Tremties Trimitas
ALGIRDAS BUDRECKAS
MOTULĖ
O, motina, girdžiu aš tavo maldą,
Sapnuoju paliktus tėviškės namus.
Dažnai prabundu akyse su ašara,
O širdy daros neramu.
Regiu motulės sunkią dalią,
Žilos, prie vartų paliktos.
Kasdien mintyse ji vaidenas,
Kaip sunku man gyvenimo keliuos . . .
Ir mirus esi man gyva,
Atrodai, kokią palikau.
O tavo meilė ir širdis tyra,
Liks nepamiršta, mylima.
Mama ir tėviškė— motulės mano,
Širdy rusena amžinai.
Praradom jas ir esame našlaičiai,
Plataus pasaulio tremtiniai.
DAILĖS IR TAUTODAILĖS PARODA
Lietuvos Nepriklausomybes atstatymo 50-ties metų jubilėjui atžymėti Lietuvos Karaliaus Mindaugo šaulių kuopa nuo š. m. kovo mėn. 30 iki balandžio mėn. 7 dienos surengė didelę Montrealio Lietuvių Dailės ir Tautodailės parodą Montrealyje, Aušros Vartų salėje, kuri praėjo su nepaprastai dideliu pasisekimu.
Parodą aplankė virš 1200 asmenų, o prie jos surengimo prisidėjo 88 asmenys. Joje su savo kūriniais dalyvavo visi Montrealyje besireiškią lietuviai dailininkai. Buvo išstatyta 781 eksponatas. Kai kurie iš jų buvo augštos meninės vertės. Ypatingo lankytojų dėmesio susilaukė iš Lietuvos atvežti suvenyrai — relikvijos.
Oficialus parodos atidarymas įvyko kovo mėn. 31 d., sekmadienį, kurį trumpu žodžiu pradėjo š. Ig. Petrauskas, LK Mindaugo šaulių kuopos pirmininkas. Tolimesnę atidarymo programą vedė parodos organizatorius š. J. Šiaučiulis. Sveikinimo kalbas pasakė: KLB Montrealio Seimelio pirmininkas J. Lukošiūnas, Aušros Vartų parapijos klebonas, kuopos garbės šaulys kun. K. Pečkys, S. J. ir “Nepriklausomos Lietuvos” redaktorius J. Kardelis.
J. Šiaučiulis apibūdino iš Lietuvos gautus suvenyrus: žemę, pelenus, duoną, Kūčių plotkelę, į laisvąjį pasaulį atneštą partizanų vėliavėlę, partizano šovinį ir Tauro Apygardos partizano pažymėjimo fotokopiją bei spygliuotų vielų vainiką, simbolizuojantį Lietuvos okupaciją.
Prie relikvijų gaubto, padengto juodu šydu, stovėjo šaulių garbės sargyba. Jas atidengti buvo pakviestas LK kūrėjų - savanorių S-gos Montrealio skyriaus pirmininkas, Vyčio kryžiaus kavalierius kpt. J. Vituiškis. Relikvijos atkreipė ypatingą visų apsilankiusiųjų dėmesį.
Dr. H. Nagys savo meniško žodžio paskaitoje plačiau apibūdino lietuvių liaudies meno bruožus, jo savitumą, grožį, turtingumą ir jo nežūstantį pajėgumą lietuvių tautos išsilaikyme.
Parodą aplankė svečiai iš Toronto, Ottavos, Cornwalio ir JAV. Joje apsilankė nemažai anglų, prancūzų, latvių, lenkų, ukrainiečių ir kitų tautybių asmenų. Taip pat ją organizuotai aplankė Aušros Vartų lietuviškos šeštadieninės mokyklos ir lituanistinių kursų mokiniai ir mokytojai.
Parodą lankęs Montrealio burmistro pavaduotojas Lapalme su ponia gražiai atsiliepė apie parodą ir pažadėjo jai parūpinti vietą buvusios Expo 67 patalpose, kur šiais metais vyks kita paroda — “Man and his World” vardu. Parodą lankęs angliškosios spaudos meno kritikas Peter Bray į svečių knygą įrašė: “Vykdamas į šią parodą galvojau pamatyti truputį daugiau mėgėjiškumo lygi, atvykęs pamačiau, kad daugelis čia esančių dalykų yra tinkami išstatyti į geriausias pasaulio galerijas”.
