Tremties Trimitas
Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave, Racine, Wise.
IV LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS
SUVAŽIAVIMAS
Suvažiavimas, įvykęs 1967 m. spalio mėn. 7 d., Jaunimo Centre, Čikagoje, prasidėjo pamaldomis TT jėzuitų koplyčioje ir “Tėviškėlės” parapijos bažnyčioje.
Po pamaldų atliktos apeigos prie Žuvusiems dėl Lietuvos Laisvės paminklo Jaunimo Centro sodelyje. Kalbėjo S-gos pirmininkas š. Vl. Išganaitis. Vainiką padėjo ir aukurą uždegė šaulės K. Kodatienė ir S. Petrauskienė.
IŠKILMINGAS POSĖDIS Į iškilmingojo posėdžio prezidiumą buvo pakviesti: Lietuvos gen. konsulas dr. P. Daužvardis, L. V. S-gos “Ramovės” CV pirm. prof. gen. St. Dirmantas, Sav. - Kūrėjų CV pirm. dr. K. Gudaitis, S-gos garbės nariai — Al. Mantautas, gen. K. Musteikis, teis. R. Skipitis, Amerikos LB CV pirm. inž. Br. Nainys, Amerikos ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių CV pirm. inž. Vyt. Galvydis, L. S. Brolijos Vyriausias Skautininkas v. s. Vl. Vijeikis, TT Jėzuitų atstovas kun. J. Kubilius, SJ, gen. M. Rėklaitis ir Teisininkų ir “Naujienų” atstovas Alg. Budreckas.
LšST IV Visuotinio Atstovų suvažiavimo dalyviai prie žuvusiems dėl Lietuvos Laisvės paminklo, Čikagoje
V. Noreikos nuotr.
Prezidiumui užėmus vietas, buvo įneštos JAV, Lietuvos ir šaulių kuopų vėliavos. Himnus sugiedojo š. muz. J. Sodaičio vadovaujamas šaulių moterų oktetas. Posėdžiui pirmininkavo š. Vl. Išganaitis.
Konsulas dr. P. Daužvardis savo sveikinimo žodyje priminė, kad besirūpinant tauta nereikia pamiršti valstybės. Be valstybės tauta nyksta. Kvietė atstovus šauliškai kovoti dėl Lietuvos laisvės su drąsa širdyse.
S-gos garbės narys R. Skipitis prisiminė, kad jis buvo septintasis iš pirmūnų šaulių. Prašė šaulius remtis pirmūnų ryžtu bei valia ir tas dorybes išeivijoje puoselėti.
S-gos garbės narys, buvęs LŠS-gos CV pirmininkas Al. Mantautas sveikino Suvažiavimą ir perskaitė S-gos garbės narės Sofijos Pūtvytės - Mantautienės linkėjimus.
Dr. K. Gudaitis sveikino Suvažiavimą Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų vardu.
Prof. gen. St. Dirmantas, kalbėdamas ramovėnų vardu, prisiminė apie pirmuosius šaulių karinius pratimus Žaliakalnyje, Kaune. Taip pat užakcentavo, kad visada reikia būti šauliams pasiruošusiems kovoti, nors ir pats pasiruošimas nėra kova. Tikroji kova yra jėgos kova, kuri turės įvykti, nes pagal įvykių eigą, dabartinį Vašingtoną reikia laikyti praėjusiu Miunchenu, pagimdžiusiu II-jį pasaulinį karą.
Jis taip pat sveikino Lietuvių Profesorių Amerikoje ir Pasaulio Lietuvių Inžinierių ir Architektų dr-jų vardu.
Inž. Br. Nainys savo žodyje prašė šaulių padėti kitiems išlaikyti tautinę drausmę.
V. sktn. Vl. Vijeikis priminė savo šaulį mokytoją, kuris turėjo didelę įtaką jo brendime. Dėl šios priežasties jis dabar dirba su lietuvišku jaunimu. Prašė šaulius įkvėpti šaulišką dvasią išeivijos jaunimui. Alg. Budreckas sveikino Teisininkų d-jos ir“Naujienų” vardu.
Val. Šimkus, sveikinęs Vilniečių, Liet. Atgimimo Sąjūdžio ir “Laisvosios Lietuvos” kolegijos vardu, pareiškė, kad šaulė - vaidilutė, šaulys - riteris turėtų būti, sekdami Vl. Pūtvio ideologiją. Jei dabar to trūksta, galima pataisyti. Užbaigė savo žodį Bern. Brazdžionio eilėraščiu apie ištrėmimus.
