REIKIA MOKĖTI GINTI SAVO TEISES
Lietuvių tauta yra skriaudžiamųjų tautų tarpe. Tad ir mes, lietuviai, negalime džiaugtis, kai kitos tautos yra skriaudžiamos.
Štai paskutinio meto stambiausioji Stalino sensacija—kariami ir atiduodami į teismą ir žydų kilmės didesni ir mažesni pareigūnai. Žydų darbuotojų ir laikraštininkų paskatinta antikomunistinė spauda visame pasaulyje pradėjo plačiai rašyti apie antisemitizmą, kurs dabar išbujojęs Sovietų Sąjungoje ir jos įtakoje esančiuose kraštuose. Kilo tam tikru metu toks dėl paskutinių Maskvos išsišokimų aliarmas, jog atrodė, kad jau visos kitos problemos tik menko dėmesio vertos.
Kai Prahoje buvo pakartas ypatingu Maskvos palankumu anksčiau besinaudojęs Slanskis, iš šalies žiūrėdami galėjom manyti, jog čia dar menki įrodymai, kad Maskva pasuko antisemitiniu keliu. Nes gi yra žinoma, kiek daug komunistai sunaikino įvairių tautų asmenų, kurie jau buvo komunistinės valdžios viršūnėse, paskui krito ir buvo likviduoti.
Devynių suimtų Maskvos gydytojų tarpe yra ir šeši žydai gydytojai. Tie jiems mesti kaltinimai negyvenančiam Sovietų Sąjungoje atrodo absurdiški. Kas pažįsta Stalino metodus ir žino dėl ko nukenčia ten ne keli, bet šimtai ir tūkstančiai žmonių, tam šie kaltinimai nesukelia didelio nusistebėjimo. Dar atrodė, kad apie sovietiškąjį antisemitizmą anksti kalbėti. Deja, už vadinamos geležinės uždangos buvo pradėta persekioti žydų labdaringa draugija, kurios centras kaip tik yra Amerikoje. Spaudoje tuo pat metu pasirodė žinių, kad žydų bendruomenės organizacijos irgi likviduojamos. Mes gerai žinome, kad jokia kita tauta savo tautinių bendruomenių sovietuose neturėjo ir svajoti net apie tai negalėdavo. Tad minėtų bendruomenių panaikinimas galėjo atrodyti tik buvusių privilegijų likvidavimu. Jeigu mes atsiminsime, kad kiekvienas filatelistas, kuris nors mažiausius ryšius turėjo su užsieniu, jau buvo kaip šnipas sodinamas į kalėjimą, tai ir likvidavimas žydiškos labdaringos organizacijos, kurios centras yra “karo kurstytojų” krašte — Amerikoje, dar neatrodė nukreiptas tik prieš vieną žydų tautą. Tai komunistinės sistemos išsilaikymo metodai.
Betgi... juk atsimenam, jog anksčiau sovietuose “antisemitizmas buvo įstatymu baudžiamas” ir kad apie tai visuos politiniuos ir propagandiniuos leidiniuose nuolat buvo rašoma aiškiu tikslu, kad gyventojų masės tai žinotų ir nė nemėgintų kokius nors išsišokimus prieš žydus, net prieš atskirus asmenis padaryti. Sovietų žmonės gerai suprato, kaip pavojinga sueiti į konfliktą su žydų kilmės asmeniu, nes pastarasis visados galėdavo priešininką apkaltinti antisemitizmu. O tada jau kalėjimas ar ištrėmimas į Sibirą buvo neišvengiamas.
Šiandien jau visai kitaip atrodo žydų padėtis Sovietų Sąjungoje. Ne dabar, bet dar garsaus Ždanovo (kurio nužudymu ir kaltinami Maskvos gydytojai) laikais prasidėjo audra prieš vadinamus kosmopolitus. Čia buvo turimi galvoje literatūros, muzikos, tapybos ir mokslo žmonės, kurie nesugebėjo suprasti, jog atėjo laikas pradėti rusiškąjį nacionalizmą garbinti. Ir kosmopolitizmu beveik išimtinai buvo apkaltinti žydų kilmės kultūrininkai, kurie tais laikais turėjo savo rankose raktines pozicijas.