Štai keletas ištraukų, įrašytų į lankytojų knygą:
“Maži kupstai didelius vežimus verčia. Gražu, kad mažytė šaulių sąjunga padarė toki didelį darbą, kurio niekas neįstengė padaryti per dvidešimtį metų” — P. Lukoševičius, buvęs KLB Krašto valdybos pirmininkas.
“Garbe ir padėka šauliams už suruošimą tokios puikios tautodailės parodos” — M. Pakutienė.
“Mūsų Lietuvių Bendruomenės gyvenime ši paroda suspindės kaip tikras deimančiukas” — J. Lukošiūnas, Montrealio KLB Seimelio prezidiumo pirm.
“Labai puikus pavasario siurprizas” — B. V. Nagienė.
“Puiku, nuostabu”, — J. Kardelis, “Nepriklausomos Lietuvos” redaktorius.
“Ši paroda geriausias lietuvių pasirodymas Montrealyje, tikrai pozityvus darbas” — J. V. Vituišiai.
“Taip gražu, kad nežinau ir ką rašyti. Ačiū visiems, kurie tiek daug dirbo” — E. Kardelienė, Lietuvos operos solistė.
“Paroda puiki. Perkelkite į “Man and his World” — Rūta Rudinskaitė.
“Ši paroda primena lietuvio kūrybingumą, kurį dažnai mes patys pamirštame. Sveikinu šaulius šios parodos rengėjus, kurių darbo ir organizaeijos dėka ši paroda įvyko” — vrch, V. Zubas.
“Ši paroda įrodo didelį lietuvio sieos kūrybingumą, kuris staiga iš-»kleistas mus pačius nustebina, nuIžiugina ir praturtina” — J. M.
“Montrealio šauliai įrodė, kad jie yra visų mūsų priešakyje, kurie neša Lietuvą savo širdyse. Sėkmės!”
— Gureckas, Montrealio Seimelio prezidiumo narys.
Tai tik keli lankytojų knygoje įrašyti atsiliepimai, kurie kalba apie parodos reikšmę ir pasisekimą.
Gražus ir tvarkingas parodos sutvarkymas rodė rengėjų rūpestingumą ir reikalo supratimą. Ypatingai gražiai atrodė priekinis scenos išdekoravimas: trispalvės vėliavos fone didelė iš medžio drožta Vytis ir Aušros Vartų Dievo Motinos medinė mozaika. LK kūrėjų - savanorių ir LK Mindaugo šaulių kuopos vėliavos, augštos meninės vertės meno dirbiniai ir lietuviškos relikvijos.
Tarp jau plačiau Montrealyje besireiškiančių lietuvių dailininkų, matėsi ir naujai pradedantieji. Tai įnešė į parodą savaimingumo ir įvairumo. Gausi Lietuvos gintaro atranka žavėjo svetimtaučius ir savus. Į-vairiaspalviai takeliai, juostos, kaklaraiščiai švietė raštų įmantrumu. Lietuvos lino drobės, staltiesės, lovatiesės, rankšluosčiai ir į juos įausti Lietuvos himno žodžiai paprastomis kaimo staklėmis rodė mūsų audėjėlių nagingumą. Gražūs mezginiai, nėriniai ir siuvinėjimai kitataučių moterų tarpe kėlė pavydų nusistebėjimą.
Originalios lietuviškos lėlės žavėjo mūsų ir kitų jaunimą. Gausi ir brangi nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų kolekcija, pinigai, ordinai, ženklai, įvairūs medžio drožiniai, mozaikos, kanklės, rageliai, skudučiai ir kitokį tautodailės kūriniai viliojo žiūrovo akį.
Pavyzdinga parodos tarnyba įrodė organizacinį vieneto pajėgumą ir drausmę. Per visą parodos metą lankytojų malonumui veikė sesių šaulių puikiai vedama užkandinė.