Inž. Vyt. Galvydis savo ilgesniame sveikinime apibendrino šaulių užduotis išeivijoje, žodį baigė: “Dieve, stiprink kenčiančią Lietuvą ir duok mums jėgų ir išminties bendroje kovoje už laisvą Lietuvą laisvame krašte”.
Ant. Gintneris sveikino Balfo vardu, ragindamas šaulius šelpti savo į vargą patekusius tautiečius.
Iškilmingas posėdis buvo baigtas kun. J. Borevičiaus, SJ, paskaita, kurioje prelegentas ryškino mintį, kad kovoje dėl laisvės reikia daugiau remtis dabartimi.
Sugiedojus giesmę: “Lietuviais esame mes gimę . ..”, buvo išneštos vėliavos ir posėdis buvo uždarytas.
Raštu ir telegramomis Suvažiavimą sveikino: min. St. Lozoraitis — Lietuvos diplomatijos šefas, J. Kajeckas — Lietuvos atstovas Vašingtone, B.K. Balutis, Lietuvos ministeris Londone, vysk. V. Brizgys, dr. Julius J. Bielskis, Lietuvos generalinis konsulas, Jonas Žmuidzinavičius — Lietuvos generalinis konsulas, Antanas J. Rudis — Amerikos Lietuvių Tarybos pirm., Vaclovas Sidzikauskas — Lietuvos Laisvės Komiteto pirm., dr. K. J. Valiūnas — Vliko pirm., Z. Raulinaitis — “Kario” redaktorius, LK Sav. - Kūrėjų Čikagos sk. valdyba, Rezoliucijoms Remti k-to pirm. Leonardas Valiukas, SLA prezidentas Povilas P. Dargis, prel. M. Krupavičius, Kun. Birutės Karių Šeimų Moterų d-jos Čikagos sk. pirm. Marta Babickienė, Martyno Jankaus š. kp. valdyba, gen. M. Rėklaitis, S-gos garbės narė Sofija Pūtvytė - Mantautienė ir Juozo Daumanto šaulių kp. valdyba.
DARBO POSĖDIS
Į po trumpų užkandžių prasidėjusio Darbo posėdžio prezidiumą buvo išrinkti: S-gos g. n. Al. Mantautas
— garbės pirmininku, St. Šiaučiulis
— pirm., ir K. Kodatienė — vicepirm.
Į sekretoriatą: inž. Vyt. Galvydis, J. Grybauskas ir M. Maksvytis.
Į rezoliucijų komisiją: kun. J. Borevičius, SJ, Alg. Budreckas, Br. Keturakis, M. Šnapštys ir Raulinaitis.
Registracijos komisijai, pirminink. Maksvyčiui, buvo pavesta eiti ir mandatų komisijos pareigas.
Posėdyje dalyvavo 69 atstovai, turį balsavimo teisę.
Pranešimus apie savo veiklą padarė: S-gos pirm. Vl. Išganaitis, šaulių moterų vadovė K. Kodatienė, jaunimo vadovas Vyt. Bilitavičius, jūrų šaulių vadovas G. Valentinas ir “T. T.” red. P. Petrušaitis. Prie pranešimų perskaitytas ypatingųjų reikalų skyriaus vedėjo V. A. Mantauto raštas.
Duomenis apie S-gos finansinį stovį pateikė CV ižd. K. Žilėnas, paryškindamas, kad daugiausiai pajamų gauta už išplatintas kalėdines atvirutes.
Rev. komisijos pranešimą padarė jos pirm. Br. Ambraziejus.
Garbės teismo pranešimą padarė kun. J. Kubilius, SJ, kviesdamas Suvažiavimą susikaupimo minute pagerbti mirusį garbės teismo pirmininką a. a. Joną Giedriką. Užsiminė apie nemalonų epizodą, atsiradusį dėl garbės teismo ir CV pirmininkų trinties, kuris gerokai pakenkė S-gos orumui. Siūlė tą įvykį užmiršti kaip nelaimingą nesusipratimą.
Po pranešimų buvo diskusijos, kuriose dalyvavo: Br. Keturakis, Vl. Išganaitis, kun. J. Borevičius, SJ, Al. Mantautas, B. Pupalaigis, inž. J. Preikšaitis, K. Kodatienė, St. Jokūbaitis, St. Bernatavičius, Ant. Gintneris, VI. Rukštys, inž. J. Stašaitis ir kit.
