IŠ L. S. RAMOVĖS VEIKLOS
1953m. 4
LIETUVIŲ SĄJUNGOS "RAMOVĖS" CENTRO VALDYBOS KREIPIMASIS Į SĄJUNGOS NARIUS BEI KARIO SKAITYTOJUS
Nepriklausomoje Lietuvoje žurnalas KARYS buvo mielas svečias ir sielos bičiulis ne tik mūsų visų karių eilėse, bet ir skaitlingos mūsų jaunuomenės tarpe. Kaip mūsų kariuomenės sielos atspindys KARYS anuomet skleidė Tėvynės meilės spindulius dešimtims tūkstančių savo skaitytojų. Iškeldamas didingus mūsų kariuomenės žygius iš kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės, atžymėdamas tose kovose pasižymėjusių karių žygius bei drąsą, skaitytojus mokė ryžtis ir aukotis Tėvynei. Šalia gausių žinių iš taikos meto karių gyvenimo jame daug buvo rašoma ir apie didingą Lietuvos praeitį.
Antrojo pasaulinio karo įvykių eigoje netekome valstybinio suverenume savo krašte, netekome ir savos kariuomenės, bet buvęs jo.s gyvasis spausdintais žodis KARYS gyvatingai pakildavo žygiuoti į savo mielus skaitytojus, kai tik pajusdavo svetimųjų varžtų palengvėjimą. Kelis metus jis gyvavo okupacijos metu, erškėčiuotus kelius jis žygiavo ir tremtyje, gaivindamas dvasioje to paties likimo ištiktus savo skaitytojus. Štai jau ketvirti metai jis yra pakilęs naujam gyvenimui šioje šalyje, Dėdės Samo žemėje. Kad čia atsikūręs KARYS ekonomiškai sutvirtėtų ir jaustųsi pajėgus siekti savo kilnių tikslų, jam reikalinga mūsų visų sutelktinė talka kaip materialinė, taip ir moralinė.
Šioje spausdinto žodžio laisvės šalyje KARIO uždaviniai yra nė kiek nemažesni, negu jie buvo Nepriklausomoje Lietuvoje. Jis čia turi visas galimybes gaivinti tautiečiuose kenčiančios Tėvynės meilę, ugdyti pasiryžimą bei pasišventimą jai aukotis, siekiant jos laisvės, iškelti istorinių Lietuvos didvyrių pavyzdžius priaugančiajai lietuvių jaunuomenei, esančiai laisvajame pasaulyje. Dar daugiau: KARIO egzistavimas yra konkrečiausias akivaizdus parodymas to siekio, kuris glūdi visų lietuvių širdyse — kuo greičiausiai sulaukti Nepriklausomos Lietuvos atstatymo.
Lietuvių Sąjungos “Ramovė” Centro Valdyba, apsvarsčiusi esamas sunkias žurnalo KARIO leidimo sąlygas ir žinodama didelę jo egzistavimo reikšmę, ragina visus Sąjungos narius susirūpinti KARIO padėtimi irvisokeriopai jį remti. Centro Valdyba siūlo:
a) didinti KARIO skaitytojų eiles; kiekvienas Sąjungos narys telaiko savo pareiga ne tik KARĮ prenumeruotis, bet ir surasti galimai didesnį prenumeratorių skaičių savo kasdieninėje aplinkoje;
b) pageidaujama, kad kiekvienas Sąjungos skyrius kiekvienų metų bėgyje suruoštų bent vieną parengimą KARIO naudai;
c) Sąjungos nariai raginami aktyviai bendradarbiauti savo rašiniais, ypač apie kovas dėl laisvės okupacijų metais; tatai ne tik paįvairins turinį, bet bus atžymėta ir svarbi istorinė medžiaga.
Mes, būdami susiorganizavę į lietuvių karių Sąjungą, neprivalome likti tik stebėtojais, kaip kelių pasiryžėlių pastangomis atliekamas toks didelis darbas — vertingo žurnalo KARIO leidimas. Tad visi į talką KARIUI!
P. PLECHAVIČIUS,
LS “Ramovė” Centro Valdybos Pirmininkas
A. GAUSAS,
Sekretorius.
Nauji sumanymai Chicagos L, S. "Ramovės" skyriuje
Sekmadienio popietis nėra patogus laikas susirinkimams: kai kas nori pailsėti, kiti radio žinių pasiklausyti, treti savo pažįstamus aplankyti. Chicagoje tokiam reikalui ir sunku yra tinkamas laikas surasti, nes savaitgalyje čia įvyksta net po keletas įvairių organizacijų parengimų. Todėl Chicagos “Ramovės” skyriaus valdyba visuotiną narių susirinkimą sušaukė š. m. kovo 29 d., sekmadienį, 1 val. po pietų. Valdyba pati savo parinktu laiku nebuvo patenkinta, bet nariai jo nepeikė, susirinkime dalyvavo daugiau 50 buv. Lietuvos karių.
