Tremties Trimitas

MŪSŲ PAREIGOS JAUNIMUI

A. VALATKAITIS

Nekartą girdime vyresniosios kartos nusiskundimus, kad jaunimas nutausta, nesidomi nei savo kalba, nei spauda, nei gerais lietuviškais papročiais. Vyresnioji karta tuo sielojasi ir deda daug pastangų patraukti jaunimą. Savo keliu, skautai, ateitininkai, studentų korporacijos, įvairūs ansambliai bei sporto grupės vykdo tikrai milžinišką ir vaisingą darbą. O vis dėl to dar nemaža dalis mūsų prieauglio, kurį nesusemia minėtos organizacijos, pasilieka išstatyta nutautimo pavojams. Dažnai dėl to kaltinami ir tėvai. Bet čia ne vien tik tėvai kalti.

Jei jaunimui prikaišiojama stoka pareigos lietuviškiems reikalams, tai paklauskime ir patys savęs, ar mes atliekame savo pačių pareigas mūsų jaunimui? Iš jaunimo reikalaujame daug. Bet ar mes atiduodame jaunimui tiek, kiek galėtumėm ir privalėtumėm?

Štai, Šaulių Sąjungos dabartinio statuto 3-me straipsnyje sakoma:    “LŠST . . . ypatingairūpinasi lietuvybės išlaikymu lietuviškojo jaunimo tarpe”. Toliau 5-me straipsnyje sakoma: “ . . . 4) išlaikyti lietuviškąjį jaunimą fiziškai ir morališkai stiprų ir įjungti jį į Lietuvos laisvinimo darbą; 5) išlaikyti ir stiprinti lietuviškojo jaunimo tarpe meilę ir pagarbą savajai kilmei ir kalbai” . . . Dar toliau, 6-me straipsnyje skelbiama, kad: “LŠST stengiasi . . . steigti, remti ir stiprinti jau esančias vaidinimo kuopeles, chorus, orkestrus, ansamblius, sporto komandas . . .” Berods jaunimo Šaulių Sąjungai negalėtų pritrūkti, nes pagal statutą jos nariais gali būti jau suėję 15 metų amžiaus. Tačiau pasidairykime, kas tuo reikalu ligšiol padaryta mūsų organizacijos ribose?

Gal vieninteliu skaisčiu pavyzdžiu šviečia Chicagos Vytauto Didžiojo Šaulių kuopa, kurios valdybai nuo pat kuopos įkūrimo pradžios nuoširdžiai rūpėjo jaunimo reikalai. Išdavoje, jau daugelį metų, veikia gausi jaunimo kuopelė, puoselėjanti scenos vaidybos meną bei tautinius šokius. Kad paskatintų jaunimą dalyvauti lietuviškai-šauliškame darbe, jaunimo grupei kuopos ribose yra suteikta plati autonomija, su savo atskira kasa ir atleidimu nuo nario mokesčio imtinai. Šauliškam jaunimui visą laiką savo darbu aukojasi, ne tik ilgametis kuopos pirmininkas š. kun. A. Šeštokas ir vicepirmininkas š. V. Išganaitis, bet ir meno vadovas š. J. Petrauskas, režisierius š. A. Brinka, bei energingas šokių mokytojas š. K. Ulevičius. Jie visi daug duoda šauliškam jaunimui. Užtat ir jaunimas jų neapvylė. Chicagos šauliškas jaunimas visur ir visados kalba tiktai lietuviškai ir jų elgesiu gėrisi ir tėvai ir svetimi. Jų suruoštų vaidinimų, tautinių šokių ir šiaip pasilinksminimų bei išvykų į tolimas apylinkes sunku ir suskaičiuoti. Visa eilė abiejų lyčių šauliško jaunimo už ypatingus nuopelnus Šaulių Sąjungai yra apdovanoti garbės ženklais. Atitarnavę JAV kariuomenėje jaunuoliai ir vėl jungiasi į šaulių eiles. Jaunimas patenkintas savo vadovų veikla ir didžiuojasi esą šauliais ir šaulėmis. Dabartiniu metu duodamos visos pastangos sukelti pakankamai lėšų pasiųsti didelę šaulių jaunimo tautinių šokių grupų į šiemet įvykstančią New Yorke pasaulinę parodą. Toji pati tautinių šokių grupė įspūdingai buvo pasirodžiusi pernai per tautinių šokių šventę Chicagoje. Ir kaip čia, taip ir New Yorke, tatai bus vienintelė šaulių tautinių šokių grupė. Vytautėnų šauliškam jaunimui trūksta dar choro. Bet ir tas su laiku atsiras. Pagirtinos taip pat Detroito šaulių vieneto valdybos pastangos pritraukti į šaulius jaunimo sporto komandą. O kaip gi yra su visais kitais šaulių vienetais?