Buvo siūloma sudaryti CV darbo planą, skirti nuolatinį atstovą prie politinių veiksnių, suruošti S-gos metinį balių, griežtai išrinkti nario mokestį, stiprinti ryšius su vienetais ir t.t.
Po šių diskusijų, klausimų, atsakymų ir paaiškinimų visi pranešimai buvo priimti.
J. Petrulioniui pasiūlius, Suvažiavimas pareiškė viešą padėką “Nepriklausomai Lietuvai” leidinio red. P. Petrušaičiui už jo atliktą darbą.
Vlado Pūtvio monografijos reikalu kalbėjo jos vyr. red. A. Mantautas. Taip pat jis pranešė, kad savo ir S-gos g.n. Sofijos Pūtvytės - Mantautienės auka įrašo a. a. Vladą Pūtvį ir Nežinomą Šaulį į Lietuvių Fondo narius.
Toliau sekė pranešimai apie šaulių dalinių veiklą, kuriuos pranešėjai turėjo labai trumpinti, nes buvo duota tik 3 minutės laiko pranešimui.
Pranešimus padarė: St. Jokūbaitis — Toronto Pūtvio, J. Petrauskas — Vytauto Didžiojo, AI. Mantautas — Martyno Jankaus, inž. J. Stašaitis — Jono Vanagaičio, Stp. Jakubickas — DDK Gedimino, P. Petrušaitis — D LK Kęstučio, Ig. Petrauskas — LK Mindaugo, V. Tamošiūnas — Stasio Butkaus, M. Maksvytis — gen. Teodoro Daukanto jūrų, St. Bernatavičius — Klaipėdos jūrų ir J. Petrulionis — Detroito Geležinio Vilko. j. šaulių kuopų vardu.
Taip pat buvo perskaitytas Juozo Daumanto šaulių kuopos raštiškas pranešimas su pasiūlymais.
Toliau sekė LŠST statuto pakeitimo klausimas. Po diskusijų buvo nutarta statuto pakeitimus, su dar keliais papildomais pakeitimais, priimti. Papildomi pakeitimai turi būti paskelbti S-gos aplinkraščiuose.
Po jau gana ilgo ir varginančio darbo buvo eita prie S-gos vadovybės rinkimų. J. Šiaučiulis pasiūlė, kad S-gos pirmininkas būtų renkamas Suvažiavimo atstovų. Pasiūlymas buvo pastatytas balsavimui. Už — balsavo 21, o kiti susilaikė.
Pirmuoju balsavimu S-gos pirmi-
LŠST IV-jo Vis. Atstovų suvažiavimo garbės prezidiumas. Iš k. j d.: kun. J. Kubilius SJ—TT Jėzuitų atstovas, Alg. Budreckas—teisininkų ir “Naujienų” atst., dr. K. Gudaitis—Sav.-kūrėjų CV pirm., gen. K. Musteikis—S-gos garbės narys, teis. R. Skipitis—S-gos g.n., Al. Mantautas—S-gos g.n., VI. Išganaitis—S-gos CV pirm., dr. P. Daužvardis—Lietuvos gen. konsulas, inž. Br. Nainys— JAV LB CV pirm., inž. Vyt. Galvydis—Lietuvių Fronto Bičiulių CV pirm., prof. St. Dirmantas— L.V.S-gos “Ramovė” CV pirm., gen. M. Reklaitis ir vyr. sktn. VI. Vijeikis.
ninku buvo išrinktas Vl. Išganaitis, surinkęs 44 balsus.
P. Petrušaitis pareiškė, kad ką tik priėmėme statutą, kuri sulaužėme, todėl reikia pakeisti paragrafą, nusakantį S-gos pirmininko rinkimo būdą. Suvažiavimas tam pritarė ir pavedė statuto komisijai tai atlikti.
Vl. Išganaitis pasiūlė, kad į CV, be jo, būtų renkama dar 10 asmenų. Suvažiavimui su tuo sutikus, buvo pasiūlyta ir į CV išrinkta: K. Kodatienė — 61, K. Žilėnas — 52, M. Maksvytis — 51, P. Petrušaitis — 45, St. Bernatavičius — 44, kun. J. Borevičius, SJ, — 42, Vyt. Bilitavičius — 39, Ant. Gintneris — 36, B. Pupalaigis — 34 ir J. Grybauskas — 31 balsu. G. Valentinas liko kanditatu.