O dabar jau sulaukėme daug aiškesnių sovietų išpuolių prieš žydus, net prieš visą žydų tautą. Anksčiau minėti Slanskio pakorimo ir Maskvos gydytojų arešto faktai dar daugeliui galėjo atrodyti tik eilinių komunistų teroro pasireiškimu. Bet neseniai teko amerikiečių spaudoje skaityti ištrauką iš Didžiosios Sovietų Enciklopedijos, kur žydai apibūdinami nelauktai savotiškai. Žydai, girdi, — ne tauta, nes jie nesudaro istoriniai koncentruotos ir pastovios tautinės bendruomenės, kuri būtų susikūrusi bendros kalbos, teritorijos, bendro ekonominio gyvenimo ir bendros kultūros pagrindu. Senas “žydo” terminas taikomas, sakoma ten pat, įvairiom tautybėm, kurių dauguma esančios giminingos senovės žydams. O žydai, esą, priima kultūrą ir gyvenimo būdą to krašto, kuriame jų padermė gyvena. Izraelio valstybė esanti tik amerikiečių imperialistų padaras. Neigimas žydijos ir ypatingai sionizmo įvertinimas prasidėjęs dar Lenino laikais, kada jis smerkęs žydų socializmą.
Tokiu būdu jau darosi aišku, jog, surinkę visus paskutinių metų davinius apie Stalino politiką žydų atžvilgiu, galime pasakyti, kad turime reikalo su tokiu pat antisemitizmu, kokį praktikavo Stalino sąjungininkas Hitleris. Lygiai tas pats kvapas. Ne šio straipsnelio uždavinys aiškinti ir spėlioti, kodėl, būtent, atsirado sovietuose žydų neapykanta. Šiuo tarpu pakaks konstatuoti, kad tai visa didelės reikšmės turės daugeliui kraštų, o labiausia pačiai Amerikai. Amerikos inteligentija bus išgydyta nuo komunistinių palinkimų, kurie buvo daug plačiau įsišaknėję, negu daugelis galėjo manyti.
Antisemitiniai Stalino išpuoliai sujudino spaudą, parlamentus, visuomenines ir kultūrines organizacijas. Pasipriešinimas šiam Stalino užsimojimui vedamas planingai, atkakliai ir visokeriopom priemonėm.
Gyvename šiurpiais laikais. Ir tik tokiais laikais galėjo atsirasti to paties Stalino praktikuojamas tautų naikinimas genocido būdu. Genocido keliu keletas tautų visai sunaikinta, kitos nuo to paties genocido, kaip pavyzdžiui mūsų - lietuvių tauta, žiauriausiai kenčia. Genocido rykštė palietė ne vieną, bet kelias dešimts tautų. O kas gi prieš genocido baisumus ligi šiol padaryta? Kai kurios valstybės priėmė įstatymą, smerkiantį genocidą, kitos ne. Kai kurios tų valstybių dar neprisidėjo prie bendros kovos su genocidu. Dideliu vargu skriaudžiamųjų tautų atstovai ištraukia kurio nors politiko sau palankų pasisakymą. Retkarčiais vadinamoj “didžiojoj spaudoj” pasirodo kur užkampyje straipsniukas, kurį tik suinteresuoto žmogaus akis pamato. Daugiau nieko. Sutartino, planingo veikimo, reikiamo atkaklumo ir patvarumo nesimato.
Reikia mokytis ginti savo teises. Kiekvienas pavyzdys čia yra geras ir jį reikia visiškai pilnai panaudoti savo praktikoje.
P. Tvds.
DĖMESIO!
Jei dar neturi — įsigyk įdomią knygą
NUO IMSRĖS IKI ORINOKO
(Per fakirų žemę) prašytą A. Sabaliausko.
šioje knygoje rasi lietuvio misijonieriaus patyrimus ir išgyvenimus keliaujant per svetimus kraštus ir tautas. Ten ypač plačiai yra kalbama apie paslaptingąją INDIJĄ — fakirų ir keturių dešimčių milijonų dievaičių žemę.
Kaina $2.50
Pavieniai ir platintojai ją gali gauti pas Mr. E. Dambrauską, 4501 S. Talman Avė., Chicago 32, Ill.
