Tautos idealas —laisvė
JONAS MIŠKINIS
Lietuvos nepriklausomą gyvenimą nutraukė klastingoji bolševikų jėga, kuri nūdien kad ir netiesioginiai, grasina viso pasaulio laisvei. Maskvos despotai siekia to įvairiais būdais ir priemonėmis. Lietuva buvo persilpna tai jėgai pasipriešinti ginklu.
Bet lietuvių tautai paliko kitas ginklas — dvasinis pasipriešinimas. Tasai pasipriešinimas ir šiandien reiškiasi Lietuvoje. Palikusieji saugoti gimtųjų sodybų, dažnas, kuris tik nepakluso okupantui, susilaukė lietuvių knygnešių, kankinių ir kitokių kovojusių dėl Lietuvos laisvės, tragiško likimo — ištrėmimo Sibiran, arba visiško sunaikinimo. Daugiau kaip 80,000 lietuvių turėjo pasitraukti iš Tėvynės svetur ir pasitenkinti benamiškumu. Tokia tragedija ištiko ne vien lietuvių tautą, bet ir daug kitų. Todėl, laisvasis pasaulis intensyviai ruošiasi ir jau Vietname priešinasi tai bolševikinei jėgai, kuri yra pavergusi Lietuvą ir kuri yra visai žmonijai grąsinanti nelaimė.
Šių dienų įvykiai ypatingai įpareigoja mus visus, laisvuose kraštuose gyvenančius, savo jėgas, nepalaužiamą valią ir energiją skirti Lietuvos išlaisvinimui.
Augščiausias tautos idealas — laisvė. Lietuvos laisvei atgauti geriausieji tautos sūnūs paaukojo brangiausią savo turtą — gyvybę. Nežinomojo Kareivio kapas, savanorių-kūrėjų, šaulių, partizanų pralietas kraujas ir usnimis užžėlusieji jų kapai uždeda mums kilnią pareigą vieningai siekti iš okupantų išlaisvinti krauju persisunkusią ir ašarose pasruvusią Lietuvos žemę.
Pokarinė Europos drama nūdien daugeliui tautų kelia įvairių klausimų ir sukelia įvykių, nuo kurių vienokio, ar kitokio išsprendimo priklauso ir mūsų ateitis. Todėl labai svarbu, kad mūsų tautos medžiaginis ir moralinis apginklavimas būtų kuo tobuliausias.
Kuriuo keliu ir kuriais būdais mes turime ruoštis Lietuvos laisvės atgavimo? Pirmiausiai, kiekvienas lietuvis, kur jis begyventų, turi ugdyti savy tautinę sąmonę, palaikyti ryžtingą nuotaiką, tautos laisvės ir garbės neabejotiną pajutimą. Vadinasi, visur turime ir visados skiepyti tautinį lietuvišką sąmoningumą, kad kiekvienas lietuvis būtų pasiryžęs savo gimtąjį kraštą vaduoti ne tik žodžiais, aukomis, bet reikalui esant ir veiksmais.
Be to, turime visur rimtai kovoti su tais dūsavimais bei aimanavimais, kad Lietuva yra maža valstybė ir negausi tauta.
Turime kiekvienas žinoti, kad valstybės ir tautos ateitį lemia ne jos didumas ir gausumas, bet vieningumas, darbštumas, ištvermingumas, augšta moralė, pasitikėjimas be svyravimų savo pajėgumu, įsitikinimas, kad dirbama ir kovojama didžiajai Tėvynės idėjai ir tautos laisvės atstatymui. Turime siekti, kad kiekvienas žinotų, kad mūsų tauta Baltijos jūros skalaujamoje žemėje gyvena jau tūkstančius metų ir suprasti kokia yra lietuvių tautos paskirtis gausingoje pasaulio tautų šeimynoje.
Ko tauta vieningai ir ryžtingai siekia, tai to visada pasiekia. Tik svarbu, kad jos siekimus lydėtų visų jos vaikų susiklausymas, rūpestingumas, pasiruošimas ir vieningas darbas.