Į Garbės teismą buvo išrinkti: Alg. Budreckas, kun. J. Kubilius, SJ ir
M. Šnapštys. Kandidatai: V. Tamošiūnas, Vyt. Galvydis ir Em. Petrauskaitė.
Revizijos komisija pasiliko ta pati: Br. Ambraziejus, Anatol. Kairys ir Adolf. Jotka.
Po rinkimų pranešimus dar padarė uniformų komisijos nariai: M. Maksvytis ir Ant. Gintneris. Siūlyta suvienodinti Amerikos ir Kanados šaulių uniformas, jas priderinant praktiškai prie dabartinio gyvenimo sąlygų.
B. Pupalaigis siūlė, kad būtų įsteigti šauliu pasižymėjimo ženklai, skirti išeivijai, nes Lietuvoų šaulių Sąjungos pasižymėjimo ženklai nesiderina su dabartine S-gos padėtimi.
Suvažiavimo rezoliucijas perskaitė kun. J. Borevičius, SJ, kurios buvo priimtos vienbalsiai.
Prieš baigiant darbo posėdį, S-gos pirm. Vl. Išganaitis prašė, kad visi šauliai susiklausytų, vieningai dirbtų ir reikštų vieni kitiems pagarbą.
J. Šiaučiulis, prieš uždarydamas suvažiavimą, padėkojo atstovams už nuoširdų bei našų darbą ir pareiškė mintį, kad visos šaulių pastangos būtų nukreiptos į lietuviško jaunimo verbavimą į šaulių eiles.
Suvažiavimą uždarė prezidiumo pirm. J. Šiaučiulis, perduodamas S-gos vėliavą jos pirmininkui VI. Išganaičiui.
Suvažiavimas buvo gausus, gerai organizuotas ir praėjo tvarkingai. Visos trys Čikagos šaulių kuopos ir CV pasirodė gerai jį organizuodamos ir įvykdydamos.
Vienok, reikia priminti, kad tai buvo ilga, ilga ir varginanti diena tiek rengėjams, tiek atstovams. Vieni turėjo pasiruošti, o kiti turėjo atvykti iš gana tolimų vietovių. Visi buvo perdaug išvargę, kad galėtų našiai reikštis Darbo posėdžio eigoje, o ypač jo pabaidoje. Todėl, ateityje Suvažiavimui reikėtų skirti dvi dienas, kad kuopos atstovui, atvykusiam iš Toronto. Montrealio ar kitų tolimų vietovių būtų leista kalbėti ilgiau, kaip tris minutes, pranešant apie jo vieneto trijų metų veiklą.
Taip pat atstovus gerokai pavargino pranešimai, kurių jie negalėjo suprasti dėl kalbėtojų kaltės. Ateityje, kad išvengus šių kliūčių, pranešimai, liečią visos S-gos veiklą, turėtų būti paruošti raštu ir išdalinti Suvažiavimo atstovams, kad jie žinotų bent apie ką kalbama.
Šauliškos idėjos supratimo trūkumas yra dažnas reiškinys mūsų šeimos gyvenime. Jos visi vienodai negalime suprasti ar vienodai ją taikinti savo asmenybei. Labai teisingai iškilmingojo posėdžio paskaitoje kalbėjo kun. J. Borevičius, SJ, kad reikia gyventi dabartimi, taigi ir šauliškąją idėją derinti prie dabarties. Iš praeities galime semtis stiprybės, bet negalime ja gyventi, nes ji jau istorija, taigi, buvęs faktas.
Pats laikas būtų atydžiau pažvelgti, kaip šauliškąją idėją pritaikinti gyvajai dabarčiai, todėl būtų labai pravartu turėti kasmetines šaulių stovyklas, kuriose būtų aptariamas ir vykdomas šauliškosios idėjos puoselėjimo reikalas.
Suvažiavimo Darbo prezidiumas. Iš k. į d.: š. K. Kodatienė—vicepirm., S-gos g.n. A. Mantautas—garbės pirm. ir š. J. Šiaučiulis—pirmininkas.