Šiame susirinkime valdyba patiekė veiklos planą, kurį susirinkimas turėjo apsvarstyti. Prieš pradedant tą planą svarstyti, sekr. Valaitis perskaitė praeito susirinkimo protokolą. Veiklusis skyriaus pirm. plk. Dabulevičius paaiškino plano tikslą ir kaip skyrius numatyta jį įvykdyti. Veiklos planas apima kaip organizacinę, taip ir kultūrinę sritį. Prasidėjusios energingos diskusijos padėjo išryškinti plano apimtį. Iškilo ir jaunuomenės įtraukimo į “Ramovės” organizaciją klausimas. Kalbėjusieji pasisakė už reikalingumą suorganizuoti prie skyriaus jaunuomenės grupę ir nutarta ieškoti būdų bei priemenių, kaip buvusius visus karius pritraukti prie “Ramovės” veiklos, nes daugelis jų dar vis tebesilaiko nuošaliai. Nutarta, gavus Centro Valdybos pritarimą, šalia kultūrinių grupių organizuoti ir priaugančios kartos krupę. Užsiminta ir apie spaudos grupę, čia iškilo ir “Kario” rėmimo reikalas. Visi nariai patenkinti “Kario” turiniu ir išvaizda. Keletas tų narių, kurie dar nėra nuolatiniais jo prenumeratoriais, “Karį” įsigijo iš atstovo (Buv. kariai privalėtų visi prenumeruoti KARĮ, nes tik tuo būdu jis sustiprės, o sustiprėjęs jis taps tikruoju lietuviškos dvasios gaivintoju. Red.).
Nesenai atspausdinto Lietuvių Sąjungos “Ramovės” statuto pradžioje yra toks nuostatas: "Mes, buvę Nepriklausomos Lietuvos kariai, matydami, kad komunizmas gręsia pavergti laisvąjį pasaulį ir uždėti jam pančius, kad kova su komunizmu dėl pasaulio ir tuo pačiu Lietuvos laisvės pareikalavo ir pareikalaus daug aukų ir pasišventimo, kad tai kovai mes turime ruoštis, nutarėme jungtis be politinių pažiūrų skirtumo į Lietuvių Sąjungą “Romovė”, kad sutelktomis jėgomis pasipriešinus imperialistiniam komunizmui ir atstačius Lietuvos Nepriklausomybę.”
Gražus nuostatas, tik jį vykdykime!
B. B.
1953m. 5
ADV. A. OLIS PAS CHICAGOS RAMOVĖNUS
1953 m. gegužės mėn. 10 d. į L. S. “Ramovė” Chicagos skyr. susirinkimą atsilankė Chicagos Sanitary District prezidentas p. A. OLIS su įdomia paskaita: “Dabartinė JAV užsienio politika ir Lietuvos nepriklausomybės atstatymo galimybės”. Prelegentas aiškiai nušvietė 12-kos metų JAV laikyseną Lietuvos atžvilgiu. Jis pažymėjo, kad 1940 m. buvo aiškus nusistatymas prieš bolševikų okupaciją Lietuvoje. 1941 m. paskelbtas Atlanto Čarteris pabrėžtinai kalba apie tautų laisvę ir prieš visokiariopą agresiją. Tačiau nuo Pear! Harbor laiko JAV užsienio politika pradėjo keistis, mat Roosveltas norėjo įtraukti į karą SSSR prieš Japoniją ir Vokietiją. Žinoma, visa tai atsiliepė ir Lietuvos bylai! Amerika nenori demonstruoti prieš rusus dėl mūsų reikalų, visoms mūsų delegacijoms ar pavieniams asmenims buvo įsakyta saugotis antibolševikiškų veiksmų ir vengti visa tai, kas gali pakenkti SS SR ir JAV geriems santykiams, šiandie dar nežinoma, kas buvo nutarta ir Jaltos konferencijoj, tačiau spėjama, kad Pabaltijo kraštai bendru susitarimu buvo inkorporuoti į SSSR, kad tik pastaroji sutiktų vesti karą prieš Japoniją. Lietuvių delegacijos dalyvavimas (mat, ji norėjo rasti būdus, kad ir Lietuva būtų ateityje JT nariu) San Francisco konferencijoje nedavė jokių rezultatų. Man teko kalbėtis su A. Hiss, kuris griežtai atsakė, kad tokie lietuvių pasiūlymai nieko gero neduos. 1945 m. užstojo laikas, kada JAV pradėjo baigti bendradarbiavimą su komunistais.
1947 m. JAV pradėjo naują etapą (sulaikymo politiką) komunistų atžvilgiu. Deja, tokia politika atnešė aiškius rezultatus: jei 1945 m. sovietų orbitoje buvo virš 200 mil. žmonių, tai 1952 m. jau pakilo apie 800 mil. su 25.000 mylių siena tarp vakarų ir rytų. Tik 1952 m. respublikonų ir demokratų konvencijų programose pirmą kartą buvo suminėta dinamiška pavergtų tautų laisvinimo akcija, buvo suminėtos net pavergtos tautos. Eisenhowerio atėjimas ir jo administracijos aparato pakeitimas atnešė JAV naują politiką. Adv. A. Olis pacitavo keletą JAV prezidento ir kt. augštų pareigūnų pareiškimus pavergtų tautų atžvilgiu, jų laisvės atgavimo reikalu. Seniau, kalbėjo p. Olis, tarptautinius reikalus nustatinėdavo universitetų profesoriai, tačiau šiandien yra didelis pasikeitimas: šiandien visi reikalai vedami valdžios atstovų, kurie yra išrinkti žmonių. Be to, p. Olis pažymėjo, kad mes lietuviai, norėdami pasiekti geresnių rezultatų Lietuvos išlaisvinimo bylai, negalime užsidaryti savo parapijos ribose, o eiti į amerikietišką visuomenę ją tikinant, kad Lietuvos laisvės reikalas yra Amerikos reikalas, nes Lietuvos tragedijos gali susilaukti ir Amerika, jeigu ji užmirš ir nekovos prieš komunistinius kėslus. Reikia, kad amerikiečiai būtų įtikinti ir suįdominti, reikia suderinti tai, kas mums yra brangu, su Amerikos žmonių brangiais reikalais. Taip pat reikia įtraukti ko daugiau amerikiečių į Lietuvos laisvės gynimo reikalą. Kada, baigdamas pažymėjo p. Olis, Amerikos žmonės bus gerai supažindinti ir įtikinti su bolševikine pabaisa ir pavergtų tautų tragedijomis, tada bus galima lengviau rasti užtarymo valdžios pareigūnų tarpe Lietuvos gelbėjimo bylai ginti ir jai laisvę iškovoti. J. Braz-nis
JAUKUS RAMOVĖNŲ POBŪVIS BROOKLYNE
Stengdamasis gyvinti savo veiklą ir palaikyti gražiąsias savitarpio bendravimo tradicijas, L. S. “RAMOVĖS” New Yorko skyrius š. m. gegužės 9 d. Angelų Karalienės parapijos salėje suresgė pavasarinį šeimyninį pobūvį, čia susirinko apie 60 karių šeimų narių ir jų svečių. Jų tarpe dalyvavo ir mirusiųjų mūsų karių našlės — p. p. Popeliučkienė ir Katelienė.
