TVIRMEDĖS PILIS

PETRAS BŪTĖNAS

Kaip kitados Lietuvoje ir dabar neperseniai jau už Atlanto iš kaikurių specialistų profesionalų istorikų esu spaudoje susilaukęs išdidaus murmėjimo dėl Mindaugo augštaitinės Varutos pilies - tvirtovės jieškojimo (Apie Varutą galgi ir dabar pasiseks išspausdinti straipsnis, nes atsirasta ir naujų duomenų, specialistų profesionalų istorikų dar nesusirastų.), tai nepasitaisęs šįkart vėl nusidedu, ketindamas pakalbėti taip pat apie ir patiems visiems istorikams neaiškią irgi Mindaugo laikų “Tviremet'” pilį Žemaitijoje.

I.    Tverai 2, mstl., vlsč., parc. Telšių aps., Aitros (Jūros, Nemuno, kairio-rytinio įtako) augštu-pyje, apie 3 km į pietvakarius nuo Lópaičių 211 m augščio kalno Lópaičių kaimo lauke, čia visos Žarėnų, Varnių, Laukuvos bei Kaltinėnų (Med-viagalis 234 m augščio kalnas) augštumõs, pabrėžtina, vakariniame šone, o į vakarus bei pietvakarinius augštumų jau nebėra; apie 30 km į pietus nuo Telšių apsc., 64 km į rytus nuo Klaipėdos uosto ir į vakarus: 16 km nuo Varnių mstl., 60 km nuo Dubysos augštupio bei 140 km nuo Nevėžio prie Panevėžio mst.; nuo Šiaulių mst. į pietvakarius senas vieškelis 63 km eina ligi Tverų ir toliau į vakarus Klaipėdos link.

Tverų pilies uždavinys bus buvęs nuo Vokiečių teutonų-kryžiuočių ordino agresijos ginti Žemaitijos aruodo jos visos plačiosios augštumos ypač pietvakarius, tuo pačiu ginant ir visus Žemaitijos pietvakarius ligi Nemuno žemupio.

II.    Šaknies Tver- ten dar yra: Pa-tver-iai, dv. Tverų vls. ir Tverupis, upelis Veiviržėnų vls. (Lupež. 176), Kretingos aps., 37 km į pietvakarius nuo Tverų mstl., 30 km į pietryčius nuo Klaipėdos; bus Tver+up-is 1.

Kitur dar yra: Tverijoniškiai, k., dv. Raseinių aps. Šiluvos vis. (LAV. 224), Tver-ij-õn-išk-iai 1; Tverečiaus ežeras (Lupež. 176) prie Tver-ěč-ius, -iaus 2, lenk. Twerecz, rus. Tvereč', mstl. Švenčionių aps. žiemryčiuose; Tvertynas, Semeliškės, k. Trakų aps. Semeliškių vls. (LAV. 401), Tver-t-yn-as 1 su pošakniu t. Žr. “VIII”.

III.    Lopaičių kalno rytinėje pusėje papėdėje miške yra du maži ežerėliai: Ruškis (apie 3 ha) ir už jį dar mažesnis Verlastis (LE. XXXII, 88 -89), kuriedu, suprantama, XIII amžiuje buvo kur kas didesni, ir miškams didesniems tada buvus. Ruškis 2, ež. Tverai, Lopaičių k. ir Rùškio upãlis — Gervės (Aitros kairio įtako) kairys įtakas, Tverai, Skaborų k. (Lupež. 140). Gi dėl antro ežerėlio Lupež. 186 p. rašo: Varleistis 1, ež.: 1) Telšiai, Džiuginėnų k. bei 2) Tverai, Lopaičių k., ir upelė Varleistis teka į šiliškės ež. (Šiliškis, k. Nevarėnų vls.) Juodikių k. Telšių aps.

Lopaičių miškasyra minėtoje augštumoje, ir todėl čia tokia apylinkė, kur tikdavo ir tinka gerai toli žvalgyti į vakarus, pietvakarius ir pietus. Jei Žemaitijos aruodo visos didelės plačios augštumos tikdavo sen. Lietuvos valstybės gynybos reikalams, tai reiktų tarti, kad čia tokį atskirą vienetą sudaro ir Lopaičių kalnas, jo miškas su tais dviem ežerėliais suburtajai kariuomenei vandens nuolat turėti ir patys Tverai. Šiokioje patogioje vietoje bus buvusi pilis - tvirtovė su priešpiliais.

