ODĖ ŽUVUSIEMS PARTIZANAMS
Antanas Vaičiulaitis
Palaiminti, kurie kaip šventgirių klevai sugriuvo
Ir, rankomis apglėbę savo žemę,
Jai kvėpė paskutinį savo žadą:
Kaip kūdikiai prie motinos krūties prigludę,
Išliejo savo brangų kraują.
Kaip krūmai šaknimis, kiekviena gysla
Jie gėrė juodą savo žemės garą.
Mirties ekstazėje
Jaunatviškais veidais, kaip mylimieji,—
Stelmužės ąžuolai drūti, vaikeliai,—
Jie paskutinį kartą lietė girių žolę.
Palaiminti, kurie šventoj kovoj ištvėrę,
Po Tavo kojų krito:
Surink jų kūnus, Tėve, kaip gailiausią rasą,
Iškelk jų sielas dangiškon šviesybėn,
Priglausk prie savo mylinčios krūtinės!