Programoje valstybės dramos aktorius Henrikas Kačinskas užburiančiu žavumu paskaitė keletą lietuvių rašytojų kūrinių, ištraukų ir
feljetoną. Toliau vyko kuklios
šeimyninės vaišės, tautiniai žaidimai, šokiai ir loterija skyriaus labui. Keletos valandų pobūvis nejučiomis prabėgo labai jaukioje, lietuvišku nuoširdumu persunktoje nuotaikoje.
Vasaros metu skyrius numato suorganizuoti kultūrinę savybės išvyką į tolimesnes New Yorko apylinkes. Vadovaudamasis Centro Valdybos KARYJE paskelbtu atsišaukimu,
New Yorko skyrius numato surengti pikniką žurnalo naudai. Reikia pasidžiaugti, kad skyrius ir iki šiol KARIO žurnalui yra parodęs daug nuoširdumo ir realios paramos. Redakcija visiems ramovėnams yra dėkinga. SU.
L. S. Ramovės Clevelando skyr. Valdyba. Iš dešinės sėdi pirm. gen. Tal-lat-Kelpša.
1953m. 10
Gyvai veikia Chicagos Ramovės skyrius
Vos tik vasara baigės, tuoj Romovės skyrius stoja darban savo veikloje. O tų darbų gausybės, tik reikia dirbti atsiraičius rankoves. Kiekvienas Lietuvos karys turi ir jausti pareigą įsitraukti į lietuvišką veiklą. Nieko kito mes negalime daryti, tik veikti ir dirbti, kad tas viskas nors kiek galėtų pagreitinti savos žemės išlaisvinimą.
Yra džiugu, kai matai salėse susirinkusių kelias dešimtis įvairaus amžiaus Lietuvos sūnų, kurie rūpinasi savo skyriaus veikla, savo spaudos palaikymu, nustato kovos būdus prieš žiaurųjį okupantą-Nors sekmadienis, vos 11 val. iš ryto, kada visokių šeimyniškų reikalų gausu, lietuviai kariai atsižada visko ir žygiuoja į salę, vedini vieno tikslo—ką šiandien galiu padaryti Tėvynei, nes kai “du stos, visados daug daugiau padarys.” Susirinkimą atidaro judrusis pirm. pulk. Dabulevičius- Tuoj sudaromas prezidiumas, kurį užpildo jau raukšlėtų veido bruožų kovingos dvasios apimtas pik. Ališauskas, o kad šis susirinkimas nenueitų tikrai be rezultatų ir neužfiksuotas, pakviečiamas sekretorium jaunas pilnas energijos ltn. Virpša. Patiektoji dienotvarkė gvildenama. Vieni taip, kiti kitaip ir tas sukelia įdomias diskusijas, aptarimus ir nutarimus. Kai daug galvų, tai daug visko ir pasitaiko.O čia vis noris išsiaiškinti, viens kitą “papešioti,” bet vis kultūringai. Vieningai pritariama skyriaus valdybos nutarimui, kad ateinančiais metais būtų sušauktas Ramovės skyrių atstovų suvažiavimas, kuriame galėtų dalyvauti nuo 10 narių vienas. Suvažiavimas įvyks Chicagoje balandžio pradžioje.
Visų įdomiausias momentas sutelktas į klausimų-sumanymų dienotvarkės punktą, nes tik jame nariai gali kalbėti ką tik nori, ką tik sumano. Ir čia pirmiausiai iškilo klausimas, liečiąs mūsų vienintelio karių žurnalą “karį,” kuriam jau pavasarį susirinkimo buvo nutarta kuo nors padėti. Jo atstovas Chicagoje kviečia susirinkimo pasisakyti, kaip suteikti jam stiprybės, kad jis gerai atsistotų ant kojų. Pasirodo, kad seniau išrinktos Parengimų Komisijos jau tuo reikalu pažengta pirmyn. Yra pasiryžta spalių mėn. 10 d. Lietuvių Auditorijoj surengti mūsų žurnalui koncertą-balių, pakviečiant žymius aktorius ir kitus artistus. (Numatytą dieną KARIO parengimas ir įvyko. Red.).