LŠST IV Vis. Atstovų suvažiavimo naujai išrinkta S-gos vadovybė su kuopų pirmininkais, l-je eilėje iš k. į d. sėdi šauliai: Stp. Jakubickas—DLK Gedimino š. kp. pirm., Ant. Gintneris, S-gos garbės narys Al. Mantautas, K. Kodatie-nė, S-gos pirm. VI. Išganaitis, kun. J. Borevičius SJ, V. Tamošiūnas—I-jo Lietuvos Kareivio St. Butkaus š. kp. pirm. Il-je eilėje: St. Bernatavičius—Klaipėdos jūrų š. kp. pirm., J. Grybauskas, kun. J. Kubilius SJ, K. Žilėnas, M. Maksvytis—gen. T. Daukanto j.š. kp. pirm., B. Pupalaigys, inž. J. Stašaitis—J. Vanagaičio š. kp. pirm., Br. Ambraziejus, Ig. Petrauskas—Liet. Karaliaus Mindaugo š. kp. pirm., St. Jokūbaitis—VI. Pūtvio š. kp. pirm., Alg. Budreckas ir P. Petrušaitis—DLK Kęstučio š. kp. pirm. Nuotr. V. Noreikos
SVEIKINIMAI LŠST IV VISUOTINIAM ATSTOVŲ SUVAŽIAVIMUI
Labai dėkodamas už malonų pakvietimą į Lietuvos šaulių Sąjungos Tremtyje visuotinį atstovų suvažiavimą, nuoširdžiai sveikinu suvažiavimo dalyvius.
Šia proga aš primenu, kad nepriklausomoje Lietuvoje Šaulių Sąjunga buvo daug nusipelniusi tautai, ugdydama visuomenėje valstybingo patriotizmo jausmus ir dalyvaudama kovose atkurtai valstybei apginti.
Sovietams okupavus mūsų kraštą, Sąjungos dvasia pasireiškė rezistencijoje, o po karo — ilgame partizanų ginkluotame pasipriešinime, kuris paliks Lietuvos istorijoje kaip vienas reikšmingiausių mūsų tautos laisvės troškimo įrodymų.
Aš linkiu, kad Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje, eidama šitomis garbingomis tradicijomis, sėkmingai tęstų savo patriotinę veiklą, ypač Lietuvos nepriklausomybės atstatymo byloje.
Su gilia pagarba,
Lozoraitis Lietuvos Diplomatijos šefas ... negalėdamas dalyvauti L. š. S. T. suvažiavime, giliai nuoširdžiai sveikinu Lietuvos šaulius ir šaules, susibūrusius L. š. S. T. Linkiu suvažiavimui sėkmės ir sėkmingai ateityje puoselėti tėvynės meilę, bei tautinį valstybinį sąmoningumą tautiečių tarpe.
Gilia pagarba,
J. Kajeckas, Lietuvos Atstovas
Jūsų Sąjunga yra įpėdinė Lietuvos šaulių Sąjungos, taip garbingai ir prasmingai veikusios Lietuvoje, jos nepriklausomybės laikais. Tas pats vienas faktas — tai jau didelė garbė. Nepamirškim — kad drauge tas ir didelė atsakomybė. Nes kaip kiekvieno žmogaus, taip ir kiekvienos organizacijos — pasakyčiau, ir kiekvienos tautos tikroji vertė pasireiškia tik didelei nelaimei ją ištikus. Tik tuomet neginčijamai paaiškėja, kuo ji iš tikrųjų yra: kietas plienas ar gabalas molio, kurį kiekvienas gali minkyti, kaip jis nori ir išmano ...
Aš tikiu, kad lietuvių tauta pasirodys šioje žūt-būtinėje kovoje kaip plienas, kieta. Aš linkiu, kad L.š.S. T. būtų visada, kaip jos Močiutė Lietuvoje buvo, patpirmiausiose šios kovos eilėse.
Jūsų,
B. K. Balutis, Lietuvos Ministeris
Linkiu visiems ir kiekvienam iš jūsų panaudoti visus kasdieninio gyvenimo santykius ir lietuviškumą, perduoti Lietuvos ir lietuviškumo meilę jaunimui, visus lietuvius laikyti vieningoje ir drausmingoje šeimoje.
Jūsų suvažiavimas tepraeina tar-pusavės pagarbos ir meilės dvasioje. Tą dvasią išneškite į mūsų visuomenę!
Nuoširdžiai Jūsų,
vyskp. V. B r i z g y s
Tad, broliai šauliai, viskas “Nepriklausomai Lietuvai!”