IV. 1219 metų (bet greičiausia anksčiau: 1213 ar ir dar anksčiau) priešmindauginės Lietuvos valstybės 21 kunigaikščio (Ten yra ir ku-nigaikštė Plikienė 1, Ipatijaus metraščio rašoma Plikosova, tark Plik-ós-ov-a; šiuos abu faktus pirmą kartą paskelbiau prieš kelerius metus “Karyje”, o dabar ir specialistai profesionalai istorikai ima čia taisytis, prieš tai vis, būdavo, kunigaikščiu terasdami “vyrą” ir dar tarsi kokį rusą “Plikosovą”.) sutartyje su rytinių slavų Valuinės kniažestva (=kunigaikštija) įrašytos lietuvių kunigaikščių giminės “a Rouš'kovičev” ir “a se Bouleviči” (PSRL. II. 735-736); V. T. Pašuto, Obrazovanije Litovskogo gosudarstva. Moskva 1959. 338). O tai yra Ruškiai ir Bùlos: Ruškių giminė ir Bulų giminė, — abi giminės lietuviškos. Z. Ivinskis, — LE. XXVI. 219-220 p. dėl 1219 metų sutarties Bulų ir Ruškių giminių 1961 metais rašo: “Bulevičius Mindaugas išnaikino, o Ruškių giminė talkininkavo Mindaugui. Nėra duomenų

TVERŲ GEOGRAFINĖ PADĖTIS. Iškarpa iš J. Andriaus Lietuvos 1956 m. žemėlapio

nustatyti, kur buvo tų sričių kunigaikščių valdos. Jos turėjo būti rytinės Lietuvos žemėse. Iš tų ankstybųjų ir atsitiktinių šaltinių (Jie ankstybieji, bet ne atsitiktiniai. PB) nėra įmanoma toliau nustatyti Ruškių giminės kunigaikščių likimą.”

Galutiniau nieko negaliu pasakyti dėl Ruškio upãlio ir Ruškio ežero, o tik šitiek: tai asmenvardiniai vandenvardžiai nuo asmv., pav. Ruškys 4; antra, šaknies Rušk- (Ruškys) pavardžių esama labiausia Žemaitijoje, taigi Lietuvos vakaruose, o šaknies Rukš- (Rukšà 4) pavardžių — Augštaitijoje, taipgi Lietuvos rytuose.

Tuo būdu Tverų vietovė ir apylinkė yra paženklinta Ruškių pavardės, ir jau iš senovės, nes, mat, tos pavardės ten esama net ir vandenvardžių.

V. “Pirmosios žinios apie Tverus siekia XIII amžių. Mindaugo laikais Tverai buvo sutvirtinta vietovė ar pilis, kur laikėsi Žemaičių valdytojas kng. Vykintas. 1251 metais Mindaugas su kariuomene buvo atvykęs prie Vykinto pilies, vad. “Tviremet” (manoma, kad tai Tverai), bet jos nepaėmė. Vykintas ir Tautvilas puolę Mindaugą, kuris toj kovoj prie Tverų buvęs sužeistas” (1965 m. LE. XXXII, 89).” Žemaitijoje metraštis mini Tviremet', — tai ‘gorod Vikintov’, t.y. vietinio kng. Vykinto valdžioje. Tviremet' taip pat buvo stipriai sutvirtintas (=gorod, t.y. miestas, kaip ir ‘grad Vorouta’ — Mindaugo Varutà pilis-tvirtovė. PB.) PSRL. II. 818” (V. T. Pašuto, Obr. Lit. gos. 1959 m. 261 p.) “Tviremet' Mindaugas nepaėmė, pats buvo sužeistas ir grįžo ‘v zemliu svoju’ (=į savo žemę, anot metraščio. PB.) PSRL. II. 736, 818” (V. T. Pašuto, Obr. Lit. gos. 379). LE-joje atskiromis nėra “Tviremet'” nurodyta.

Vadinasi, ar Tviremet' yra Tverai, ar kuri kita gyvenvietė ar vietovė, — vis dar nėra tikra, kaip nėra žinios, į kurią vietą “savo žemėje” Mindaugas su savo kariuomene iš ten grįžo, suprantama, grįždamas arba į žiemryčius, arba į rytus, arba į pietryčius; taip pat nežinoma, ir iš kur kuriais keliais jis tada su savo kariuomene bus buvęs pasiekęs “Tviremetį”.

Bet, kaip ir Tverai, ir “Tviremet'” buvo Žemaitijoje, taigi į vakarus nuo Nevėžio ir į vakarus net nuo Dubysos, kuri laikoma yra Žemaitijos visaip ryškiąja rytine riba, nuo kurios į rytus jau Augštaitija ir, jei pačią erdvę imsime — Mindaugo valdomoji sritis. Kadangi Žemaitijos rytinė riba esanti buvusi Nevėžis, — tas klausimas istorikams dar teks rūpestingai persvarstyti; taip pat ir klausimas, kuriose apylinkėse ir kada pirmučiausia bus atsiradęs žemaičio kraštovardis, ne tautovardis.