Tiesa, ne visi vienetai yra skaitlingi nariais. Visų tų vienetų valdybos buvo tikrai

Laisvės laikais Kaune: deš. XX š. rinkt, jūrų šaulys S. Bagdonas, dabar veiklus Vytauto D. š. kp. narys

darbščios ir per pirmąjį dešimtmetį nepaprastai daug darbo atliko. Dėka vienetų valdybų ir jų pirmininkų, visa sąjunga sustiprėjo ir giliai įleido į mūsų visuomenės gyvenimą šaknis. Šaulių Sąjunga yra laikoma garbinga ir viena pagrindinių mūsų tremties lietuvių organizacijų. Tačiau jaunimo reikalai dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasiliko nuošaliai. Bet vis dėl to, žengiant į šauliškos veiklos antrąjį dešimtmetį, kiekvieno vieneto valdyba turi surasti tinkamą ir energingą jaunimo vadovą. Tokio pareigūno, o ir pačios valdybos užduotimi, būtų surasti savo apylinkėje tautinių šokių mokytoją, režisierių, chorvedį ir sporto komandos vadovą. Pravartu būtų pradėti bent nuo tautinių šokių grupės organizavimo. Jaunimas neįsijungs į šaulių veiklą, jei nesudarysime jam progos šaulių vieneto rėmuose šokti, vaidinti, dainuoti, ar sportuoti. Reikia rasti ryšių ir su tėvais, raginant juos siųsti savo prieauglį į šaulių jaunimo kuopeles. Reikės daug pastangų, kurios nevisada bus lengvos. Vienok vienetų valdyboms yra būtina susirūpinti dar jokiose organizacijose nedalyvaujančiu jaunimu. Tatai yra mūsų šauliška pareiga, kurią ne tik aiškiai nusako mūsų statutas, bet tą pareigą liepia mums atlikti ir mūsų lietuviškoji sąžinė, jei norime Lietuvai ir mūsų sąjungai labo.

Vytauto Didžiojo šaulių kp. Čikagoje meno kuopelė vaidina “Bus audra”

 

VLADO PŪTVIO MINĖJIMAS

Prieš 35 metus Lietuvoje mirė šaulys Vl. Pūtvis. Tremties šauliai, vieni anksčiau, kiti vėliau pamini jo mirties metines. Kovo 15 d. tokį minėjimą suruošė Vytauto Didžiojo Čikagos šaulių kuopa, kuris įvyko Jaunimo Centre. Įnešus vėliavas, minėjimą pradėjo CV Jaunimo Vadovas ir kuopos vicepirmininkas š. Vl. Iš-ganaitis, trumpai prisimindamas velionį ir jo atliktus darbus LŠS-gai. Išstačius jo paveikslą ir papuošus paaugštinimą tautiniu audeklu, velionio atminimas buvo pagerbtas tylos minute.

Vasario 16 proga yra apdovanojami šauliai. Trims apdovanotiems buvo įteikti pasižymėjimo ženklai: š. Ant. Gintneriui — Šž ordinas, o šauliams Antanui Kivėnui ir Kęstučiui Petrauskui — šž medaliai, ženklus įteikė buv. Lietuvos Krašto Apsaugos ministeris, dabar LŠST garbės narys, gen. Kazys Musteikis, kuris pasakė sveikinimo kalbą, pabrėždamas, kad tremties šauliai dirba gerą ir vertingą darbą, todėl jie turi būti ir tinkamai pagerbiami, nežiūrint į tai, ar tai visiems patinka, ar ne. Ypač jaunimas turi būti matomas, auklėjamas ir gerbiamas.