Su pagarba,
dr. Julius J. Bielskis,
Lietuvos Generalinis Konsulas
Didžiai vertindamas, jog Vlado Pūtvio dvasia, suaugusi su lietuvių praamžinu troškimu būti laisvai ir nepriklausomai, yra gyva užsienio šauliuose, širdingai sveikinu Suvažiavimo dalyvius ir linkiu ko geriausios sekmės. Reiškiu nuoširdžią pagarbą,
Jonas žmuidzinas, Lietuvos Generalinis Konsulas
Su dideliu malonumu turiu garbės pasveikinti Amerikos Lietuvių Tarybos vardu Amerikos ir Kanados Lietuvos šaulių Sąjungos atstovų suvažiavimą.
Nepriklausomoje Lietuvoje atlikti Šaulių Sąjungos darbai ir karinėje srityje ginant Lietuvos laisvę ir kultūrinėje plotmėje dirbant lietuvių tautos tarpe yra gerai žinomi kiekvienam lietuviui patrijotui, kaip Lietuvoje, taip ir laisvame pasaulyje.
Tūkstančiai šaulių padėjo savo gyvybę ginant Lietuvos laisvę bolševikų ir nacių okupacijos metais. Tūkstančiai Jų nuklojo savo kaulais Sibiro taigas ir bolševikų koncentracijos lagerius, bet patriotinė savo Lietuvos laisvės meilė ir kova dėl jos nepriklausomybės nepalūžo Šaulių dvasioje.
Todėl džiugu, kad ir čia, laisvoje Amerikoje ir Kanadoje, Lietuvos šauliai tęsia savo darbą, padeda savo aukomis ¡r lietuvišku darbu vesti kovą Amerikos Lietuvių Tarybai už Lietuvos laisvę. Garbė Jiems!
Su didele pagarba tenka prisiminti Lietuvoje šaulių Sąjungos Kūrėją Vladą Putvinskį, kurio šeima liko žiauriojo okupanto aukomis Sibire, taip pat ir visus kitus veikėjus, okupanto nukankintus ir dar esančius gyvus ir čia dirbančius laisvame pasaulyje.
Reiškiu tvirtą viltį, kad šauliai dirbdami Amerikoje ir Kanadoje, aukodami savo jėgas Lietuvai, sulauks savo tikslo — laisvos ir nepriklausomos Lietuvos.
Su tikra pagarba,
Antanas J. Rudis,
Amerikos Lietuvių Tarybos Pirmininkas
PRISIMINTAS A. A. ŠAULYS JONAS GIEDRIKAS
Rugsėjo mėn. 19 d. suėjo metai nuo visuomenininko a. a. Jono Giedriko mirties. Velionis iš pat jaunystės dalyvavo visuomeniniame darbe, pradėdamas jį nepriklausomai Lietuvai kuriantis ir jį tęsė iki turėjo pasitraukti iš tėvynės. Vadovavo jaunimo organizacijai “Sūkurys”, priklausė LŠS-gai, o ypač aktyviai dirbo žemės ūkio draugijose. JAV pasiekė tremtiniu ir tuojau įsijungė į lietuviškąjį darbą. Ypač daug jis dirbo LŠST gretose, persikėlęs pastoviam gyvenimui į Racine, Wis. Buvo ilgametis DLK Kęstučio šaulių kuopos pirmininkas ir jos garbės šaulys. 1962-1964 m. pirmininkavo visai LŠST. Jau nuo 1957 metų, dėl sunkios ligos, turėjo pasitraukti nuo fizinio darbo ir gerai nesijautė, bet visuomeninio darbo neapleido.
DLK Kęstučio š. kuopa, pagerbdama šviesią velionies atmintį, rugsėjo mėn. 23 d. suruošė mirties metinių prisiminimą — gedulingus pietus, kuriuose dalyvavo apie 60 asmenų. Dieną anksčiau šv. Kazimiero bažnyčioje buvo atlaikytos pamaldos už mirusiojo sielą.
Pietus pradėjo kuopos pirm. š. P. Petrušaitis, trumpai prisimindamas vyresnįjį bendradarbį ir nuoširdų draugą. Po maldos, kurią sukalbėjo kun. P. P. Cinikas, MIC, pietums vadovavo š. Z. Lukauskas.
Savo prisiminimus pareiškė ir juose paryškino velionies nuopelnus lietuviškajam reikalui: LB apylinkės pirm. š. Br. Juška, Balfo sk. pirm. š. J. Sinsinas, buvęs Vasario 16 gimnazijos direktorius š. dr. Adolfas Palaitis ir visuomenininkas J. Milišauskas.
Pietus paruošė sesės šaulės, vadovaujamos valdybos narės š. E. Kleinotienės.
