AR TU ATSIMENI
P. Geišionis
Ar tu atsimeni tą klaikią naktį
Kada gyvenimas tulžim pavirto,
Kada tėvynė ašarom pasruvo,—
Kaip dalgė žolę — priešai mūsų brolius kirto?
Ar tu tą naktį dar meni,
Kai sau ramiai ir be pavojaus gyveni?
Ar tu prisimeni tą didį skausmą,
Kurį ir šiandien kenčia mūs tėvynė?
Kai blaško, tremia, srūva kraujas
Ir tuos, kurie ją niekina jos išsigynę?
Ar tu tiki, kad kelsis vėl ir bus laisva
Šalis gimtoji Lietuva?
Ar tu prisimeni grandis ant rankų,
Kai širdys pagieža, kerštu liepsnoja?
Maldaukime rankas sudėję dangų,
Kad atitolintų nuo mūsų tą pavojų.
Po tremtinio našta, miels broli, nepalūžk!
Kovotojų eilėj tu pirmas būk!
O taip! Prisimenu. Mačiau ne kartą . . .
Šiurpu! Kiek vargta, kiek kovota ir kentėta.
Iš kovos lauko nesitrauksim,
Kai tiek aukų ant laisvės aukuro yra sudėta.
Pirmyn! Drąsiau! Augštai iškelta vėliava.
Laisva ir vėl žygiuos tėvynė Lietuva.