Daugiau iš narių girdėjosi balsai-kad lietuviškoj spaudoj nebūtų keliami viešumon praeities nesusitarimai ar klaidos, šmeižiami mirę kariai, nutarta kreiptis į du aponentus, kurie dabar veda žalingą polemiką, kad jie nustotų, nes ne laikas skėčiotis ir vienas kitą pešioti. Tik priešas iš to gauna naudos. Kai bus Lietuva laisva, tada mūsų darbus ir nusižengimus spręs jos išlaisvintojai.
Linksma, kad mūsų skyrius remia kultūrinius reikalus, skiria aukas Tautos Fondui, reikalingiems pašalpos, remia Vasario 16 gimnazijos didingą pašalpos fondą-Be kitų skyrius šelpia mūsų šaliai nusipelnusį gen. Glovackį. Kažkas prasitarė, kad dalyvavęs Sporto šventėj kpt. Keturakis laimėjo pirmą vietą Partizano Žygyje, 15 km. nueidamas per 1 val. 26 min. Sporto rengėjai neturėjo dovanos. Vieną dovaną skyrius buvo įteikęs, bet netikėtas savo nario laimėjimas sporte: Vėl kilo pasiūlymai, kad jį reikia apdovanoti. Tuoj nariai sumetė apie 40 dol. ir šią sumąįteikiama sporto žaidynių užbaigime, kaip kolegišką- II premiją laimėjo skautai, jiems atiteko skyriaus skirtoji dovana. Tai gražu ir labai miela, kad skyrius giliai supranta gerus mostus, skatina jaunimą ir savo narius dalyvauti sporte.
Trys valandos susirinkime praėjo lyg kelios minutės. Visi padiskutavę, pasitarę išsiskyrstė su užsimotais darbais, juos vykdyti ir pasiekti gerų vaisių. Gaila, kad dalis buvusių Lietuvos garbingų karių ir dabar esančių JAV armijoje nesidomi mūsų organizacija. Chicagoje karių yra gal keli tūkstančiai, bet veiklai ir darbui pasiaukojusių tėra vos 100 vyrų. Kurgi musų priaugantieji kariai, kurgi mūsų nauji karininkai, juk senieji atsiskirs laikui bėgant, kas tada valdys kovų grupes, skatins Tėvynės meilę ir kovos dvasią? Nesinori tikėti, negi mes žūsime materializme, svetimoj jūroj neatlikę garbingų žygių ir darbų savai Tėvynei. Visi atsiminkime, kad gyvenimas praeis, todėl teisingas velionio Balio Sruogos skatinimas: “Te darbuos paliks paminklas, kad gyvenom mes.” Nenutolkime nuo savo lietuviško gyvenimo!
Bal. Brazdžionis.
NEW YORKO SKYRIAUS VEIKLA
Vasaros karščių laikas baigėsi. Vėsesnis oras skatina veikti- Spalio 2 d. vakare, p. Belecko svetainėje, Brooklyne, New Yorko ramo-vėnai susirinko pirmojo poatosto-ginio posėdžio. Pirmininkavo plk.I. Kraunaitis.
Šio rudens N. Y- skyriaus veikla numatoma nukreipti šiomis svarbiomis kryptimis:
1. Surengti lapkričio 23 d. minėjimas, bendrai sutelkus jėgas su A. L. Legionu ir A- Leg. Lietuvių Postu.
2. Sustiprinti pabaltiečių veteranų bendradarbiavimą.
3. Surinkti kongresmano Kerste-no veiklai reikalingos medžiagos ir
4. Kviesti nariais į Ramovę dar joje nedalyvaujančius lietuvius karius-
Paskutinis užsimojimas yra labai svarbus. Bet koks organizuotas veikimas yra efektingas, jei organizacijos pagrindą sudaro gausūs ir veiklūs nariai. Ramovės skyrių skaičius nuolat auga, ne tik JAV bet ir kituose kraštuose. Tačiau negalima būtų pasakyti, kad visi galintieji įstoti į buvusių karių sąjungą—tą progą panaudoja. Ypač tai ryšku yra tokiam metropolyje, kaip kad New Yorkas.
Visa eilė Lietuvos karių, tarnavusių įvairiose ginklo rūšyse, nebendrauja daugiau su savo buvusiais ginklo draugais. Vieni aiškinasi laiko stoka, kiti sunkiu darbu, treti randa dar kitokių pasiteisinimų. Tačiau tie, kurie dalyvauja organizuotame veteranų gyvenime, juk irgi sutinka visas tas pačias, ir dar kitokias, kliūtis, betgi, nežiūrėdami sunkaus darbo, laiko stokos ir kitų stabdžių, jie yra veiklūs ramovėnai.
Gal vienus stabdo peržemas turimas karinis laipsnis, tai kitus, atrodo, stabdo peraugštas. Pirmu atveju tektų pasakyti, kad Ramovė apjungia visų laipsnių veteranus, eiliniu ir šauliu pradedant Su antraisiais, Ramovės ir Lietuvos labui, reiktų sutikti. Jiems vieta kur nors kitur.
Nei laiko stokos, nei darbo argumentas nėra pasiteisinimas nedalyvauti šiame svarbiame judėjime. Vienas N. Y. skyriaus valdybos narys dirba sunkų fizinį darbą, beto, ruošiasi savarankiškam bizniui, tačiau randa pakankamai laiko ir valdybos darbui. Kitas narys, gyvendamas pertoli, kad galėtų dalyvauti skyriaus susirinkimuose, palaiko ryšį laiškais ir atlieka reikalingiausias nario pareigas korespondencijos būdu- O nario pareigų tarpe yra ir viena iš maloniausių pareigų — susitikimas ir bendravimas su kitais.
