Kronika

Čikagoje gimęs ir augęs Albertas Rakas neseniai gavo aviacijos pulkininko laipsnį. Jis taipgi yra baigęs ir advokato mokslą. Jo nuolatinė buveinė yra Texas valstijoje, bet jis dažnai atvyksta į Čikagą.

—    Algirdas Valentinas, atlikęs karinę tarnybą, įstojo į Los Angeles policijos akademiją, kuri ruošia Los Angeles miestui policininkus.

—    J. Tomkus, ilgus metus tarnavęs svetimšalių legione, grįžo į civilinį gyvenimą. Gyvena su šeima Charenton, Seine, Prancūzijoje.

—    Dienraštis “Worcester Telegram” neseniai įdėjo platų aprašymą apie mūsų tautiečio Edwardo C. Lapinskio nuotykius pereitame pasauliniame kare. Mat, jis buvo radijo operatorius kariniam J. V. laivyne, sargybiniam dalinyje, Pearl Harbor, kuomet tą bazę bombardavo japonų laktuvai gruodžio 7 dieną, 1941 m.

—    Ričardas Yuškauskas tarnauja radijo techniku kariškame laive USS Conquest plaukiojančiame Tai-wano pakraščiuose Pacifike. Jo tėvai gyvena So. Bostone.

—    Alfonsas Žibas filmavo apie 10 dienų karo laivyno manevrus. Jis atvyko Brazilijon po karo, yra kino operatorius, dirba taipgi televizijoj. Filmas buvo finansuojamas Brazilijos karo laivyno ministerijos.

—    Kpt. J. A. Kisielius kurį laiką vadovavęs kariniam parengimui Montrealio universitetuose, perkeltas į New Brunswick ir sekančiais metais išvyksta atsakingom pareigom į Egiptą.

—    Kpt. R. V. Paukštaitis nukeltas į Britų diviziją atstovauti kanadiečius ryšininkus.

—    Giedrius Penčyla, atlikęs karinę prievolę, sugrįžo į namus, 7354 S. Rockwell St., Chicagoje.

—    Ltn. Adolfas J. Namksy tarnaująs JAV karo aviacijoje, pakeltas į pirmuosius leitenantus. Jo dalinys yra Texas, San Antonio bazėje.

—    Lakūnas kariūnas Aidos F. Maleckas, gimęs ir augęs Scotvillėje, o dabar besimokinantis JAV karo aviacijos mokykloje, buvo atvykęs į Čikagą žaisti su kariuomenės kariūnais.

PALYDĖTAS į AMŽINYBĘ MARTYNAS NASTOPKA

Lietuvių senesniosios kartos veteranai, vienas paskui kitą, staigiai ir netikėtai pasitraukia iš gyvųjų tarto į amžinybę. 1963 m. spalių 22 d. 11 val. dienos staigiai ir nelauktai nustojo plakusi Martyno Nastopkos širdis.

Martynas Nastopka, Jokūbo sūnus, gimė 1879 m. kovo 28 d. Rimkuškių km., Biržų apskr., ūkininkų šeimoje. turėjusioj 25 ha. žemės. Jo tėvai buvo pažangūs ūkininkai. Sulaukė 4 vaikus: Petrą, Daratą, Martyną ir Stasį. Tėveliai stengėsi, kad vaikai įgytų mokslą. Vyr. sūnus Petras baigė veterinarijos mokslus ir vėliau Lietuvos universitete buvo docentu. Jauniausias — Stasys    — pasinešė į karo mokslus. Rusijoje baigęs karo mokyklą, I Pas. kare dalyvavo kautynėse ir buvo apdovanotas ordenáis už pasižymėjimus. Lietuvai atgavus laisvę ir nepriklausomybę, grįžo į Lietuvą ir įstojo į kariuomenę, kurioje tarnaudamas pasiekė generolo laipsnį. Jis mirė 1936 m. Martynas baigęs 4 kl. gimnazijos, įstojo į Kursko matininkų mokyklą ir ją baigęs, tarnavo Vilniuje.