Surengtoji paroda Montrealio lietuvių gyvenime paliko gilų ir malonų, ilgai neužmirštamą įspūdį Lietuvos Laisvės Kovos metų pagerbimui.
J. Šiaučiulis
Lietuvių dailės ir tautodailės parodos, Montrealyje, kampelis
L.K. Mindaugo šaulių kuopos suruoštos Montrealyje lietuvių dailės ir tautodailės parodos rengėjai ir talkininkai; Sėdi iš k.: R. Lukošiūnaitė, P. Urbonavičienė, p. Budrevičienė, V. Dikaitienė, M. Šiaučiulienė, J. Jukonienė (moterų skyr. pirm.), M. Kasperavičienė, M. Grinkuvienė ir O. Mylienė; stovi: A. Kalvaitis, Br. Bagdžiūnas, J. Vieraitis, J. šiaučiulis — parodos organizatorius, Ig. Petrauskas — kuopos valdybos pirm., St. Rentas, K. Kiaušas, St. Vyšniauskas, A. Mylė, P. Jocas ir A. Sutkaitis. Tony’s Photo Studio nuotr.
METINIS SUSIRINKIMAS
LK Mindaugo šaulių kuopos metinis susirinkimas įvyko kovo mėn. 17 d. kuopos būstinės kambaryje, Aušros Vartų salėje. Susirinkimų atidarė kuopos valdybos pirm. š. Ig. Petrauskas. Jam pirmininkavo š. Stp. Kęsgailą, sekretoriavo š. A. Mylė. Praeitų metų visuotinio susirinkimo protokolą perskaitė š. P. Gabrys, kuris priimtas su mažais pakeitimais.
Apie kuopos veiklą pranešė š. Ig. Petrauskas. Aktyviai dalyvauta Lietuvos nepriklausomybės šventės minėjimuose. Ryšium su įvykusia pasauline paroda Expo 67, suorganizuotas pirmas LK Mindaugo ir Toronto Vl. Pūtvio šaulių kuopų susipažinimo suvažiavimas. Suruošta viena iš geriausiai pasisekusių gegužinių. Stipria talka prisidėta prie XIII-sios Kanados Lietuvių Dienos Montrealyje ir pasaulinėje parodoje pasirodymų. Dalyvauta IV-jame LŠ ST Visuotiname Atstovų Suvažiavime Čikagoje. Kartu su savanoriais-kūrėjais ir ramovėnais suruoštas
Lietuvos kariuomenės šventės minėjimas. Kuopos sudėtyje įsteigtas šaulių moterų skyrius. Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50-ties metų sukakčiai paminėti ruošiama lietuviško meno ir tautodailės paroda. I kuopą įstojo 8 nauji nariai.
Šaulių moterų skyriaus trumpą veiklos pranešimą padarė jo vadovė š. J. Jukonienė. Š. Br. Bagdžiūnas apibūdino piniginį stovį. Turėta 969.23 dol. pajamų ir 822.13 dol. išlaidų. Platų pranešimą parodos rengimo reikalais padarė š. J. Šiaučiulis.
Rinkimai į kuopos valdybą praėjo sklandžiai ir tvarkingai. Nauju kuopoj valdybos pirmininku, pagal VAS naujai priimtas taisykles, dvejiems metams pusiau slaptu balsavimu vienbalsiai išrinktas š. Ig. Petrauskas. Kiti valdybos nariai išrinkti slaptu balsavimu ir jau pasiskirstė pareigomis sekančiai: š. A. Kalvaitis — pirm. pavd., š. A. Mylė — sekret., š. Br. Bagdžiūnas — ižd., š. Pr. Dikaitis — šaudymo ir sporto vad., š. P. Ražanas — parengimų vad., š. J. Strelienė — šalpos reikalų vad, š. J. Šiaučiulis — korespondentas ir “Trimito Aido’’ redaktorius ir š. P. Gabrys — narys. Kandidatais liko: š. Urbonavičienė, š. Dikaitienė ir š. Kasperavičienė.
Kontrolės komisija sudaryta iš šaulių: J-. Jurgučio, Alf. Vazalinsko ir K. Kiaušo. Garbės teismas iš šaulių: Stp. Kęsgailos, J. Tubio ir St. Barausko.