Bet tuokart, 1213-1219 metais, lietuvių kalba dar nebuvo suskilusi į augštaičių ir žemaičių tarmes. Ir todėl visoje priešmindauginėje ir mindauginėje Lietuvos valstybėje tegalime laikyti veikus lietuvius be jokio kalbinio jų skirtumo. Tada dėl to lengviau yra orientuotis ir visoje senovinėje mūsų istorijoje. Jei Žemaitija jau minima (ji minima ir 1219 metų metraštiniame sutarties apraše), tai labai gerai: didelė nauda mūsų senovinei istorijai. Bet ji tėra kaip, tiesa, net labai ryški sen. Lietuvos valstybės geografinė ir žemėvaizdinė sritis — valstybės vakarinė pusė į šiaurę nuo Nemuno žemupio. Gi kada ir kaip atsirado lietuvių kalbos tarmės, — žr. K. Būgos Rinktinius raštus ir P. Joniko Lietuvių kalbos istorijos 59-64 puslapius.

VI. Sen. slav. Tviremet' (galinis priebalsis t yra minkštas) greičiausia yra sudėtinis žodis vietovardis, kaip rodo to žodžio ilgis ir struktūra: Tvir-e+met'- iš kam. *Tvir-i+med’- (kur priebalsis d yra irgi minkštas), galint trumpėti ligi kam. *Tvir+med-, kaip plg. Taut-i+gird-as 1 ir Taũt+gird-as 1 (žr. Bg. I. 261-265), Žiem-ý+gal--a 1 ir Žiěm+gal-a1 (žr. Bg, Lkž. CXXXIV p. §§ 190, 191). Dėl žodžio kam. Tvir+med- sandaros ir jo pirmojo sando vienodumo plg. Tvirbut-as 1 ir Tvir+mant-as 1, liet. asmv., ir dar žr. Trtm. PN. 111 p. bei AON. 189 p.

Antrasis sandas metraštyje sen. slav. yra -met', turįs nebalsingą t iš balsingo d, manau, dėl jo atsidūrimo pačiame žodžio gale, absoliutinėje galūnėje. Todėl pagrindinės lyties tėra sandas med- (su minkštuoju d), ir tas sandas tebus nuo žodžio medis, medžio, o pastaroji lytis iš *medj-a, abiem atvejais minkštam d esant: d' ir dj-

Ovisas “Tviremet'” vietovardis restauruojamas būtų *Tvir-i+med-is 1 ir *Tvir+med-is 1, arba ir *Tvir-i+med-ė 1 ir *Tvir+med-ė 1, kur reikštų Tviro,-ų medę=Tviro,-ų mišką=Tviro,-ų girią, šiandie pasakant, “Tvero,-ų medę, mišką, girią”, žinoma, jei metraštinis “Tviremet'” tikrai yra Tverai ar “Tverų miškas” netoli Tverų

Mat, žemaičių yra medė 2 “giria, miškas”; net augštaičių tebėra, pvz. Dieveniškių, Lazūnų, Valkininko apylinkėse, medžias “miškas” (Bg. I. I. 546, II. 257), tik jau naujesnės medžio lyties, o ne senesnės *medjã ar medės; prūsų median neutrum, vs. vd. “miškas, giria” (Bg. II. 157,257), o prūsų garian neutrum “medis, Baum” (Bg. II. 384); nebekalbant apie Žemaitiją, ir Augštaitijos vietovardžiuose, pvz. Mědžgalaukis1, iš Medž+ gal+lauk-is “miško (Didžmiškio) galo laukas” Biržų aps. Joniškėlio vls. Grūžių par.

Pavyzdžiui, kur sudurtiniuose vietovardžiuose antrasis sandas yra med-, kaip ir Tvir+med-ės vietovardyje: Kathemedien, gv. 1374 m., 1400 m.

KathomecLien,1389m. Katrhedie, dabar vok. Katt-medien, Rešliaus aps. (AON. 57-58), į vakarus nuo Prūsų ežeryno šiaurinės juostos, kur kamienas įvairuoja, turėdamas junges i ir o ir, galop, jų nebeturėdamas: *Kat-i-\-med-ij-, *Kat-o-\-med-ij-ir *Kat-\-med-ij-=*Katimedijai, *Katomedijai ir *Katmedijai “*Kat-\-medž-iai 1”. Dr. žr. Bg. II. 384 p. ir AON. 75 ir 93 p.: Cukemedie ir Lusine-medien.

