Tremties Trimitas

ŠAULIŲ KULTŪRINEI POPIETEI PRAĖJUS

Svečioje šalyje gyvendami, mažiau rūpinamės ginklo vartojimu, bet užtat daugiau skleidžiame lietuvybės, patriotizmo ir tautinio sąmoningumo idėjas. Kai tėvynė pavergta, turime būti vieningi, skleisti lietuvybės išlaikymo idėją. Argi ne mūsų pareiga skatinti brolius ir seses prie kilnaus ir švento uždavinio — laisvos Lietuvos įkūnijimo? Mums turi rūpėti lietuviškų kultūrinių vertybių ugdymo bei puoselėjimo užmojai ir tikslai. Mūsų uždavinys, taip pat, puoselėti šiltą ir draugišką šaulių nuotaiką. Visur, kur idealūs šauliai pasisuka, turi sklisti bei atsispindėti gaivi draugiškumo šilima: mažiau alkoholio, bet daugiau kultūrinių brandžių vertybių. Įvairiarūšis menas, tautodailės parodos, patriotizmą ir lietuviškumą iškelią vaidinimai, kultūrinės popietės, literatūros vakarai, prasmingos ir turiningos paskaitos. Kiekvienas susipratęs šaulys stengiasi prie savo šauliško darbo pritraukti ir jaunesnius už save. Juk kas gi bus, jeigu nesugebėsime savo vietoj išugdyti ir palikti pakaitalų ?

55 metai darbo Lietuvai

Detroito šaulių kuopos veikloje šios idėjos ir yra siekiamos. Užtat paminėtina balandžio mėn. 17 dienos taip kultūringai, taip šauniai ir turtingai praėjusi Kultūrinė popietė, įvykusi Lietuvių Namuose. Joje buvo pagerbtas garbės šaulys Feliksas Motuzas. Tam tyčia buvo pastatydinta salėje meniško įvertinimo užsitarnavusi F. Motuzo lietuviškoji klėtelė. Projektas — eskizas arch. Vikt. Veselkos. Be to, ant 5 stalų buvo išklostyti visuomenės apžiūrai ir pasigėrėjimui labai svarbūs ir istoriniai vertingi asmeniški F. M. laiškai, apdovanojimai, garbės atžymėjimai, seni žurnalai ir knygos, kurio nors sąryšio turėję su 55 metus našiai dirbusiu F. M. asmeniu. Visą programą gražiai ir iškiliai su moterišku jautrumu pravedė, šauliška uniforma apsirengusi, šaulė — žurnalistė K. Kodatienė. Apie 70 susirinkusių šaulių ir svečių nenuobodžiavo ir dažnai savo dėkingumą išreikšdavo garsiais plojimais.

Žurn. Vl. Selenis trumpu žodžiu pristatė F. Motuzą, didelį patriotą ir laikraštininką, ištisų 55 metų bėgyje. Jis veikė įvairiose organizacijose ir dirbo lietuvybės ir nepriklausomos Lietuvos labui. Jis buvo Tėvynės Mylėtojų d-jos narys ir centro valdybos pirmininkas. Tam tikras kiekis jo publicistinių raštų ir korespondencijų ir šiuo metu dar galima surasti senuose laikraščiuose bei žurnaluose. Žurn. Vl. Selenis paskaitė kai kuriuos rašinius ištisai. Taip pat ir š. K. Kodatienė apžvelgė Lietuvai ir lietuvių kultūrai paaukotą F. Motuzo gyvenimą ir jo nuopelnus 55 m. bėgyje, šiuo metu sukaktuvininkas keliauja 76 m. amžiaus keliu.

Susipažinimas su kuopos vadu

Vl. Mingėla savo paskaitoje iškėlė pirmojo Lietuvos savanorio — kareivio St. Butkaus nuopelnus ir pasiaukojimą Lietuvai. Jis savanoriškai kovojo su ginklu rankoje prieš Lietuvos priešus dėl jos laisvės. Buvo apdovanotas Vyties kryžiumi. Jis yra vienas iš tų vyrų, kurie pirmą kartą 1919 m. sausio mėn. 1 d. iškėlė Lietuvos Trispalvę Gedimino kalne, Vilniuje, Nuo 1922 m. St.

Butkus dirbo “Kario” redakcijoje. Būdamas žurnalistas, redaktorius ir rašytojas, jis yra parašęs straipsnių, apsakymų, kurie, jei surinkti į vieną rinkinį, būtų 10 knygų dydžio. Rašė ir pasirašinėjo savo pavardę ar St. širvio slapyvardį. St. Butkaus paskutinis palikimas — jo knyga: “Vyrai Gedimino kalne” ryškiai parodo, kad jis yra ne tik žurnalistas, bet ir rašytojas. Begaliniai kuklus, užtat savo “aš” paaukojo objektyvumui. Jo menkame kūne slypėjo Laisvos Lietuvos kovotojas ir didvyris — milžinas. Jo kalba šioje knygoje vaizdi ir primena Remarque, bet aprašomi kariai ir kovos vyksta mūsų žemėje, kurioje liejasi lietuvių kraujas dėl Lietuvos laisvės. Ypatingai ši knyga įdomi ir brangintina, kai 1961 m. gale St. Butkus mirė. Šioje knygoje parodyta nemari lietuviškos žemės ir jos žmonių meilė. V. Mingėlos paskaita buvo su dideliu dėmesiu išklausyta. Detroito šaulių kuopa, pasiūlius tuometiniam jos pirmininkui š. Stasiui Malinauskui — buvo pavadinta I-jo Lietuvos Kareivio Stasio Butkaus šaulių kuopa.