Klausimuose - sumanymuose plačiau aptartas ruošiamos išvykos pas Toronto šaulius reikalas.
Susirinkimas baigtas Lietuvos himnu. Vėliau įvyko šeimyninis, sesių šaulių puikiai paruoštas pobūvis.
J. Šiaučiulis
TORONTO ŠAULIŲ VL. PŪTVIO KUOPOS ŽINIOS
Ryšyje su 50 metų nepriklausomybės atstatymo paskelbimu, Vasario 13 proga, kuopa įsijungė į Kanados Lietuvių Fondą nariu, ¡nešdama 100 dolerių.
š. m. vasario 18 d., iškilmingose Vasario 16 pamaldose, kuopos šauliai organizuotai su vėliava dalyvavo Prisikėlimo parapijos bažnyčioje.
š. m. kovo 3 d. 4 vai. popiet, šv. Jono parapijos salėje, įvyko visuotinas metinis šaulių susirinkimas, kurį atidarė kuop. p-kas šaulys St. Jokūbaitis, pakviesdamas susirinkimui pirmininkauti š. Vl. Rušą, o sekretoriauti š. J. Mockų.
Susirinkimas buvo vedamas sklandžiai, ir išdiskutuoti visi dienotvarkės punktai. Sutikus kandidatuoti senai valdybai dar vieniems metams, perrinkta senoji, darenkant sekretorių, nes senajam išvykus apsigyventi kitur, sekretoriaus nebebuvo.
Baigiantis susirinkimui, sekė apdovanojimai. Šaulių žvaigždės medaliu buvo dekoruotas šaulys V. Bačėnas. Sukaktuvinių metų proga už pareigingumą kuopos valdyba apdovanojo pažymėjimais 18 šaulių, šaudymo sekcijos pasižymėjusiems šauliams buvo įteiktos taurės. Kuopos p-kui prisaikdinus tris šaulius kandidatus, susirinkimas buvo baigtas Tautos Himnu.
Po to sekė zuikienos vakarienė, kurią paruošė šaulės, vadovaujamos sesės E. Dambrauskienės, iš šaudymo sekcijos prišaudytų zuikių. Vakarienės metu kuopai sveikinimo žodį tarė kaimyninės Hamiltono šaulių kuopos pirmininkas šaulys P. Kanopa. Jis su dviem valdybos nariais dalyvavo susirinkime kuopos svečiais.
Š. m. kovo 17 d. šaulio St. Jokūbaičio bute įvyko naujai perrinktos valdybos posėdis, kuri pasiskirstė pareigomis sekančiai: kuopos p-kas š. St. Jokūbaitis, vice p-kas š. V. Bačėnas, sekretorius š. J. Mockus, iždininkas š. P. Gulbinskas, parengimo vadovas ir ryšininkas su pabaltiečių veteranais š. P. Jonikas, šaudymo sekcijos vadovas š. Vl. Rukša, moterų sekcijos vadovė š. E. Dambrauskienė.
Š. m. kovo mėn. 30 d. mirė kuopos šaulys Juozas Juškevičius. Kuopos uniformuoti ir neuniformuoti šauliai, vadovaujami kuop. pirmininko, gausiai dalyvavo brolio šaulio laidotuvėse, šaulio Juozo atminimui pagerbti, jo testamento vykdytojai, iš jo palikimo paaukojo kuopai 100 dolerių, iš kurių valdyba numato dalį skirti šauliškai spaudai paremti. Testamento vykdytojams valdyba taria šaulišką ačiū!