Paskui š. Ant. Gintneris savo paskaitoje, kuri užtruko pusvalandį, plačiau nušvietė Vl. Pūtvio gyvenimą: jo tėvo tremtį į Sibirą už 1863 m. sukilimo organizavimą, Pūtvių, kaip bajorų, kilmę ir išsilavinimą, pradedant šeima ir aplinka. Toliau buvo išryškinta jo ryšiai su lietuviškos spaudos platinimu, slaptomis mokyklomis, draugais rašytojais, visuomenininkais ir politikais; 1914 m. tremtis į Rusijos gilumą, kaip nuo 1905 m. įtariamo revoliucionieriaus ir grįžimas į tėvynę. Pagaliau, iškėlė šaulių organizatoriaus, veikėjo, ideologo veiklą, pacituodamas svarbesnes mintis, patarimus ir testamentą šauliams bei visiems lietuviams. Daviniai buvo paimti iš Lietuvių Pasaulio archyve rastos medžiagos, kurioje apie velionį pasisako eilė žymesnių to laiko veikėjų: A. Smetona, Tumas - Vaižgantas, gen. Vl. Nagevičius, Rondomanskis, gen. T. Daukantas, M. Mikalkevičius, J. Būtėnas, Ivanauskienė, Janulaitis ir kiti. Šita visa medžiaga bus perduota Vl. Pūtvio monografijos redakcinei komisijai.

Vytauto Didžiojo Čikagos šaulių kuopos 1964 m. valdyba: Iš k. sėdi: š. Juozas Petrauskas — meno kuopelės vad., š. Saliomėja Petrauskienė — šaulių moterų vad., š. kun. Antanas Šeštokas — pirm., š. Vladas Išganaitis — vicepirm., š. Alfas Valatkaitis — spaudos ir informacijos sk. ved., š. Sergiejus Radzivickas — ižd.; iš k. stovi: š. Petras Padvaiskas — sekr., š. Kazys Keturakis — tvarkos tarnybos ved., š. Stasys Bagdonas — vėliavos tarnybos ved., š. Kazys Ulevičius — taut. šokių mok. ir š. Antanas Kralikauskas — valdybos talkininkas.    Foto V. Noreikos

š. Alf. Valatkaitis dar kalbėjo apie šaulio pareigas tremtyje. Jis pabrėžė, kad šauliai turi būti lyg švyturiai jūroje, šių tamsių dienų aplinkumoje. Jaunimo turime daug. Jis gražiai reiškiasi meno kuopelėje. Tautiniai šokiai, vaidinimai, išvykos, gastrolės, vieši pasirodymai svetimtaučiams, uniformos, pagerbimai, susirinkimai ir kitoki šaulių surengti pobūviai stiprina pačius šaulius ir visuomenę kovoje dėl savo tėvų žemės ir laisvės.

Š. B. Pupalaigis, įvertindamas jaunimo pastangas ir pasišventimą, tuojau paskyrė 50 dol. auką jaunimui, kuris ruošiasi vykti į pasaulinę parodą New Yorke ir ten tinkamai atstovauti šaulius. Praeitame šaulių susirinkime tam tikslui buvo suaukota 100 dol. Meno kuopelė tam tikslui turi kelis šimtelius savo santaupų.

Minėjime dalyvavo pilna salė žmonių. Jame dalyvavo C V sekretorius š. P. Petrušaitis su žmona, atvykę iš Racine, Wise. Minėjimas buvo baigtas tautos Himnu. Tuojau po minėjimo įvyko 10-čio leidinio redakcinės komisijos posėdis, kuriame aptarti klausimai, susiję su knygos redagavimu, išleidimu ir platinimu.

Antanas Gintneris

Toronto Vlado Pūtvio šaulių kuopos sportinio šaudymo pirmenybių dalyviai po rungtynių, įvykusių 1964 m. vasario mėn. 23 d.