Iš viso tektų veteranams tik pasakyti: užteks apsnūdimo , ir ..apkiautimo. Kas jaučiasi esąs vertas laisvos Lietuvos, — kviečiamas jai dirbti buvusių ir būsimų jos karių eilėse. Ramovėnas.
ARTIMIAUSIEJI SLA DARBAI IR RŪPESČIAI
Kaip žinia, dabar vyksta SLA naujų narių telkinio vajus, kuris gavo reikšmingą Lietuvybės Vajaus vardą. Tad SLA Pildomoji Taryba, nežiūrėdama atostogų meto, uoliai dirba. Iš svarbesniųjų sumanymų galima pažymėti tokius svarbesnius darbus.
Praeito SLA seimo pavedimu Į-statų Komisija tobulina šios seniausios lietuvių organizacijos Konstituciją. Šios dienos reikalavimai jau kitoki, negu buvo tada, kai senoji SLA konstitucija buvo surašyta. Tad pakeitimai neišvengiami.
Be to dar Įstatų Komisija ypatingą dėmesį atkreipė į ligoje pašalpos reikalą. Privačios apdraudos kompanijos plačiai praktikuoja ligoje pašalpos apdraudą. Lietuvių Susivienijimas taip pat ligi šiol turėjo ligoje pašalpos skyrių, šios skyriaus veikla buvo gana gyva. Daugelis lietuvių, kurie gerai informuoti apie apdraudos reikalus, neina pas svetimus, nes žino, jog savoje organizacijoje jie gali gauti geriausias apdraudos sąlygas- Bet pastebėta, kad privačios kompanijos šią apdraudos rūšį nuolatos tobulina ir pritaiko publikos reikalavimams. Susivienijimas šiuo metu daro reikalingus tyrinėjimus ir rengia naują Ligoje Pašalpos draudimo planą, kuris atitiks visiems reikalavimams.
Susivienijimas jau dabar išmoka žymiai didesnes pašalpas ligoje negu komercinės apdraudos bendrovės. Kiekvienas gali įsitikinti, jog net garsiausios ir turtingiausios komercinės apdraudos kompanijos neišmoka daugiau pašalpų, negu Susivienijimas. Štai komercinė apdraudos kompanija “A.”—už vieną duoklių dolerį išmoka 15 dol. pašalpos, kompanija “B.”—16 dolerių o lietuviškasis Susivienijimas net 18 dolerių pašalpos išmoka už tą patį mokestį.
Projektuojama Ligoje Pašalpą taip pertvarkyti, kad apsidraudęs gautų ligi 200 dolerių į mėnesį. Naujai pritaikyta Ligoje Apdrauda bus tokia pati, kaip praktikuoja šio krašto stambiausios įstaigos, tik, žinoma, daug lengvesnėmis sąlygomis Galima bus taip išplėsti Ligoje Pašalpą, kad apsidraudęs galėtų susižeidimo atveju gauti pašalpą ligoninėje ligi pusės metų.
VISUOMENĖS SANTYKIŲ KOMISIJOS VEIKLA
Praeitą vasarą Chicagoje įvyko Visuomenės Santykių komisijos pasitarimai, kuriuose apsvarstyta visa eilė aktualių klausimų.
Gerą patyrimą turintieji komercinių apdraudos kompanijų agentai, kaip pastebėta, daug lietuvių prikalba apsidrausti pas svetimtaučius, nors jokių geresnių sąlygų jie negali pasiūlyti. Susivienijimo organizatoriai dirba iš pasišventimo, jie maža laiko turi tam reikalui ir jų darbo vaisiai esti, žinoma, menkesni. Todėl numatoma SLA naujų narių telkimo reikalą pagrindinai pertvarkyti, patobulinti ir pritaikyti naujiems gyvenimo reikalavimams, šiais sumetimais projektuojama sudaryti tris atskiras sritis. Toms sritims vadovaus įgaliotiniai, kurie būdami patyrę apdraudos srityje galės daug padėti savo patarimais SLA organizatoriams. Projektuojamos sritys: Naujoji Anglija, Rytinės Valstybės ir ‘Vakarai. Ir SLA organizatoriai, jeigu daugiau žinių patyrimo turės, neabejotinai sėkmingiau dirbs.
JAUNIMO REIKALU
Ypatingo rūpesčio sudaro mūsų jaunimas. Tie metodai, kurie buvo pakankamai geri tėvams, jų vaikams dažnai jau nebetinka- Negali būti abejonės, kad jaunimas turi būti įtrauktas į lietuvišką veiklą ir pirmoje eilėje įrašytas į SLA narius, kas jam padės įsitraukti į bendrą darbą.
Minėtame pasitarime prieita išvados, kad jaunimą galima pritraukti prie Susivienijimo tik per tėvus. Todėl numatoma parengti tėvams atsišaukimą, kurio tikslas kiek galima plačiau iškelti jaunimo dalyvavimo lietuvių darbuotėje klausimą.
Žymiai lietuvišką veiklą sustiprintų klubai, jeigu jie būtų įsteigti prie Susivienijimo kuopų ir apskričių. Labai aktualus ir remtinas taupymo ir skolinimo kasų arba bankų steigimas prie Susivienijimo kuopų.
SENATVĖS PENSIJOS KLAUSIMAS
Labai daug narių neabejotinai paviliotų senatvės pensijos apdraudos skyrius, kuriuo galėtų pasinaudoti daugelis tautiečių. Sulaukę senatvės, tiesa, darbininkai gauna pensiją. Bet ji nėra didelė ir šios rūšies apdrauda galėtų lengvu būdu padidinti kiekvieno apsi-draudusio pajamas senatvėje.
