30 metų sukaktis PLP Karo mokyklos XX kadro karininkų laidai
XX kadro karininkų laidos priesaika
1939 m. rugsėjo 16 d. P.L.P. Karo Mokykla, A. Panemunėje, išleido XX kadro karininkų laidą, vadovaujant mokyklos viršininkui gen. Musteikiui. Neeilines mokyklos gyvenimo išleistuves temdė tik ką prasidėjęs II Pasaulinis karas. Žaibiškas vokiečių armijos triuškinimas kaimyninės Lenkijos, karo gaisrai Lietuvos pasienyje ir Sovietų Rusijos armijos žygis Vilniaus link nelinksmai nuteikė XX laidos auklėtinius, taip laukusius savo mokslo baigimo dienos — išleistuvių šventės. Karo grėsmės Tėvynei akivaizdoje buvo atsisakyta ir iškilmingo tradicinio išleistuvių baliaus. Daugumas jaunųjų leitenantų, tuoj po oficialių pakėlimo iškilmių, dar tą pat dieną, jau buvo pasiųsti į skirtus kariuomenės dalinius — pasienių pulkus. Ten jų laukė darbas naujai mobilizuotuose daliniuose, krašto vadovybei paskelbus dalinę karinių jėgų mobilizaciją prieš jaučiamą grobuoniškų kaimynų grėsmę Lietuvos saugumui ir nepriklausomybei.
Tai buvo paskutinė kadro karininkų laida, išleista nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, išbuvusi karo mokykloje tris metus ir išklausiusi reformuotą mokymo kursą. (Ankstybesnės laidos mokėsi du metus.)
Šiandien, praėjus 30-čiai metų, dar gyvi likę XX laidos auklėtiniai, pasklidę po laisvojo pasaulio kraštus, su pagarba ir skaidria nuotaika prisimena anas žvalias, kupinas jaunystės, ryžto ir idealų dienas, praleistas senosios Alma Mater kazematuose. Prisimena dienas A. Panemunės laukų pratimuose, Šilosėdų augštumoje, Gaižūnuose prie sunkaus kulkosvaidžio, ar patrankos, paskaitų klasėse, ar iškilmės parado maršą, tvirtu žingsniu žengiant pro estradą, palydint maršo garsams, baltų pirštinių ritminguose mostuose, šypsenose veiduose.
Drauge prisimenami ir savo laidos kankiniai rusų kalėjimuose, Sibire: Antanas Naikelis, Sagėnas, Vismantas, Levinskas. Prisimenami žuvusieji didvyrių mirtimi Tėvynės miškuose, beviltiškose partizanų kovose prieš rusišką okupantą.
Su panieka paminimi ir savos laidos Tėvynės išdavikai, nuėję tarnauti okupantui rusui ir sulaužiusieji iškilmingą karinę priesaiką: .. Niekados nesusidėsiu su Lietuvos priešu ir jam jokių paslapčių neteiksiu! ...” — kaip Vincas Rūrinkevičius-Rimas (Lietuvos partizanų karinio teismo sprendimu pasmerktas mirti ir sušaudytas 1948 m. kovo 16 d. Gudelių-Budviečių kaime), M. Pakalniškis, St. Strelčiūnas, kurių likimas nežinomas.
Baigiant norėtųsi palinkėti visiems dar gyviems XX laidos kolegoms geriausios kloties svetimos tėvynės padangėje, niekados nepamiršti gimtosios pavergtos žemės, visomis priemonėmis siekti Lietuvos išlaisvinimo ir būti ištikimiems tautos karinei tradicijai. Mūsų mylimam ir gerbiamam Karo mokyklos viršininkui gen. Musteikiui, visiems lektoriams ir kadro karininkams linkime ištvermės ir susitikimo išvaduotoje tėvų žemėje. J. V. Sūduvas