Gyvendamas Vilniuje susitinka su inž. Petru Vileišiu. Pastarasis pakvietė matininką Martyną prie tiltų statybos. Dirbdamas pas inž. P. Vileišį, kartu ir mokinosi. Pagaliau išlaikė egzaminus ir gavo inžinieriaus padėjėjo vietą. Ir taip pas inž. P. Vileišį jis dirbo ištisus 6 metus.

Vieną dieną gauna pasiūlymą važiuoti į Jaltą, į rusų imperatoriaus “Nikitinsky sad”, kur reikėjo atlikti irigacijos darbus. Pasiūlymą priėmė, ten nuvyko ir dirbo iki I Pas. karo pradžios. Prasidėjus karui, buvo mobilizuotas ir paskirtas karininku į artilerijos brigadą Vilniuje. Būdamas kariuomenėje, dalyvavo kovose. Tarnaudamas pasiekė štabo kapitono laipsnį. 1921 metais grįžo į Lietuvą.

Biržuose įsikūrus prekybos ir pramonės bendrovei “Agaras”, buvo jos vedėju iki 1926 m. 1926 m. buvo pakviestas į žemės Ūkio Ministeriją, žemės tvarkymo departamentan, melioracijos sk. vyr. revizorium, kur tas pareigas ėjo iki Sov. Rusijos okupacijos. Buvo apdovanotas Gedimino V laipsnio ordenu.

1944 m. rusų kariuomenei artėjant prie Kauno, Martynas su žmona Salomėja pasitraukė į Vokietiją. Vokietijai kapituliavus, Martynas su žmona pateko į Regensburgą, į lietuvių tremtinių stovyklą. Iš Regensburgo kartu su keliama lietuvių stovykla išvyko į Šenfeldą. Susidarius galimybei emigruoti į Ameriką, atvyko ir pateko į Clevelandą. Po kurio laiko jis gavo darbą pas p. Wak-ser, Shady Lane, Solon, prižiūrėti sodybą. Martynui darbas buvo prie širdies. Daržininkystę ir sodininkystę jis mėgo, todėl ir pasiliko ten iki paskutinių savo dienų, kur jį ir pasitiko mirtis.

Paliko liūdinčius: žmoną Salomėją, dukras:    A. Svalbonienę, Karosienę,sūnų inž. Vytautą, daug artimų giminių ir bičiulių.

Į laidotuves buvo atvykęs kun. Neimonas iš Čikagos, kuris atliko pamaldas, palydėjo ir tarė atsisveikinimo žodį. Dalyvavo Kostas Kregždė iš Toronto, veter. gydyt. Jokūbas Kregždė su žmona ir dukra iš Cincinaty, Antose Svalbonienė iš Brooklyno, Sakalas su žmona iš Hamiltono ir daug Clevelando liet. visuomenės. Kūnas buvo pašarvotas Della Jakubs and Son laidotuvių namuose, 6621 Edna Ave.

Dalyvavusieji Martyno laidotuvėse buvo žmonos pakviesti nuvykti į p. Žiedonių namus. Ten buvo pavaišinti. Buvo pareikšta padėka už dalyvavimą palydint Martyną į amžinybę. Dalyvavusieji reiškė žmonai, šeimai ir artimiesiems gilią užuojautą.

Martynas Nastopka kaip jaunatvėje, taip ir sulaukęs senatvės uoliai sekė lietuvių gyvenimą, sekė spaudą, lankė susirinkimus, pobūvius ir kitus parengimus. Jis vis tikėjosi sulaukti laisvos ir nepriklausomos Lietuvos, į ją grįžti.

L. Žvirkalnis

LIETUVOS KARIUOMENES ATKŪRIMO 45 METŲ SUKAKTIES MINĖJIMAI

CLEVELANDE

L.V.S. Ramoves Clevelando skyriaus valdyba garsino, kad Clevelande Lietuvos Kariuomenes atkūrimo 45 metų sukakties minėjimą, rengia 1963 m. lapkričio 23 d. 7 val. v. šv. Jurgio liet. parapijos salėje.