Vieni iš čia suminėtų darbų ir sumanymų jau dabar vykdoma, o kiti parengiami ateinančių metų Susivienijimo Seimui, kuris įvyks Susivienijimo gimtinėje — Wilkes Barre, Pa. B- Akstinas
SLA INFORMAVO SPAUDĄ
Š. m. spalio 16 d. Susivienijimo Lietuvių Amerikoje vadovybė buvo pakvietusi informacijos reikalu vietos lietuviškos spaudos atstovus. SLA prezidentas p. Kalinauskas pradžioje padarė bendrą pranešimą apie organizacijos veiklą ir naujus užsimojimus. Veiklą pasiryžta aktyvinti, persiorganizuojant didžiųjų draudimo bendrovių pagrindu.
Į žurnalistų pastatytus klausimus atsakė SLA prezidentas Kalinauskas, Dr. Vinikas ir ižd. Gugis. Paaiškėjo, jog SLA yra tikrai turtinga lietuviška savišalpinė—ekonominė organizacija, turinti per 14,000 narių. Jos turtas siekia daugiau 3,000,000 dolerių sumą. Dalyvavę spaudos atstovai, įsitikinę šios lietuviškos apdraudos organizacijos ekonominiu pajėgumu, pareiškė nuomonę, jog narių skaičius galėtų būti mažiausiai bent tris kartus didesnis. Prezidentas p. Kalinauskas atsakė, kad lietuvių esąs toks jau būdas—nepasitikėti savaisiais. Gi šiuo atveju, nepasitikėjimas yra tikrai be pagrindo.
Ši spaudos konferencija praėjo jaukioje nuotaikoje. Tikimasi, kad SLA vadovybė ir toliau palaikys artimus ryšius su spaudos žmonėmis, iš ko organizacijai bus tik nauda. (p.)
1953m. 11
ĮSIDĖMĖTINAS PASIŪLYMAS
Ats. brig. gen. gyd. Nagius, gyvenantis Willoughby, Ohio, š. m. rugsėjo 30 d. L. S. Ramovės Clevelando skyriaus valdybai įteikė reikšmingą pasiūlymą, būtent:
Lietuvių Karių Ramovės Clevelando Skyriaus Valdybai PAREIŠKIMAS
Lietuvos tautinių dalinių Amerikoje steigimo reikalu gavęs vienbalsį pritarimą ir paraginimą papildomai kreiptis raštu, pranešu kas seka:
ALTas sėkmingai varo istorinės reikšmės akciją dėl įvykusio Pabaltijo valstybių pagrobimo ir jų naikinimo.
Tos akcijos pasėkoje, JAV atstovų rūmai vienbalsiai pritarė Ker-steno rezoliucijai, o jis pats jau randasi Europoje ir kalbasi, su kuo reikia. Girdėti pasitenkinimo balsai iš viso laisvojo pasaulio, o jų tarpe ir iš Pietų Amerikos, ir net iš Ukrainiečių emigracijos.
Aišku, kad mūsų tremtiniai norėtų kuo galėdami paremti ALTo ir Kersteno komisijos pastangas.
Maironio pamikle ties Karo Muziejumi iškalti žodžiai: “Be aukų ir be kovos laisvos nebuvo Lietuvos, nebuvo ir nebus”, turi virsti energingais veiksmais. Tokios kalbos eina ir mūsų karių tarpe Clevelande.
Ramovė, gimusi Nepriklausomybės pradžioje, buvo suaugusi su mūsų kariuomenės gyvenimu ir šiandien jos atžalai Amerikoje stovi prieš akis rimtas klausimas, kuo ji galėtų prisidėti prie Lietuvos išlaisvinimo, ne žodžiais, o veiksmais.
Šio mėnesio 20 dieną, Ramovės susirinkime vienbalsiai atsakyta: Kariuomenės dalinių steigimu.
Nutarta kreiptis į Centro Valdybą Chicagoje, prašant neatidėliojant išrūpinti tam leidimą ir duoti instrukcijas visiems Ramovės skyriams registruoti ir organizuoti kariuomenės dalių užuomazgas savanoriškais pagrindais. Tą prašoma vykdyti, nelaukiant Kersteno komisijos veikimo pabaigos.
Clevelando Ramovė mano, kad greta Kersteno rezoliucijos tas iškeltų pasaulyje Lietuvos reikšmę ir jos vardą, tas tinkamai atsilieptų kraujuojančioje Lietuvoje, pakeltų nuotaiką ir tarpe tremtinių išvargintų Tėvynės ilgesiu ir rūpesniu apie tuos, kurie liko už geležinės uždangos. Savaime aišku, kad USA prezidentas, Kongresas ir mūsų bičiulis Kersten dar labiau įsitikintų, kad mūsų tautos aspiracijos tikrai yra vertos paramos. Tuo apsidžiaugs ir mūsų seni emigrantai Amerikoje.
Linkime nuoširdžiai to paties broliškai Latvijai ir Estijai.
Tikime, kad aukštos kvalifikacijos ir didelio prityrimo personalas Centre sugebės tinkamai pateisinti istorinį Ramovės pašaukimą tremtyje ir su kariška energija ir atitinkamu skubumu atliks savo prievolę Tėvynei ir Tautai.
