KARYS IR SKAITYTOJAI
POVILAS DIRKIS
Prasidėjo nauji metai. Su jais prasidėjo ir nauji rūpesčiai — jie žygiuoja drauge su žmogumi, šeima, organizacija. Jie neišskiria ir lietuviškos spaudos. Iš jos reikalaujama, kad ji būtų įdomi, patraukli ir turininga. Tačiau, kad ji būtų ir medžiagiškai pajėgi tokia pasidaryti, tai, atrodo, niekam ir į galvą neateina.
Kadangi lietuviškoji spauda yra įsisteigusi ne komerciniais išrokavimais, bet grynai idealistiniais sumetimais, tai iš jos reikalauti, kad ji kokybe prilygtų masinės gamybos amerikiečių leidinius negalime ir galvoti.
“Karys”, kaip ir kiti lietuvių laikraščiai išeivijoje, buvo atgaivintas idealistų sanbūrio. Jis, nuo pat pradžios, iki dabar, išsilaikė toje pačioje idealistinėje - karinėje plotmėje. Tenka manyti, kad jis toks pasiliks ir toliau. Ta savanoriška dvasia, kuri vyravo žurnalo atgaivinimo pradžioje, tebėra gyva ir dabar. Tai tvirčiausias žurnalo pagrindas, kurio negalima pakeisti jokiais materialiniais sumetimais.
Tačiau, materialinis pagrindas irgi yra būtinas, nes jeigu prenumeratoriai, bendradarbiai ir rėmėjai sistematingai mažės, o ne didės, tai žurnalas labai greitai galėtų atsidurti mirties agonijoje. Kad taip neatsitiktų, pagalvokite, buvę kariai, ką darome? Spaudos darbo išlaidos pakilo ir vis dar kils. Todėl “Kario” leidėjai Naujųjų metų proga laukia iš skaitytojų, šalia prenumeratos, dar ir savanoriško priedo — aukos savo žurnalui, skaitytojų geros valios ženklo.
žiema Lietuvoje