Iškilus Amerikos didžiajai tragedijai — 1963 lapkr. 22 nužudžius teroristo šūviu Amerikos prezidentą John F. Kennedy, valdyba tarėsi, ar rengti kalbamą minėjimą, ar atidėti. Apsvarsčius nutarė įvykdyti, tik iš programos išimti visą linksmąją dalį.

Skyriaus pirm. K. Budrys įvadiniam žody pabrėžė: "Su džiaugsmu ruošėmės minėti Lietuvos Kariuomenės atkūrimo 45 metų sukaktį. Bet pradedame minėjimą su dideliu liūdesiu, nes Amerikos valstybės prezidentas vakar buvo teroristo nužudytas. Liūdi visa Amerika, netekusi savo prezidento, liūdi visas pasaulis ir dar skausmingiau liūdi pavergtosios tautos, kurios buvo sudėjusios viltis į prezidentą John Kennedy. Prašau visus atsistoti ir valandėlės susikaupimu pagerbti tragingai nužudytą Amerikos prezidentą”. Minėjimo dalyviams sustojus, Čiurlionio ansamblio vyrų choras, diriguojamas R. Babicko, sugiedomo Tėve mūsų ir Amerikos Himną. Po to buvo pagerbti žuvę Lietuvos kovotojai dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Choras sugiedojo: Dieve ir Lietuvos Himną.

Sveikinimo žodžius tarė L.V.S. Ramovės Clevelando skyriaus įkūrėjas ir garbės narys K. Tallat-Kelpša ir L. B. Clevelando I Apyl. pirm. F. Eidimtas.

Dainų repertuaras, kurį turėjo išpildyti Čiurliono ansamblio vyrų choras, buvo išimtas iš programos; taip pat muzika ir solistai.

Vl. Braziulis buvo paruošęs poezijos, muzikos ir tautinių šokių montažą, kuris irgi buvo sutrumpintas; pasilikta buvo ta dalis, kuri vaizdavo Lietuvos kariuomenės atsikūrimą ir kovas dėl Lietuvos laisvės. Išpildė Vl. Braziulio vad. dramos studija.

Gražiai pasirodė šv. Kazimiero lituanistinės mokyklos mokinių tautinių šokių grupė, vadovaujama J. Kavoliūnaitės, kuri pašoko “Sadutę”.

Pranešėja buvo R. Nasvytienė. Ji ir visi drangos studijos programą iš-pildžiusieji buvo gerai pasirengę ir išpildė gražiai. Jie iš atsilankiusių į minėjimą susilaukė padėkos.

Baigus meninę dalį vyko laimėjimų įteikimas. Baigusios Meno Akademiją K. Šlapelienė ir J. Minkūnienė padovanoji savo kūrybos po paveikslą, A. ir B. Gražuliai — 2 poras mot. batukų. Laimėjo: K. Šlapelienės kūrinį — J. Tallat - Kelpšienė, J. Minkūnienės — R. Minkūnas, 1 porą batų — Gulbinienė ir antrą porą — Staškūnienė.

Vaišėse vyr. šeimininkė M. Tarutienė ir pad. Knystautienė, Astrauskienė ir Mainelienė pavaišino skaniais valgiais. Ir tie buvo suaukoti. Aukotojai: Atkočaitienė, Aukštolienė, Jonaitienė, Kaklauskas, Paulionis, Kazakevičienė, Lūžienė, Tarutienė, Mainelienė, Knystautienė, Glodenis, Bačiulienė, Skavičienė, Mikoliūnienė, Čepukaitienė, Spirikaitienė, Stasienė, Auginienė, Tamulienė, Tallat-Kelpšienė, Stogienė ir Višniauskienė.

Ramovėnų pirm. K. Budrys padėkojo visiems atsilankiusiems į šventės minėjimą, programos išpildytojams, kleb. kun. Ivanauskui už salės davimą, šeimininkėms ir aukotojoms įvairių gėrybių ir kt.

