PASKALBĖJIMAS SU VIETNAMO KARO DIDVYRIU
Walteris Sabaliauskas Vietname
Daug lietuvių tarnauja JAV kariuomenėje. Vieni įstoja savanoriais, kiti pašaukti atlikti karinę prievolę. Daugiau kaip 20 lietuvių jau yra žuvę nuo komunistų kulkų Vietname, daug yra sužeistų.
Nesenai grįžo iš P. Vietnamo pasižymėjęs lietuvis, viršila Walteris Sabaliauskas, su kuriuo teko kalbėtis:
— Iš kur esate kilęs ir kada įstojote į JAV armiją?
— Kartu su tėveliais atvykau į Ameriką būdamas vos 10 metų amžiaus, kilimo esu iš Tytuvėnų. Čikagoje išėjau pradžios mokslus ir De Lassalle augštesniąją mokyklą. 1941 įstojau savanoriu į armiją, į parašiutininkus. Apmokymą išėjau savo dalinyje, Havajuose. Su pirmais daliniais atsiradau Guadalcanalo saloje, Pacifike. Per visą II Pasaulinį karą, teko kovoti iš salos į salą. Buvau N. Kaledonijoje, Filipinuose ir kitur. Laimė lėmė, kare nebuvau nei kartą sužeistas.
— Kai II Pasaulinis karas baigėsi, kur tada tarnavote?
— Grįžau į Čikagą į 5 armijos vyriausią štabą. Ten išbuvau iki Korėjos karo pradžios. Gavau pranešimą, kad esu paskirtas į 25 pėst. diviziją, kuri jau buvo ruošiama į Korėjos frontą. Korėjoje buvau du kartu sužeistas, už pasižymėjimą gavau Bronz Star medalį. Pasibaigus karui grįžau į JAV Fort Brag, N. Carolinoje; ten išbuvau iki 1959 m. V. Vokietijoje išbuvau iki 1963 m. Ten teko susitikti daug lietuvių pabėgėlių, kurie dirbo vokiečių fabrikuose.
1963 m. pabaigoj išvykau į P. Vietnamą, kur išbuvau iki 1965 m. Kai užvirė Dominikonų Respublikos krizė, mūsų dalinys atsirado pirmutinis Santo Domingo mieste. Maištininkams aprimus, mūsų dalinys buvo išsiųstas vėl į P. Vietnamą. Ten, bekovojant su vietkongo partizanais, buvau du kartu sužeistas: pirmą kartą į rankas, kitą kartą į dešinę koją. Tačiau, laimei, tas nepakenkė mano tarnybai ir pasveikęs toliau kovojau.
— Teko girdėti, kad buvote apsupti š. Vietnamo reguliarios kariuomenės.
— Taip, mes vykdėme priešo persekiojimo uždavinį, nusileidome ant vienos augštumos, kur buvo įsitvirtinę š. Vietnamo kariuomenės daliniai. Tris dienas ir tris naktis ėjo kovos. Mūsų vadas, kpt. Carpenteris, davė įsakymą bombarduoti tas priešo linijas kurios buvo arti mūsų, nežiūrint, kad ir kas iš mūsų žūtų. Tas ir buvo padaryta; priešas labai nukentėjo, nors ir mūsų draugų kaikas žuvo, tačiau, didelė dalis mūsų tapo išgelbėta. Vienu metu ryšis su baze buvo nutrūkęs, net 6 valandas nieko nežinojom kas bus, tik ryšį atgavus, ir priešui mažiau bepuolant, pamažu apleidome kautynių lauką helikopteriais. Virš 20 Š. Vietnamo karių buvo nušauta. Jie buvo gerai ginkluoti — daugiausia Sovietų Rusijoje ir Raud. Kinijoje gamintais ginklais.
— Kokias priemones JAV kariuomenė naudoja Vietnamo kare?
— Daugiausia helikopterius, kiti pėsti žygiuoja, treti vikšriniais šarvuočiais, arčiau kelių net tankais važiuoja, laiveliais plaukia. Ilgesnei operacijai, būdavome nuleidžiami parašiutais, arba helikopteriais ir išbūdavome net kelias dienas, kol vėl sugrįždavome į bazę. Kova su Vietkongo partizanais yra labai sunki. Jie visus kelius žino, o mes tik žemėlapiais vadovaujamės. Žiauru yra kariauti džiunglėse, kur patekus, net dienos metu, saulės nematyti.
— Tamstai teko ilgai stebėti Pietų Vietnamo gyventojų nuotaikas. Kaip jie atsiliepia apie Ameriką ir jos karius, bei patį karą?
— Ūkininkai, darbo žmonės, valdžios tarnautojai, labai giliai supranta JAV karinę ir materialinę pagalbą ir eina kartu išvien. 70% P. Vietnamo gyventojų pritaria JAV politikai ir dėkingi už pagalbą.
— Ar ko trūksta JAV kariams ir kaip jie ginkluoti?