Kuop. koresp. š. P. Gulbinas
TOKIE VYRAI LAIKO ANT SAVO PEČIŲ VIS AUGANČIO LIETUVIŲ FONDO NAŠTĄ
I-jo Lietuvos kareivio Stasio Sutkaus šaulių kuopa, bent jos narių dauguma, tiki Lietuvių Fondo idėja — padėti išsilaikyti lietuvybei ne tik JAV, bet ir visame laisvajame pasaulyje. Vienas tokių tos idėjos bei užmojų rėmėjas yra šaulys Jonas Butkus. Tačiau reikia papildyti, jog jis remia visus mūsų fondus, Balfą ir kt. Yra kelių draugijų narys. Kartą minint Klaipėdos krašto atvadavimo sukaktį buvo užsakyti du portretai: Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus ir I-jo Lietuvos kareivio, Detroito šaulių kuopos globėjo, Stasio Butkaus. Tuos paveikslus nutapė aliejiniais dažais Detroite gyvenąs dail. Vyt. Ogilvis. Visas išlaidas padengė š. Jonas Butkus. Tai tik vienas pavyzdys, o jų galima būtų parinkti kur kas daugiau.
Jis yra Lietuvių Fondo aršus rėmėjas. Jis sako: “Būtų mums didelė gėda, jeigu šiais 50 metų jubilėjiniais metais nesuaukotume tą vieną milijoną”. Jis nutarė LF paskirti nemažiau tūkstančio. Jau davė kiek anksčiau 200 dol., gi balandžio 19 d. vėl man įteikė 400 dol. Bet šie paaukoti pinigai nepaskutiniai.
— Brolyti, — sako jis, — jeigu būsiu sveikas, aš pasiryžtu duoti ne tik 1000 dol., bet duosiu daugiau! — užbaigė pokalbį.
J. Butkus yra gimęs 1910 m. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje 3-čiame artilerijos pulke, kurio vadu buvo visiem žinomas griežtas pulko vadas plk. Petras Dočkus. Atlikęs karinę prievolę puskarininkio laipsniu, J. Butkus Lietuvoje Kaune, Klaipėdoje ir kitur vertėsi vaisvandenių gamybos verslu.
Taigi, šaulio J. Butkaus žodžiais: “šiemet turime sudėti Lietuvių Fondui tą likusį pusmilijonį, — tik pakratykime savo kišenes ir ištraukime iš plyšių sienose paslėptas daugelio bankų knygutes!”.
V. Mingėla
šaulys Jonas Butkus
ŠAULIAI CALIFORNIJOJ
Šauliai, plačiai išsisklaidę Ramiojo vandenyno pakrantėse, yra susibūrę Juozo Daumanto šaulių kuopoje. Bendra idėja, bendri uždaviniai juos jungia krūvon.
Šiais metais kuopa įsigijo vėliavą, kuri bus iškilmingai pašventinta lapkričio 24 d., minint Lietuvos kariuomenės atkūrimo 50-tąsias metines. Šioms iškilmėms šauliai ruošiasi iš anksto, bet neatsilieka ir kitose srityse.
Califomijos klimato sąlygos leidžia ištisus metus treniruotis sporte. Todėl ir sportinio šaudymo pratimai pradėti vaasrio 4 d. Frazier kalnuose, apie 60 mylių nuo Los Angeles. Laisvalaikiais, šeštadieniais, mėgėjai išvyksta sportuoti ir pailsėti gamtoje.
Senu papročiu Lietuvoje šauliai lankydavo mirusius narius ir puošdavo gėlėmis jų kapus. Čia, prisitaikant prie vietos papročių, šauliai lanko gegužės 30 dieną. O kapų skaičius nemažas: prof. M. Biržiška, B. Biržiškienė, gen. P. Tamašauskas, G. Grikavičienė, plk. ltn. gyd. V. Bendoravičius, plk. ltn. J. Milašis, kpt. J. Chmieliauskas, adm. ltn. V. Motieka, ltn. K. Kučinskas.
JONINĖS
DLK Kęstučio šaulių kuopos nariai paminėjo tradicinę šaulių šventę birželio 22 d. š. V. Bagdono sodyboje, ant smėlėto Mičigano ežero kranto. Į vasaros žalumynais dengtą sodybą susirinko didžioji dalis kuopos šaulių, kurie atvyko su šeimomis ir artimaisiais.
Temstant, laužą atidarė kuopos pirm. š. P. Petrušaitis, pakviesdamas š. Marytę Wedeikienę jį uždegti. Savo atsiminimų, kaip Joninės buvo švenčiamos šiaurės Lietuvoje, papasakojo sav.-kūrėjas š. Ig. Paukštelis.
