Pirmoji komunistinio teroro auka
ANTANAS AMALIS
A.A, mjr. J. Tomkaus 70 metų gimimo sukaktis
Kiekviena tauta turi savų didvyrių ir savų kankinių. Beveik kiekvienos tautos istorijoje rasime džiugių ir rasime liūdnų įvykių.
Mūsų tautos istorija, ypač netolimos praeities, yra atžymėta tragiškais nutikimais, kurie prasidėjo su Klaipėdos krašto atplėšimu. Po to sekė vis nauji įvykiai, kol pagaliau netekome ir savo nepriklausomo gyvenimo. Atėjo pirmoji bolševikų okupacija, kuri pareikalavo didelių aukų iš lietuvių tautos.
Šiuo norime prisiminti pirmąją bolševikinio žiaurumo auką, a.a. majorą Juozą Tomkų, kurio 70 metų gimimo sukaktis šį mėnesį sukanka.
Juozas gimė Raseiniuose 1896 m. kovo 25 d. Raseiniuose mokėsi pradžios mokykloje ir kurį laiką gimnazijoje. Vėliau išvyko į Veiverių mokytojų seminariją, kurią baigė 1914 m.
Prasidėjus I Pas. karui, rusų mobilizuotas 1915 m. gegužės mėn. 21 d., buvo pasiųstas į Vilniaus karo mokyklą, kuri dėl karo įvykių buvo perkelta Poltavon. Gavęs karininko laipsnį buvo išsiųstas į 107 pėst. pulką, kuriame tarnavo 6 mėn. Po to, buvo siunčiamas į Peterhofą — aukštojon sunkiųjų kulkosvaidžių mokyklon, kurią baigęs — pakeltas vyr. leit. laipsnin ir buvo komandiruotas į Rumunijos frontą kovoti su austrais ir vokiečiais.
1917 m. prasidėjus bolševikų revoliucijai ir subyrėjus frontui J. Tomkus atsidūrė Vitebske, kur kūrėsi pirmieji lietuvių karių batalionai. Vėliau, Oranienburge, stojo į Dutovo kariuomenę kovoti prieš bolševikus.
Kovos tęsėsi apie pusmetį ir Dutovo daliniai buvo išblaškyti skaitlingesnių raudonųjų jėgų. Tomkus pasitraukė Sibiran į Novo Nikolajevską, nes tenai buvo kiek lietuvių karių. 1918 m. prisidėjo prie suorganizavimo atskiro, Sibiro lietuvių Vytauto Didžiojo bataliono. Šis batalionas, 1919 m. lapkričio - gruodžio mėn. buvo žiauriai bolševikų likviduotas ir Tomkus pateko bolševikų nelaisvėn: buvo kalintas Krasnojarsko kalėjime, paskui perkeltas į Irkutsko kalėjimą. Kalėjimuose išbuvo 9 mėnesius. Latvio tardytojo dėka iš kalėjimo buvo paleistas ir grįžo Krasnojarskan. Sunaikinęs visus savo tapatybės dokumentus, gavo darbo maitinimo ir piliečių aprūpinimo įstaigoje. Padėtis tuo metu buvo neaiški, pabėgimo galimybės labai menkos. Parašė į Maskvą, Lietuvos atstovybėn, prašydamas pagelbos. Lauktoji pagelba atėjo. Vienas lietuvis, ėjęs augštas pareigas sovietinėj įstaigoj Maskvoje, išreikalavo J. Tomkų atleisti iš Krasnojarsko kaip reikalingi Maskvoje. Atvykus Maskvon buvo paskirtas II-jų sekretorium Lietuvos atstovybėje prie min. Baltrušaičio. Po pusmečio, diplomatiniu kurjeriu, išvyko iš Sov. S-gos Lietuvon.
1921 m. gegužės 21 d. stojo Lietuvos kariuomenėn. Skiriamas į 12 pėst. pulką, o 1922 m. lapkričio mėn. perkeltas į Vyr. kariuomenės štabą, kur ėjo įvairias pareigas. 1923 m., Klaipėdos Krašto sukilimo dalyvis. 1926 m., nuo vasario 4 d. iki birželio 29 d., buvo KARIO redaktorium. Po to, paskirtas Karo mokslų skyriaus viršininku. Išėjo atsargon majoro laipsniu 1926 m. rugpjūčio 31 d. 1927 m. baigė Vytauto Didižojo universiteto teisių fakultetą.