Buvo prisimintas 1965 m. lapkričio mėn. 13 d. žygis į Jungtines Tautas, New Yorke. Paskaitytas š. poetės Marijos Sims eilėraštis. Buyo ir daugiau deklamacijų. Deklamavo: Marija Gvildytė ir Rūtelė Kaunelytė. F. Motuzą gražia tautodailės juosta apjuosė šaulių mažosios talkininkės:    Virginija Pranėnaitė ir Jacintą Žiūkaitė.

Kiekvienas paskaitininkas buvo apdovanotas balta gėlele prie atlapo, o sesės net gėlių puokšte. Visa kultūrinė popietė buvo pravesta savomis jėgomis.

Sėkmingai ir gražiu pavyzdžiu sušvitusią šaulių kultūrinę popietę baigėme kavute, kurios metu buvo pasveikintas tą dieną gimtadienį Švenčius š. Bronius Burba. Daug širdies ir darbo, ypač F. Motuzo klėtelės pastatymui įdėjo: pirm. V. Tamošiūnas, Br. Burba, Fel. Blauzdys, J. Racevičius, P. Žiūkas, P. Bliūdžius ir šeimininkės: š. St. Pranėnienė, žukienė ir Dryžienė.

Prie šios popietės organizavimo yra kur kas daugiau prisidėjusių, tik vieni nežinomi, o kiti prašė neskelbti jų pavardžių. V. Saurimas

Seniausi Detroito St. Butkaus kuopos šauliai: iš k. į d.: J. Šimkus ir F. Motuzas, kuris apdovanotas tautine juosta ir baltų gėlių puokšte; prisega Jacintą žiūkaitė.    Nuotrauka J. Gaižučio

GARSINO LIETUVOS VARDĄ

Suruoštame tarptautiniame festivalyje Wisconsino universitete, Madison, Wis., kuriame studijuoja virš 36,000 studentų, šauliai akademikai, Vytautas Janušonis ir Regina Palaitytė, atstovavo lietuvius. Šventė tęsėsi dvi dienas. Buvo vėliavų paradas ir paroda. Neapsieita be incidentų. Trys pasikeitimo studentai iš Sovietų Rusijos reikalavo, kad Lietuvos vėliava būtų pašalinta iš parado, nes Lietuva esanti Rusijos dalis. Lietuviams paaiškinus parado vadovams, kad JAV Lietuvos įjungimo į Sovietų Rusiją nepripažįsta, vėliava parade palikta.

Parodoje, kuri įvyko po parado ir sekančią gegužės mėn. 1 d., rusai vėl reikalavo, kad nuo lietuvių stalo būtų pašalintos anglų kalba knygos, kaip “Leave your tears in Moscow” ir panašios, kurios gadinančios JAV ir Sovietų Rusijos santykius. Rengimo komitete buvo ir komunistų simpatikų, kurie priminė lietuviams, kad jie galėtų tų knygų ir nerodyti. Lietuviai nesutiko vien tik knygų nuimti, o jei jas reikėtų tikrai nuimti, tai žadėjo iš parodos visai pasitraukti. Kartu su lietuviais dėl tos priežasties žadėjo pasitraukti Indijos, Irano ir kitų kraštų studentai. Tie įvykiai iššaukė lankytojų susidomėjimą, nes apie tai parašė vietos laikraščiai, todėl lietuvių stalas buvo dėmesio centre.

Buvo išstatyta ypač daug gintaro dirbinių, rankdarbių ir lietuviškų leidinių anglų kalba. Dalis gintaro ir knygų buvo parduota. Gintaro dirbinius paskolino J. Karvelio parduotuvė, o knygas daugumoje “Draugas”. Lietuvių stalas buvo apdovanotas parodos premija.

Magistras lektorius Vytautas Janušonis ir stud. Regina Palaitytė priklauso DLK Kęstučio š. kuopai ir abu yra buvę valdybos nariai. Tenka nuoširdžiai dėkoti jauniesiems šauliams už jų gražų darbą ir ryžtą bei priminimą šio krašto akadeniniams sluoksniams apie Lietuvos nelaimę ir jos vargą rusiškoje vergijoje.

P. P.

šauliai akademikai Wisconsino u-to Madison, Wise, tarptautiniame pasirodyme prie lietuvių skyriaus. Iš k. į d.: lektorius magistras Vyt. Janušonis, siekius doktorato, ir stud. Regina Paiaitytė, DLK Kęstučio š. k. nariai.