Pavyzdys, kaip susiduria prūsų median “giria, miškas” su lietuvių giria “miškas”: ana Kathemedien, gv. ir liet. Kategiriai, Katgiriai, vok. Kattegirren, k. Ragainės aps. Jurgaičių par. (Klv. 38) =Kat-i-\-gir-iai ir Kat-\-gir-iai 1 (ar gal 3b) “katu, kačių medė, giria, miškas”. PS. kur Prūsų žemėje randame šitokios “girios” rūšies vietovardžių, ten lietuvių gyvenama.

VII.    Tvirmedis 1 ar žemaitiškiau Tvirmedė 1, galėtų būti kokia Telšių apskrities “Tverų medė”, arba “Tverų miškas, giria”, taigi gal ir anas pats Lopaičių kalno pakalnės miškas, kuriame ar ir kurio apylinkėje 1251 metais bus galėjusios būti ir minėtosios kautynės. O ten pat Ruškio ežero ir upelio vardas “Tviremet'” vietovardžio šičia lokalizavimo faktą net galėtų ir patvirtinti, jei tai būtų iš 1219 metų sutarties aprašo “Ruš-kevičių=Ruškių giminės”, ten Ruškiams, Mindaugo šalininkams, įvairios įtakos turėjus.

VIII.    Bet, matome, susitinka dvi žodžio šaknys: Tver- (Tver-ai) ir Tvir- (Tvir-i-Į-met')- Antroji šaknis Tvir- bus tikrai tą patį objektą (Tverus “Tvirus”) reiškianti, nes abiedvi šaknys gali pasivaduoti.

Turėjome “II” skirsnyje šaknies Tver- pavyzdžių, o šičia yra šaknies Tvir-\ 1) Tvirai 4, k., 4 km nuo savo Skapiškio vlsč., Rokiškio aps. (LAV. 261); 2) Tvir-\-but-as 1, liet. asmv.; Tvir-butas, ist. šit. Twerbut, Twerbuth, lietuvių bajoras, 1413 metais pasirašęs Gorodlės—trm. Horodlės aktą (LE. XXXII. 97 p.), bet pagrindinė lytis yra Tvirbutas 1; Tvirbutupis 1, Tvirbuto Dauba —    Nemuno žemupio dešinys-šiaurinis įtakas Kauno aps. Veliuonos vis. Pakalniškių k. (Lupež. 176); Tvirbutai, plv. Šakių aps. Paežerėlių vis. (LAV. 282), turbūt, dvejopai: Tvirbutai 1 ir 3a; 3) TvirA-mant-as 1, liet. asmv.; 4) Twirgeyten Tbirieyten, gv. 1325 m., 1344 m. Tergeyten, 1357 m. Tivirigeiten, 1515 m. Turyeyten, dabar vok. Twergaiten, Karaliaučiaus aps.: Tvoyrget, skalvis; plg. liet. Tvirai Bg. (AON. 189); čia visur šaknis tik Tvir-, nors ir joje balsiai ar ir priebalsiai kaitaliojami dėl visokių kalbinių (svetimųjų) įtakų, o kam. *Tvir-eit- ir *Tvir-ait-; galint palikti ir *Tvir-g-eit-, *Tvir-g-ait-: gyvenvietė *Tvireitjai ir *Tviraičiai 1, o skalvis *Tvireitis 2 ir *Tviraitis 1, ir ta skalvinė pavardė yra lietuviška.

Šaknis Tvar- Tver- su pošakniu k: Tivarkte ir Tvoarete, balos 1331 m. Semboje, M. Lietuvoje: plg. liet. Tverkta, upė Bg., liet. Tverkančia, upė Bg. (AON. 189), taigi *Tvar-k-t-ė ir *Tvar-et-ė, balos. — Tverkta 4 — Nemuno vidurupio dešinys -    rytinis įtakas Alytaus aps. Alovės vis. Gečia-laukio k. (Lupež. 176), Tver-k-t-a, ir Tverkta 4, Tverka 4, ež. Alovės vis. Einorių k. (t.p.), Tver--k-t-a ir Tver-k-a. Tvarkantė — 9 km ilgio, Dubysos, Nemuno, kairys - rytinis įtakas Raseinių aps., ištekąs iš Šiluvos mstl. apyl. ir tekąs į pietus (LE. XXXII. 87), Tvar-k-ant-ė. Tvarkantė 2, 2 vsd. Raseinių aps. Šiluvos vis. (LAV. 223,224), prie anos Tvarkantės upelės. Tvarkiškiai, k. Kauno aps. Garliavos vis. (t.p. 66), gal Tvaf-k-išk-iai 1. Du bendravardžžiai: Tvorkų plv. Ukmergės miesto (LAV. 471) ir Utenos aps. Molėtų vis. (t.p. 444), gal Tvarkai.

Šaknys Tvar-k-, Tver-k-, Tver-k-t- dėl šakninių balsių a ir e, žinoma, tiesiogiai nerysi su šaknimis Tver- ir Tvir-.