Lapkričio 24 d. 10:30 val. (sekmadienį) šv. Jurgio liet. parapijos bažnyčioje kun. Dzegoraitis atnašavo šv. Mišias už žuvusius kovotojus dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Pamaldose dalyvavo visa eilė organizacijų vėliavų su palyda. Kun. P. Dzegoraitis pamoksle priminė, kad Dievas skyrė tautas gyventi pasaulyje, laisvai ir nepriklausomai tvarkytis. Priminė Lietuvos vaidmenį kitų valstybių tarpe istorijos bėgyje bei jos kovas dėl laisvės ir nepriklausomybės. Priminė ir lietuvių, atsikūrusių laisvajam pasaulyje, pareigą nepamiršti pavergtosios tėvynės Lietuvos ir ten likusių brolių ir seserų, kurie neša sunkų komunistinį vergijos jungą.

Parapijos choras ir solistai, vad. muz. Pr. Ambrazo, pamaldų metu giedojo pritaikintas giesmes ir baigė giesme Marija, Marija ir Lietuvos Himnu.

Tenka pastebėti, kad Ramovėnų valdyba padarė, kas tik buvo įmanoma, kad padarytų Lietuvos Kariuomenės atkūrimo 45 metų sukakties minėjimą įspūdingesnį.

L. Žvirkalnis

DETROITE

Lapkričio 24 d. L. L. Kūr. Savan, ir L.V.S. Ramovė Detroito skyriai atšventė jubiliejinį 1863 metų lietuvių sukilimo minėjimą ir 45 m. Lietuvos Kariuomenės atkūrimo sukakties minėjimą. Tą dieną buvo:

10:30 val. šv. Antano parapijos bažnyčioje iškilmingos šv. mišios, dalyvaujant lietuviškų organizacijų vėliavoms.

12:30 val. Lietuvių namuose iškilmingas minėjimas ir žuvusių už Lietuvos laisvę bei mirusių sukilėlių, kūr. savanorių, karių, šaulių ir partizanų pagerbimas. Po to k.-sav. dr. Vinco Misiulio paskaita: “1863 metų lietuvių sukilimas”. Prelegentas, savo ilgoje paskaitoje, apibūdinęs sukilimo priežastis ir išvardinęs svarbesniuosius sukilimo organizatorius ir vadus, pabrėžė, kad mūsų seneliai, kurie tą sukilimą išgyveno, vadino jį lenkmečiu.

Po paskaitos Detroito skautės ir skautai išpildė meninę minėjimo dalį:    skautės pastatė šiems minėji

mams pritaikytą, skautininkės K. Kodatienės specialiai parašytą, montažą; o skautai paskaitė iš knygos “Savanorių Žygiai” keletą straipsnių. Be to, vienas skautukas gražiai pagrojo akordeonu keletą lietuviškų dainelių.

Meninę minėjimo dalį užbaigus, buvo sugiedotas Lietuvos Himnas.

Lietuvių namuose iškilmingą minėjimą atidarė kūr.-sav. Mitkus, pakviesdamas gen. št. plk. šepetį vesti minėjimo dienotvarkę.

Šių minėjimų proga Detroite prie visų trijų lietuviškų parapijų bažnyčių durų buvo parinkta dėžutėmis aukų Lietuvos laisvės kovų invalidų šalpai ir pasiųsta Lietuvos laisvės kovų draugijai $111.26.

Kūr. sav. ir ramovėnų valdybos dėkoja: gen. št. plk. J. Šepečiui už dienotvarkės pravedimą, dr. V. Misiuliui už paskaitą, K. Kodatienei už montažą, skautininkėms Pečiūrienei ir Atkočaitienei už montažo pastatymą, o mieloms skautukėms už puikų atlikimą.

