavyzdžiui, marksinių banditų veikia net keturios “gen-gės:” socialistai, komunistai, troc-kistai ir socialistai-darbiečiai. Tarp šitų gengsterių eina žūtbūtinė kova. Šiandien nėra pasaulyje žmogaus, kuris taip piktai neapkęstų kitą žmogų, kaip vienos gengės marksinis banditas neapkenčia kitos gengės marksinį banditą. Nors jie ir vadina viens kitą draugu, bet tuo pačiu kartu net ir vienos ir tos pačios gengės marksinis banditas nepasitiki kitu savo “draugu”, viens kitą šnipinėja, persekioja ir žudo. Draugas Stalinas ir draugas Trockis neišsiteko vienam pasaulyje, ir Trockis buvo pašalintas. Visai netenka abejoti, kad ir draugas kitoks marksinis su draugu Pruseika neišsitektų Čikagoje, jei ten nebūtų stiprios policijos.
Žmonės, kurie marksinio banditizmo kiek giliau nestudijavo, nežino, kad raudona vėliava niekados nebuvo laisvės simboliu. Raudona vėliava visuomet buvo ir dabar tebėra banditų vėliava. O banditai laisvę jų dienotvarkėn stato tik kaipo maską. Kokiais veidmainiais yra social-demokratai, galima matyti jau ir iš šito fakto: patriotingas žmogus negali ir nereiškia ištikimybę vienu ir tuo pačiu kartu dviem vėliavom, Lietuvos vėliavai ir raudonai vėliavai ar kuriai nors kitai vėliavai. Jei jis yra lietuvis, tai jo vėliava yra tik viena Lietuvos vėliava.
Marksiniai banditai iš pat pradžių savo tikslus puikiai užmaskavo ir giliai paslėpė po skambiais obalsiais, gražiomis frazėmis ir nekaltais žodžiais. Pats vardas “so-cial-demokratas” yra tyčia suplanuota apgavystė. Social-demokratai nėra jokie demokratai, jie nei kieknėra demokratiškesni už jų išperėtus komunistus. Demokratybė jiem yra tik priemonė, kad lengviau prieiti prie žmonių ir juos pasižaboti. Kad laimėti ką nors savo “gengei”, social-demokratas apsimes ir demokratu, ir patriotu, ir kataliku, ir mohometonu — bile kuo, jei tik tas gelbės išvilioti iš žmogaus pinigą ar nukauti kitos gengės marksinį banditą.
Tad netenka stebėtis, kad šiandien yra tokių, kurie dar vis laikosi to absurdo, kad kada nors praeityje raudona vėliava reiškė laisvę, ir kad social-demokratų gengės marksiniai banditai yra geresni už komunistų gengės marksinius banditus- Ypatingai juos dar klaidina ir tas faktas, kad social-demokratų gengės marksiniai banditai iki šiai dienai niekur pasaulyje negavo tinkamos progos pilnai išdemonstruoti savo banditizmą.
Šiandien jau niekam neturėtų būti sunku įžiūrėti, kad social-demokratai nėra nei demokratai, nei patriotai. Patriotai yra darbštūs ir kūrybingi žmonės. Patriotai stato miestus ir fabrikus, veda prekybą ir ugdo gamybą, kad turėtų ir sau užsiėmimą ir kitam žmogui duotų darbo. Ką panašaus marksiniai banditai daro? Kam teko matyti, kad social-demokratų ar komunistų gengės marksiniai banditai kur nors Lietuvoje ar čia Amerikoje būtų užsidėję kokį nors statybos, gamybos ar pirklybos biznį? Manoilgų metų observacijomis, jie yra šlykščiausi parazitai, o ne patriotai. Jie neturi nei meilės, nei pagarbos nei kraštui, nei liaudžiai, nei pavieniam žmogui; myli vien tik save ir savo gengę, ir tik sau ir savo gengei dirba.
Visoj lietuvių tautos margoj istorijoj nei jokia kita lietuvių organizacija nedavė lietuvių tautai tokį pasibaisėtiną kiekį išgamų, parsidavėlių ir niekšų, kiek jų davė Social-demokratų Partija Lietuvoje ir Lietuvių Socialistų Sąjunga Amerikoje. Kas šiandien šito fakto dar nemato ir kas šituos du išgamų fabrikus ramia širdimi gali gretinti su patriotingais lietuviais, tas visai nesusivokia, apie ką jis kalba, arba tyčia bando pabaltinti krauju apsitaškusius marksinius banditus.
Lietuviams šiandien tenka kovoti už savo tautos išlikimą ir jiems bet kokia pagalba yra brangi. Bet ir čia jie nei minutei neprivalo užmiršti, kad, priimdami social-demokratų pagalbą, jie bendradarbiauja su banditais, kurie ir šitą jų didžiausią nelaimę bando išnaudoti tik savo gengės naudai! Mano nuoširdžiausiu įsitikinimu yra, kad lygiai visų gengių marksinius banditus lietuvis net ir mirdamas neturi sustot kovojęs, nes už juos šlykštesnių veidmainių ir apgavikų, kruvinesnių barbarų, gašlesnių sadistų ir piktesnių žmogaus laisvės priešų šis pasaulis dar nėra matęs.
—Julius Švitra.