Prieblandoje liepsnojantis laužas, dainų sutartinė, šeimininkių sesių š. Em. Kleinotienės ir M. Wedeikienės skaniai paruošti užkandžiai, šeimininko š. Vl. Vilcino atkimšta vokiško alaus bačkutė ir kiti priedai, linksmai nuteikė dalyvių nuotaikas.
P. P.
PIRMASIS KANADOS ŠAULIŲ SUVAŽIAVIMAS
Birželio mėn. 22 - 23 dienomis Toronte įvyko pirmasis Kanadoje esančių Lietuvos šaulių S-gos Tremtyje dalinių suvažiavimas, kuriame dalyvavo per du šimtus dalyvių.
Suvažiavime dalyvavo centro valdybos pirm. š. Vl. Išganaitis ir kiti CV nariai. Iš JAV svečiais dalyvavo Cicero jūrų šaulių “Klaipėdos”, Vytauto Didžiojo ir Detroito St. Butkaus šaulių kuopų atstovai.
Taip pat dalyvavo ir sveikinimo kalbas pasakė Lietuvos generalinis konsulas Kanadai dr. J. Žmuidzinas, KLB krašto valdybos, KLB Toronto apylinkės, LK Kūrėjų-Savanorių sąjungos, Montrealio, Toronto skyrių valdybų, Baltic Veterans Corps ir ramovėnų atstovai.
įsteigta Kanados šaulių Rinktinė
šeštadienį, 3 val. p.p. “Tėviškės Žiburių” redakcijos salėje įvyko bendras visų Kanadoje esančių šaulių kuopų valdybų posėdis, kuriame dalyvavo CV pirm. š. VI. Išganaitis ir CV įgaliotinis Kanadai š. inž. J. Preikšaitis. Posėdį atidarė Toronto Pūtvio š. kp. pirm. š. St. Jokūbaitis. Posėdžiui pirmininkavo LK Mindaugo š. kp. valdybos narys š. J. Šiaučiulis, sekretoriavo š. J. Zavys.
Suvažiavimo dalyviai su kuopų vėliavomis
Svarbiausiu posėdžio dienotvarkės punktu buvo Kanados šaulių rinktinės steigimas. Po įvairių atstovų pasisakymų bei paaiškinimų, pasiūlymas visų pritarimu priimtas ir iš esančių Kanadoje šaulių dalinių sudaryta Kanados Šaulių Rinktinė su būstine Toronte.
Rinktinės valdybos pirmininku vienbalsiai išrinktas š. St. Jokūbaitis. Be jo, į valdybų įeina š. V. Bačėnas, š. P. Gulbinskąs ir visi kuopų valdybų pirmininkai.
Meninėje dalyje pasirodė solistė iš Montrealio G. Čapkauskienė. Akomponuojama jauno muziko Gavėdos, ji padainavo keturias lietuvių kompozitorių dainas ir dvi arijas iš operų.
A. Sutkaitis vykusiai padeklamavo iš savo kūrybos, skirtos Suvažiavimo pagerbimui. Gera šokių muzika ir gausiai gėrybėmis apkrauti stalai gerai nuteikė vykusio pobūvio dalyvius.
Maldos, midus ir atsisveikinimas
Sekmadienį, birželio 23 d. 11 val. visi Suvažiavimo dalyviai su vėliavomis atvyko į šv. Jono Krikštytojo bažnyčių dalyvauti pamaldose. Šv. mišias atlaikė ir dienai skirtų pamokslų pasakė Toronto Pūtvio š. kp. garbės šaulys kun. klebonas P. Ažubalis. Prie dėl Lietuvos laisvės žuvusiųjų paminklo padėta gyvų gėlių puokštė.
Po pamaldų visi Suvažiavimo dalyviai rikiuotėje, su vėliavomis, nužygiavo į gretimą parką, kur padarė bendrų ir grupinių nuotraukų.
Vėliau, salėje įvyko bendri atsisveikinimo pietūs, kurių metu buvo tęsiami sveikinimai.
CV pirm. š. Vl. Išganaitis padarė gana platų ir išsamų S-gos veiklos pranešimą, apimantį ateities darbo gaires.