Pasitraukęs iš kariuomenės J. Tomkus įsijungė į nepriklausomos Lietuvos valstybinį ir visuomeninį gyvenimą. Dirbo Valstybės kontrolėje, vėliau buvo referentu Valstybės Taryboje ir pagaliau Pilietybės komisijos pirmininku.Šalia tiesioginių pareigų smarkiai buvo įsijungęs į visuomeninį gyvenimą. Ypač daug dirbo Šaulių s-goj. Skaitė referatus, paskaitas tautiniais, juridiniais, politiniais ir socialiniais klausimais. Plačiai bendradarbiavo spaudoje rašydamas Karyje, Karde, Trimite, Lietuvos Aide, Akademike, Židinyje, Tautos Valioje, Vaire, Kriminalistikos Žinyne ir kt.
Pergyvenęs bolševikinės revoliucijos žiaurumus Rusijoj, J. Tomkus buvo radikalus bolševizmo priešas. Jisai savo raštais, paskaitomis įrodinėjo Sovietų S-gos kėslus dominuoti pasaulyje.
Būdamas didžiu patrijotu, okupuojant Lietuvą bolševikams, nesitraukė iš savo krašto, nors savo likimą nujautė. Pasiūlius pabėgimo galimybes — jų griežtai atsisakė: “Niekur iš Lietuvos nesitrauksiu!”
J. Tomkus pateko į pirmąją suimamųjų bangą, greta kitų patrijotu. Jis buvo suimtas 1940 m. liepos mėn. iš 10 d. į 11 d. naktį, o jau po dviejų dienų, liepos 13 nakties metu nužudytas Kauno Sunkiųjų Darbų kalėjimo 139 kameroje.
Mjr. J. Tomkus tapo pirmąją bolševikinio teroro auka nepraslinkus net mėnesiui nuo raudonosios invazijos. Jo kūnas buvo išsaugotas Vytauto Didžiojo u-to Medicinos fak. anatomikume iki bolševikų pasitraukimo iš Lietuvos.
Mjr. J. Tomkus mobilizacijos metu, 1939 m.
Iškilmingos laidotuvės įvyko Kaune 1941 m. spalio 6 d. Iš Karo muzėjaus, kur jo palaikai buvo pašarvoti, buvo pervežti į Kauno kapines ir palaidoti šalia lakūnų kapų, dalyvaujant tūkstantinei miniai.
Prisimenant a.a. mjr. Juozo Tomkaus 70 metų gimimo sukaktį iškyla mintyse tauraus lietuvio tikras patrijotizmo pavyzdys. Ne tuščiais žodžiais mylėta Lietuva, bet konkrečiais darbais ir net atiduota gyvybė už savo žemę, savo kraštą.
Pažinęs priešą—bolševizmą iš arti, mjr. Tomkus norėjo perspėti galimai platesnes mases savų tautiečių nuo žalingojo priešo. Jisai puikiai žinojo, kaip komunizmas skverbėsi mūsų tautos kūnan per kultūrines draugijas į inteligentų kultūrininkų tarpą, kaip lindo į darbo žmogaus organizacijas, kaip pogrindžiais slinko į naujos valstybės nepriklausomą gyveni-
Mjr. J. Tomkus skaito paskaitą.
mą, kaip mėgino pagraužti tautos pamatus. Ar tai per radiją, ar per spaudą, ar susirinkime, ar privačiai mjr. J. Tomkus drąsiu—tiesiu žodžiu ragino savo tautiečius į tvirtą tautinį susipratimą.
Šiandien kai kuriems susvyravus ant slidaus, bolševikų siūlomo bendradarbiavimo kelio, tenka su dar didesne pagarba minėti pirmąją bolševikų auką mjr. J. Tomkų ir statyti jį pavyzdžiu, kaip reikia kovoti už savo tautos reikalus.