V. NAGIUS,
1918 metų Kūrėjas Savanoris,
New Yorko Ramovės Skyriaus susirinkimas
Vienas iš darbingiausių ir svarbesnių Ramovės skyriaus susirinkimų įvyko lakr. 7 d. Atletų Klube, Brooklyn, N. Y.
Susirinkimas buvo darbingas, nes išsprendė visą eilę svarbių, per ilgas vasaros atostogas susirinkusių ir dar vis neišgvildentų, klausimų; buvo nužymėtos gairės sekančių metų skyriaus veiklai. Jis buvo svarbus, nes skyriaus senoji valdyba, vedama ilgamečio N. Y. Ramovės skyriaus pirmininko pik. I. Kraunaižio, baigė savo metus ir, a-tidavusi metinės veiklos apyskaitą, pasitraukė.
Apyskaita parodė, kad skyrius per 1952—1953 metus, 12 mėnesių laikotarpį, sušaukė 8 skyriaus susirinkimus, 6 valdybos posėdžius bei pa sitarimus, surengė 3 paskaitas kariniais ir kitais klausimais, surengė ar parėmė rengimą 4 pasilinksminimų ar pobūvių, sudarė ir palaiko nuolatinį ryšį su estų ir latvių veteranais, remia karių žurnalą “Karį”, dalyvauja visuomeniniuose sąjūdžiuose ir visaip reiškiasi kaip gyva ir veikli organizacija.
Per metus į ramovėnų eiles įstojo 10 naujų narių ir 2 nariai išsikėlė, įsijungdami į kitus Ramovės skyrius.
Ramovės kasa, vedama iždininko S. čiapo, buvo revizoriaus p. J-Kiaunės patikrinta ir rasta tvarkingai ir gerai vedama.
Rinkimai į naują valdybą davė tokius rezultatus: didele balsų dauguma buvo išrinkti: L. Bileris, J. Klivečka, I. Kraunaitis, Z. Rauli-naitis, A. Sperauskas ir kandidatais: J. Klimavičius, A. Kirklys ir K. Kepalas. Revizijos komisijon išrinkti: B. Bobelis, J. Kiaunė ir A. Petkevičius, kandidatais: L. Janule-vičius ir J. Tutinas.
Susirinkimas priėmė kultūros reikalų vedėjo pasiūlymą pakeisti skyriaus susirinkimų tradicinę tvarką, duodant daugiau įgaliojimų ir savarankiškumo valdybai, s p r e n džiant einamuosius reikalus. Susirinkimus paversti daugiau auklėjimo ir bendravimo sueigoms, bet ne skyriaus reikalų tvarkomaisiais posėdžiais.
Naujai valdybai linkėtina sėkmės, išplečiant skyriaus veiklą ir suburiant daugiau narių į ramovėnų eiles. Ramovėnas.
LIETUVOS KARIUOMENĖS ŠVENTĖS MINĖJIMAS
Rengia L. S. Ramovė, AL. Dariaus ir Girėno Postas ir A. L. Lith. Memorial Post 1763. Įvyks lapkr. 22 d. Ta pat proga bus paminėta Lithua-nicos skridimo metinės ir Taikos Diena. Minėjimas vyks sekančia tvarka:
11. val. iškilmingos pamaldos už žuvusius Laisvės Kovotojus Apreiškimo Bažnyčioje. Mišias laikys kng. Pakalnis, pamokslą sakys kan. J. Meškauskas;
4 val. p. p. šventės minėjimo Vakaras Apreiškimo parapijos salėje, 259 North 5th St., Brooklyn, N. Y.
Programoje, kalbės pirmasis Nepriklausomos Lietuvos Kariuomenės savanoris plk. K. Škirpa ir Amerikos Legiono atstovas. Meninėje dalyje dalyvauja solistai Barbara Darlys ir Alekas Vasiliauskas, aktorius H. Kačinskas ir p. Matulaitienės tautinių šokių Ansamblis.
Po meninės dalies šokiai abiejose salėse, grojant J. Vedegio orkestrui. Gausus bufetas ir kitos pramogos. Įeinant aukojama. Lietuviška visuomenė ir svečiai kviečiami gausiai dalyvauti. Rengėjai.
BALTIJOS VETERANŲSUSITIKIMAS.
Estų atstovų sušauktas baltiečių veteranų pasitarimas įvyko spalių 7 d. Estų namuose Manhattane.
Dalyvavo 5 estų, 3 latvių ir 3 lietuvių atstovai. Posėdžio metu, kuriam pirmininkavo estų atstovas E. Reissaar, buvo pasikeista informacija ir aptarta eilė esminių klausimų, liečiančių tolesnį baltiečių bendradarbiavimą.
Estų veteranai neperseniai susijungė į vieną karinę organizaciją: “Legion of Estonian Liberation”. Kitų karinių organizacijų jie neturi. Estijos Vadavimo Legionas apima visus karius ir visus tuos, kurie pareiškia norą stoti kovon su ginklu už Estijos išlaisvinimą, ši prielaida atidaro duris visam estų patriotiniam jaunimui, nors ir netarnavusiam kariuomenėje, stoti organizacijom
Latvių atstovui pasiūlius padaryti pirmus praktiškus žingsinus baltiečių bendradarbiavimui, buvo nutarta surengti pirmą bendrą baltiečių veteranų vakarą—koncertą. Vakaro tikslas būtų suvesti trijų tautų veteranus, jų šeimų narius ir jų svečius į vieną draugišką pobūvį, duoti progos vieniems kitus pažinti ir daugiau vertinti bei populiarinti baltiečių visokį bendradarbiavimą. Tuo pačiu tikimasi, kad pavyks sukelti nors ir kuklią pinigų sumą, būtiną tolesnei veteranų veiklai vykdyti. Vakaras numatomas sekančių metų vasario mėnesį.