Pietų stalui paįvairinti mindaugiečiai padarė nelauktą staigmeną. Jie su ceremonijomis įritino į salę lietuviško midaus statinaitę, kurią globojo “senovės Lietuvos karys”, kurį gerai pavaizdavo mindaugietis A. Sutkaitis.
Suvažiavimo proga, CV pirmininkui buvo įteiktas Toronto Pūtvio š. kuopos meniškas adresas ir “Lithuanians in Canada” knyga.
Išplatinta keliolika egz. S-gos garbės nario R. Skipičio “Nepriklausomai Lietuvai” knygos. Mindaugietis V. Sušinskas taip pat surinko gražią sumų aukų tos knygos leidimo išlaidoms padengti.
Aplamai, pirmasis Kanados šaulių Suvažiavimas praėjo gerai, paliko malonų įspūdį kiekvienam dalyviui ir neabejotinai paskatino šaulius veikimui. Toronto Pūtvio š. kuopos valdyba ir jos talkininkai darbą atliko sąžiningai.
Reikia tikėtis, kad sekančiais,, Sąjungos jubilėjiniais metais, toki suvažiavimai įvyks Kanadoje ir JAV.
J. Šiaučiulis
ALGIRDO BUDRECKO PASAKYTA
KALBA š. VLADO IŠGANAIČIO PAGERBIME
Iš anksto žinojom Vlado Išganaičio kuklią lietuvišką sielą ir kad jis nesutiks kad jam būtų daromas pagerbimas, todėl jo vardinių proga buvo suruoštas priėmimas ir jam padaryta staigmena.
Kolegos šauliai ir šaulės vertindami jo nuveiktus darbus tautai, tėvynei ir šaulių sąjungai jautė pareigą ir didelį malonumą mielam solenizantui suruošti nors ir kuklų bet nuoširdų vardadienio pagerbimą š.m. birželio mėn. 30 d. Vyčių salėje.
Pobūvį pradėjo J. Petrauskas. Vėliau kalbėjo A. Valatkaitis, A. Bud-reckas, iš Kanados — S. Jokūbaitis, R. Skipitis, kun. Borevičius, S. Petrauskienė, S. Bernatavičius, kun. Kubilius ir P. Tomkevičius.
Vardadienio ir pagerbimo proga solenizantui Vladui Išganaičiui buvo įteiktas adresas su parašais, paruoštas Vytauto Didžiojo šaulių kuopos. Taip pat š. S. Jokūbaitis įteikė adresą Kanados Pūtvio šaulių kuopos vardu.
Vladas Išganaitis kilimo zanavykas. Lietuvai kuriantis jis įstojo į kariuomenę. Kariuomenėje būdamas baigė puskarininkų mokyklą. 1920 m. įstoja į Šaulių Sąjungą ir joje dalyvauja iki Lietuvos nepriklausomybės netekimo. Amerikoje jis daug prisidėjo prie Sąjungos atkūrimo. Taigi arti pusšimtis metų kai Vladas Išganaitis nuoširdžiai ir su pasiaukojimu dirba šauliams.
Būnant kariuomenėje, jam teko dalyvauti įvairiuose karo frontuose ir kariauti su Lietuvos priešais. Visur pasižymėjo dideliu darbštumu ir drąsa. Už visą tai buvo apdovanotas medaliais ir ordinais.
Jis aktyviai dalyvavo Valkininkų -Giedraičių karo fronte, Suvalkų fronte, taip pat kovose prie Radviliškio su bermontininkais.
Lietuvos Nepriklausomybės karui pasibaigus, jis pasiliko toliau dirbti
Iš k.: estų veteranų atst. garbės svečias R. Tralla, S. Kairys, p. Žmuidzinienė, Lietuvos konsulas dr. J. Žmuidzinas, M. Jokubaitienė, C.V. pirm. V. Išganaitis, p. Balčiūnienė, p. Balčiūnas ir E. Jankutė.
kariuomenėje kadro viršilos pareigose.
Išėjęs į atsargą dirbo policijos žinyboje. Atėjus okupacijoms jam teko dirbti pogrindy.