A.a. Jono kapą šv. Kryžiaus katalikų kapinėse Racine, Wis. dengia granito antkapis su iškaltu šaulių ženklu. P. P.
Algirdas Budreckas
ŠAULIAMS
Šaunūs vyrai Lietuvos šauliai,
Visad pasiruošę kraštą gint.
Tai brangūs tėvynės patrijotai,
Kurie pasiryžę dėl jos ir mirt.
Nebuvo tai partinė grupė,
O tik artojų vaikai.
Tai garbingi Lietuvos sūnūs,
Tėvynės mylimi šauliai.
Žiaurių, klastingų buvo kaimynų,
Didi nelaimė mūsų tautos.
Ne vienas iš jų norėjo grobti,
Pavergti mus ant visados.
Valdininkai, ūkininkai, darbininkai,
Stojo į šaulių būrius.
Jie dirbo Lietuvos labui,
Ir laikė paruoštus ginklus.
Savanoriai kovės, liejo kraują,
Už laisvę Lietuvos.
Šauliai budėjo visą laiką,
Dėl trispalvės vėliavos.
TEBŪNIE LINKSMOS ŠV. KALĖDOS IR NAUJIEJI 1968 METAI TEATNEŠA LAIMĘ SESĖMS ŠAULĖMS IR BROLIAMS ŠAULIAMS, JŲ ŠEIMOMS, ŠAULIŠKOS IDĖJOS RĖMĖJAMS IR VISIEMS LIETUVIAMS, KURIE SIEKIA LIETUVAI LAISVĖS!
Lietuvos šauliu S-gos Tremtyje naujoji Centro valdyba. Iš k. j d. sėdi šauliai: Ant. Gintneris— II-sis vicepirm. ir informacijos vad., kun. J. Borevičius, SJ — tautinės kultūros sk. ved., VI. Išganaitis — S-gos pirm., gen. K. Musteikis — garbės narys, P. Petrušaitis — l-sis vicepirm. Stovi: St. Bernatavičius — sporto ir šaudymo vad., Vyt. Bilitavičius — jaunimo vad., Myk. Maksvytis — jūrų šaulių sk. ved., J. Grybauskas — narys, inž. Vyt. Galvydis — garbės teismo kand. ir K. Žilėnas — iždininkas. Nuotraukoje nėra garbės narių — Al. Mantauto, Sof. Mantautienės ir R. Skipičio, K. Kodatienės — moterų šaulių vadovės, inž. J. Preikšaičio — įgaliotinio Kanados šaulių reikalams ir Em. Petrauskaitės — “šaulės Tremtyje” redaktorės. Nuotr. V. Noreikos
IŠ MŪSŲ VEIKLOS
IV-sis Visuotinas Atstovų Suvažiavimas S-gos pirmininku išrinko š. Vladą Išganaitį. Kiti išrinktieji CV nariai pareigomis pasiskirstė 1967.X. 22 d. posėdyje sekančiai: š. P. Petrušaitis — I-sis vicepirmininkas, “Tremties Trimito” redaktorius ir l.e. sekretoriaus pareigas; š. Ant. Gintneris — II-sis vicepirmininkas ir spaudos bei informacijos vadovas; š. K. Žilėnas — iždininkas, š. K. Kodatienė — šaulių moterų vadovė, š. J. Borevičius SJ — tautinės kultūros skyriaus vedėjas, š. Vyt. Bilitavičius — jaunimo vadovas, š. St. Bernatavičius — sporto ir šaudymo vadovas, š. M. Maksvytis — jūrų šaulių skyriaus vedėjas ir š. J. Grybauskas -— narys.
Š. inž. J. Preikšaitis pakviestas į CV ir paskirtas jos įgaliotiniu Kanados šaulių reikalams.
Š. Em. Petrauskaitė pakviesta į CV ir sutiko toliau eiti “Šaulės Tremtyje” redaktorės pareigas.
Garbės Teismo pirmininku išrinktas š. Algirdas Budreckas, o jo nariais -— š. Jonas Kubilius, SJ ir Marijonas šnapštys.
Kontrolės Komisija liko ta pati: š. Br. Ambraziejus — pirm., š. Adolfas Jotka ir š. Anatolijus Kairys—nariai.
Išrinktas į CV Balys Pupalaigis pasitraukė iš CV ir Vytauto Didžiojo šaulių kuopos.