1953m. 12
L. S. Ramoves Worcesterio sk. valdyba ir 1953 m. lapkričio 22 d. suruošto L. Kariuomenės šventės minėjimo programos dalyviai. Iš kairės į dešinę sėdi: plk. Basiulis, operos sol. J. Augaitytė, rašyt. A. Gustaitis; stovi: L. Leknickas, A. Vagelis, J. Židžiūnas, P. Babickas, J. Vizbaras.
CHICAGOS SKYRIAUS VEIKLA
Ramovėnai Chicagoje savo veikloje vis žengia pirmyn. Tenka džiaugtis, kad organizacijos vardas šiais metais (1953) visuomenėje labiau pamėgtas. Skyriaus valdybai, kurią sudaro plk. Dabulevičius, p. Genys, sekr. mjr. Valaitis, kult. reikalams A. Jakubauskas ir iždn. K. Biskis, nariai ir dalyviai yra dėkingi už suruoštą pavyzdingą Lietuvos Kariuomenės 35 m. sukaktuvių minėjimą. Skyriaus susirinkimas, kuris įvyko gruodžio mėn. 13 d., nutarė pareikšti viešą padėką.
Šiame susirinkime dalyvavo daugiau 50 narių; pirmininkavo plk. Žilys, sekretoriavo ltn. Jonas Gradinskas. Dr. Bartkus laikė labai įdomią paskaitą, tema: “Moderniosios medicinos ir technikos panaudojimas sanitarinėje tarnyboje”, lt. Dambrauskas laikė paskaitą: “Naujosios chemijos ginklas-nervų dujos”. Jis pavaizdavo paveikslais, kaip tos dujos nuodija ir veikia į žmonių nervus. Abi paskaitos buvo svarbios ir viena kitą papildė.
Balys Svalia.
LIETUVOS KARIUOMENĖS ŠVENTĖS MINĖJIMAS WORCESTERY
Lapkričio 28 d. Lietuvių piliečių klubo salėje L. S., “Ramovės” Worcesterio skyrius surengė Lietuvos Laisvės Kovose žuvusių karių pagerbimą. Atidarymo žodyje valdybos sekretorius J. Vizbaras apžvelgė karinės jėgos reikšmę istorinės Lietuvos valstybės laikais ir jos įnašą išsilaisvinimo kovose. Susikaupimo minutėje buvo pagerbti žuvusieji; kariai, savanoriai-kūrėjai ir partizanai. Visų bendrai buvo sugiedota Lietuvos ir Amerikos Himnai.
Koncertinę programos dalį išpildė: Lietuvos Operos solistė J. Augaitytė iš Philadelphijos ir rašytojas A. Gustaitis iš Bostono.
Sekmadienį lapkr. 29 d. šv. Kazimiero parap. bažnyčioje kun. Petraitis atlaikė šv. Mišias už Lietuvos laisvę ir žuvusius karius. Pamaldų metu giedojo operos solistė J. Augaitytė.
Gautas iš minėjimo pelnas paskirtas Lietuvos Karo Invalidų šalpai.
J. Sūdavas.
PASKAITA APIE GUDIJĄ
New Yorko Ramovės skyriaus susirinkime gruodžio 12 d. p. K. Bielinis, Lietuvos Laisvės Komiteto narys, skaitė paskaitą apie Gudiją.
Lietuvos rytų pasienyje atbunda nauja tauta, jos spauda ir intelektualų pasisakymai (emigracijoje) yra pilni agresijos prieš Lietuvą. Dabar jau laikas susirūpinti gudų nuotaikomis ir daryti atatinkamas išvadas, nes pasirengti sutikti galimą priešą ar draugą nėra niekad per anksti.
Susirinkimas nutarė dalyvauti rengėjais su kitom organizacijom, minint pirmojo Lietuvos Prezidento 10 metų mirties sukaktį sausio mėnesį.
Ramovėnas
BALTIJOS VETERANŲ SUSITIKIMAS
Lapkričio 25 d. Laisvės Namuose Baltijos veteranų atstovai susirinko eilinio posėdžio.
Posėdis buvo šaukiamas latvių atstovų ir jam pirmininkavo plk. E. Mednis. Pasikeitus informacija, buvo aptartas reikalas buvusiems kariams lavintis karyboje, šis klausimas bus laikomas visada aktyviu. Numatytas bendras baltiečių vakaras tenka kiek atidėti, nes vakaro data (vasario 12 d.) gali sudaryti keblumų Lietuvos Nepriklausomybės šventės minėjimui, kuris ALTO rengiamas įvyks vasario 14 d.
• Kęstutis Simanavičius ir Kęstutis Krinickas,abu buvę tremtiniai, Maspetho lietuvių parapijos choristai, L. I., New York, š. m. spalio 21 d. išvyko į JAV kariuomenę. Parapijos choras suruošė jiems išleistuves ir įteikė dovanų.
• Kazys Česnauskas,kurio tėvai gyvena, 6444 So. Troy ave., Chicagoje, baigė pradinį apmokymą Brekinridge, Ky., karių stovykloje, šiuo metu jis atostogauja Chicagoje ir šio mėnesio 20 d. išvyksta į Camp Kilmer, N. J., tolimesnei tarnybai.