1925 m. Vladas Išganaitis paskiriamas Griškabūdžio šaulių būrio vadu. Ten būdamas pasižymėjo savo dideliais gabumais. Šaulių būrys iš 30 narių, jam vadovaujant, išaugo iki 200 narių, tik dėka jo darbštumo ir sugebėjimų. Jam vadovaujant, šis būrys pasižymėjo savo kultūrine veikla.
1930 m. Vladą Išganaitį matome Lukšių šaulių būrio vadu. Ir čia, jam vadovaujant būriui, iš 30 narių skaičius padidėja iki 230 šaulių. Tas pats atsitiko paskyrus jį šaulių vadu į Plokščius ir Gelgaudiškius. Jo vadovaujami būriai išaugdavo dešimteriopai. Tai išdavos jo didelio sugebėjimo, darbštumo ir atsidavimo šaulių sąjungos idealams.
Vladas Išganaitis atvykęs į Ameriką ir čia nenurimsta. Jis visą laiką dirbo ir dėjo visas pastangas atgaivinti šaulių sąjungą. Jo norai ir troškimai išsipildo. 1954 m. įsteigta Vytauto Didžiojo Šaulių kuopa Čikagoje. Įsteigtoje šaulių kuopoje Vladas Išir kartu vadovauja meno kuopelei, ganaitis eina vicepirmininko pareigas Šiuo metu, garbusis šaulys Vladas Išganaitis yra Centro valdybos pirmininkas ir Vytauto Didžiojo šaulių kuopos pirmininkas.
Atkurta šaulių sąjunga tremty išaugo į didelę organizaciją visoj Amerikoje ir taip pat Kanadoje.
Bent trumpai prisiminus soleni-zanto nuveiktus darbus tautai, tėvynei ir šaulių sąjungai Lietuvoje ir dabar Amerikoje, tenka didžiuotis jo nuveiktais darbais ir nuoširdžiai už visą tai padėkoti.
Vardinių proga sveikiname mūsų šaulį, lietuvių šaunų patrijotą Vladą Išganaitį ir linkime toliau nenuilstamai dirbti taip svarbų mūsų tautai ir lietuvybės išlaikymo darbą.
Laimingų, giedrių dienų ir daug sveikatos linkime Jums.
ŠAULYS — FILOSOFIJOS DAKTARAS
Vaidievutis Andrius Mantautas, Lietuvos Šaulių Sąjungos įkūrėjo Vlado Pūtvio vaikaitis, bei Sofijos Pūt-vytės ir Aleksandro Mantautų sūnus, profesoriaudamas dviejuose universitetuose, dabar įgijo ir filosofijos daktaro laipsnį. Jam puikiai pavyko per dvi su puse valandos prieš aštuonius profesorius apginti disertaciją “Meisterio Eckharto misticismas ir jo vieta Vakarų filosofijos istorijoje”. Daktaro diplomas su atatinkamomis insignijomis jam buvo įteiktas garsiojo Fordhamo katalikų universiteto iškilmių salėje. Iškilmėse dalyvavo jo tėvas, LŠST garbės narys, Aleksandras Mantautas bei solenizanto žmona Irena ir duktė Idalija.
Dr. V. Mantautas yra pasižymėjęs šaulių ir skautų veikėjas. Jisai išskirtinai buvo mėgiamas ir amerikiečių studentų. Išsikeliant į kitą universitetą, studentai iškilmingai jam įteikė taip vadinamą “Auksinę lentą”. Pagal to universiteto studentų tradicijas, pastarieji taip pagerbdavo tik senus ir labai nusipelnusius savo profesorius.
Po diplomo įteikimo iškilmių, brolis Vaidievutis Mantautas su šeima išvyko trumpoms atostogoms.
Šauliai nuoširdžiai linki profesoriui, daktarui ir broliui šauliui Vaidievučiui gražios sėkmės mokslininko karjeroje. -av-
Kanados šaulių rinktinė, iš k.: S. Bernatavičius—svečias iš JAV-bių, P. Gulbinskas, V. Išganaitis, rinktinės pirm. S. Jokūbaitis, S. Jakubickas, P. Kanopa ir V. Bačėnas.