Prof. gen. Stasys Dirmantas, Lietuvos Šaulių S-gos garbės narys, įstojo į Vytauto Didžiojo šaulių kuopą. Dabar vėl turėsime penkis LŠST garbės narius, kurie yra nuolatiniai CV nariai.
S-gos garbės nariai Aleksandras ir Sofija Mantautai paaukojo 100 dol. Lietuvių Fondui, kad LŠST vardu būtų atidarytas NEŽINOMOJO ŠAULIO pradinis įnašas.
Taip pat jiedu į LF įrašė LšS-gos Pradininką ir šaulių Močiutę — Vladą ir Emiliją Pūtvius — su kitu 100 dol. įnašu.
CV nuoširdžiai dėkoja S-gos garbės nariams Al. ir Sof. Mantautams už reikšmingo pavyzdžio davimą ir kviečia visus šaulius šiuos simboliškus LF narystės įnašus didinti savo aukomis.
S-gos garbės narys R. Skipitis išleido antrą savo atsiminimų knygą “Nepriklausoma Lietuva”. Knyga įdomi nežinomais epizodais, statistiniais duomenimis ir istorine medžiaga. Visi, kurie domisi laisvosios Lietuvos gyvenimo laikotarpiu turėtų ją perskaityti. Gaunama pas autorių: 5613 So. Emerald, Chicago, III. 60621 ir pas platintojus.
LŠST CV paskyrė 25 dol. auką JAV ir Kanados Lietuvių III-jo Kultūros Kongreso reikalams. DLK Kęstučio šaulių kuopa tam pačiam tikslui aukojo 10 dol.
ŠŽOT Lietuvių tautos šventės (rugsėjo mėn. 8 d.) proga už nuopelnus Lietuvai ir LŠST Šaulių žvaigždės ordinu apdovanojo: š. Zuzanaą Ar-lauskaitę-Mikšienę — I-jo LK Stasio Butkaus š. kp., š. Antaniną Marku-zienę — Vytauto Didžiojo š. kp. ir kun. Mykolą Vembrę iš Brocktono, Mass.; už nuopelnus LŠST šaulių žvaigždės medaliu: š. Vincą Bačėną ir š. Juozą Žavį — Vlado Pūtvio š. kp., š. Večislovą Brazą, š. Vytautą Bilitavičių ir š. Vidą Kivėnienę — Vytauto Didžiojo š. kp.
PAMINĖTAS KARIUOMENĖS ATSIKŪRIMAS
Lapkričio mėn. 19 d. DLK Kęstučio šaulių kuopa suruošė pobūvį, kuriame paminėtos Lietuvos kariuomenės 49-sios atsikūrimo metinės, pradėtos šeštadienį pamaldomis šv. Kazimiero bažnyčioje už žuvusius dėl Lietuvos laisvės.
Pobūvį trumpu žodžiu atidarė kuopos pirm. š. P. Petrušaitis. Kun. P. Cinikas, MIC, pakvietė susikaupimo momentu pagerbti paaukojusius savo gyvybes dėl Lietuvos laisvės ir po to-sukalbėjo maldą prieš valgį.
Vakarienės metu kalbėjo LB centro valdybos pirm. inž. Br. Nainys. Jis savo paskaitoje pabrėžė, kad kario užduotys, ypač kiek jos liečia buvusius karius, dabar esančius išeivijoje, pasikeitė. Turime būti moderniais kariais, suprantančiais priešo kėslus ir norinčiais kariauti. Ne šautuvais ir granatomis turime remtis šiandieninėse grumtynėse, bet tvirta valia, nepalaužiamu ryžtu ir lietuviškos kultūros bei politinės vienybės palaikymu. Reikia siekti ryšių su pavergta tauta, tačiau griežtai atmestini paties okupanto ar jo tarnų apgaulingi tarpininkavimai.
Š. VI. Skirmuntas papasakojo linksmesnių nuotykių iš kariuomenės gyvenimo Nepriklausomybės kovų metu.
Sav.-kūrėjas Ignas Paukštelis prisiminė pirmąsias savanoriavimo dienas ir Klaipėdos sukilimą, kuriame taip pat dalyvavo.
Pobūvis, kuriame dalyvavo apie 50-asmenų, praėjo pakilioje ir šeimyniškoje nuotaikoje, lyg kad būtų didelės lietuviškos šeimos šventė. Jo šeimininkais buvo — š. Emilija Kleinotie-nė ir š. VI. Vilcinas. Pravedė š. Z. Lukauskas. P. P.
