SAVANORIAI

Tarp medžių šarmotų,
Keliais užpustytais,
Savanoriai jauni —
Skubėjo į prieš —
Kur liejasi kraujas
Dėl mūsų tautos;
Menkai apginkluoti,
Su rūbais savais,
Bet tvirtai pasiryžę,
Nebūti vergais.
Jie matė sugrįžtant
Sužeistus draugus,
Ar kryžiais, pilkais
Papuoštus laukus.
Jie likimą žinojo,
Bet tai neatbaidė —
Ir traukė į priešą
Suveržę diržus.
Daug kryžių pastatė
Jie savo draugams:
Kovose su lenkais,
Piktais bolševikais
Ir Bermonto gauja,
Už laisvę tėvynės
Ir garbei tėvų.
Negaila jiems vargo,
Nė kraujo pralieto.
Tik gaila tikrovės,
Kad daugel nežino
Sunkios jų dalies,
Ir nenori įvertint
Jų pakeltos kančios.
Jie mirė,
Kad mes dar gyventum
Ir būtum laisvi.
Tad lenkime galvas
Prieš karo didvyrius,
Pagerbkim jų norus gerus
Ir tvirtai pasakykim:
Jūs aukos per amžius
Mums pavyzdžiu bus.

Juozas

Lapkričio 18, 1969