— JAV kariuomenė P. Vietname yra apginkluota geriausiai ir naujausiais ginklais. Per visą išbūtą laiką, neteko girdėti jokių nusiskundimų. Maistas geras, ginklai puikūs, tik kariai prašo, kad būtų palaikoma tampresnis ryšis su namiškiais laiškais. Jiems frontuose yra didelis džiaugsmas sulaukti iš tėvelių, brolių, mylimųjų ir draugų laiškų! Jiems, gi, kartais sunku parašyti, žinant kokiose sąlygose jie gyvena.
— Teko Tamstai susitikti frontuose lietuvių ?
— Taip, jų buvo ir mūsų dalinyje. Susižinodavome iš pavardžių. Miela būdavo pasikalbėti, atrodo lyg vienos šeimos broliai būtume.
— Kaip jaučiasi JAV kariai ir kokia jų moralė?
— JAV kariai, jaunuoliai, drąsūs, energingi, ištikimai vykdo savo vadų paskirtas pareigas. Jų moralė yra augšta ir jie giliai supranta kovos prasmę.
— Kodėl P. Vietname dažnai pasitaiko, kad JAV lėktuvai bombarduoja savo karių linijas?
— Tai atsitinka dėl per didelio nuotolio, augštumo ir oro sąlygų. Pasitaiko vėjas, oro duobės ir taip nukreipia lėktuvų bombas į šalį.
— Kokios Tamstos pareigos būdavo dalinyje?
— Mano pareigos buvo sunkios: valdyti 900 karių dalinį, juos vesti į uždavinius ir kovoti su priešu, perduoti vyresniųjų įsakymus.
— Kokiais medaliais esate apdovanotas ?
— Medalius gavau tik po sunkių uždavinių. Juos JAV karys gauna tik atlikęs pareigas ir parodęs drąsą bei sugebėjimą. Man buvo įteikti Distinguished Service Cross, Silver Star, Bronz Star 4 kartus, Medal of Merrit 4 kartus ir Purple Heart 4 kartus.
— Ką Tamsta veiksite toliau?
— Jau ištarnavau 26 metus, teliko dar 4 metai ir tada — į pensiją. Iki tol, netrukus išvykstu į JAV karinę Akademiją, West Point, N. Y., kur užimsiu instruktoriaus pareigas. Mogysiu kariūnus. Tas darbas man bus lengviausias, nes visą gyvenimą troškau pakliūti į West Pointą.
— Kaip jus pasitiko parvykus į JAV iš P. Vietnamo?
— Aš buvau nustebintas tokiu šiltu priėmimu. Vos tik mano šeima sužinojo, kad atvykstu į Palm Bay, tuoj visi sujudi pasitikti. Aerodrome sveikino meras D. Sykes, apskrities komisionierius Muldrew, o vakare, Port Malabar klube, įvyko iškilmingas sutikimas, kur buvo įteikti pagerbimo ženklai. Gavau daug telegramų. Aerodrome su orkestru pasitiko policijos garbės sargyba, o klube veteranai nuoširdžiai sveikino, dalyvaujant keliems šimtams žmonių. Spalių 8 d. Melbureno laikraštis “Sunday Times” pirmame puslapyje patalpino mūsų paveikslus ir pasikalbėjimą. Buvau sujaudintas atvykęs ir į Čikagą, kur trejų karų veteranai mane kuo nuoširdžiausiai pasveikino, o meras Daley atsiuntė telegramą. Kur tik keliauju visi reiškia man gilią pagarbą ir nuoširdžiai sveikina.
— Kaip žiūrite į Vietnamo karą, ar gerai, kad JAV ten kovoja?
— Taip. Mes turime padėti P. Vietnamo žmonėms, kurie tiki į demokratiją ir laisvą apsisprendimą valdytis. Mes visi turime atsiminti, kad JAV ir laisvė piligrimų buvo sunkiai sukurta. Tais principais JAV vadovauja ir laisvam pasauliui. Pažadai P. Vietnamui vykdomi ir jei jie nutrūktų, JAV netektų lygsvaros, nes komunistai siekia užimti netik Aziją, bet ir visą pasaulį. Jei būtų vykdoma Ženevos sutartis, karo ten nebūtų.
— Amerikoje dalis gyventojų eina prieš vedamą politiką ir Vietnamo karą.
— Tai visai maža žmonių grupelė, kuri kelią triukšmą. Visai nereikia į tai kreipti dėmesio. Juk JAV yra demokratija, už tuos laisvus judėjimus Amerika ir kovoja, kad apsaugotų asmens teises ir laisvę.
— Kaip greitai frontą pasiekia iš JAV siuntiniai ir laiškai?
— Iš Čikagos gaudavome oro paštu per 4 dienas ir laiškus ir siuntinius. Paprasti laiškai eina dvi-tris savaites. Laiškai yra laukiami. Kariai skaito “Army Times” ir “Stars and Stripes” — tai kariniai laikraščiai. Jie pilnai žino, kas dedasi pasaulyje. Tas jiems palengvina sunkioje kovoje.
Tuo viršila Walteris Sabaliauskas baigė mudviejų pasikalbėjimą.
Linkime gerbiamam P. Vietnamo kovos didvyriui sėkmės baigti karinę tarnybą, taip pat sveikatos jo šeimai ir motinėlei, kuri širdyje džiaugiasi turėdama tokį garbingą sūnų.
Balys Brazdžionis