Taipgi, reiškiame padėką skautininkams Baušoniui ir Vaitiekūnui už paįvairinimą minėjimų programos, parenkant iš knygos “Savanorių Žygiai” straipsnius, kuriuos taip puikiai perskaitė skautai. Tenka pastebėti, kad kaip skautukės, taip ir skautukai atliko montažą ir skaitė knygos ištraukas tokia gryna lietuviška tarme, kad klausaisi ir stebiesi, manydamas, kad tas atžalynėlis gimęs ir augęs ne Amerikos didmiesty, o mūsų brangioje Tėvynėje. Tai čia jų mamyčių ir tėvelių ir skautų organizacijos vadovų nuopelnas. Tebūnie garbė jiems!

Dėkojame skautukui akordeonistui, aukų rinkėjams: J. Šimkui, A. Mickevičiui, A. Bajevičiui, L. Kalvėnui ir K. Mykolaičiui, o taipgi vargonininkui Mateikai ir šv. Antano parapijos bažnytiniam chorui už puikų giedojimą bažnyčioje per pamaldas.

Tautinė vėliava buvo pasiūlyta nešti vietinėms birutininkėms, apsirėdžiusioms tautiniais rūbais, bet iš to pasiūlymo nieko neišėjo.

J. Mitkus

NEWARKE

Newarko L. B. Valdybos ir New Jersey Ramo venų bendromis pastangomis lapkr. 24 d. buvo surengtas Lietuvos kariuomenės 45 m. atkūrimo paminėjimas.

Lietuvių šv. Trejybės parapijos bažnyčioje kun. dr. P. Celiečiaus buvo atlaikytos šv. Mišios ir pasakytas pritaikintas pamokslas, šv. Mišių metu giedojo parapijos choras ir sol. Laurynaitis, kuriam vargonais pritarė muz. Bagdonavičius, parapijos vargonininkas.

Po pamaldų parapijos salėje įvyko viešas minėjimas. Minėjimą atidarė inž. V. Dilis, pakviesdamas minėjimui vadovauti A. Rugį. Invokaciją sukalbėjo kun. dr. P. Celiešius. Sugiedota Amerikos ir Lietuvos Himnai. Atsistojimu ir susikaupimo minute pagerbta mirusieji ir žuvusieji Lietuvos kariai, šauliai ir partizanai, jungiant pagerbimą ir žuvusiam prez. J. F. Kennedy.

Po šio, buvo pakviestas KARIO red. Z. Raulinaitis skaityti paskaitą. Prelegentas išsamioj ir gerai parengtoj paskaitoj minėjimo dalyviams perteikė kovingumo prasmės tremtyje reikšmę.

Paskaita su dideliu atydumu buvo išklausyta ir plojimais prelegentui atsimokėta.

Žodį į minėjimo dalyvius tarti Lietuvos karių invalidų parėmimui buvo pakviestas K. Trečiokas. Po šio jautraus žodžio keletos minučių laikotarpyje buvo surinkta virš $100 aukų. Tas parodo, kad mūsų visuomenė supranta ir įvertina sunkią karo invalidų dalią ir jų atiduotą auką savo tėvynei.

Minėjimui baigiantis A. Rugys padėkojo prel. Ig. Kelmeliui už salę ir tartą žodį, L. B. pirm. V. Diliui ir Ramovėnų pirm. Kontrimui už surengtą minėjimą, giedojusiems bažnyčioje ir salėje Himnus, minėjimo dalyviams ir aukojusiems. Ypatingą padėką išreiškė prelegentui Z. Raulinaičiui.

Minėjimas, nors įvyko gedulo ženkle, bet tenka skaityti pavykusiu. Dalyvių tarpe matéis vietos lietuviai ir kai kurie iš toliau.

(a. r.)

PHILADELPHIJOJE

Ramovės skyrius Philadelphijoje Lietuvos kariuomenės atkūrimo minėjimą suruošė lapkričio 30 d. Tą dieną 9 val. ryto šv. Andriejaus bažnyčioje buvo atlaikytos pamaldos už žuvusius dėl Lietuvos laisvės. Pamaldų metu giedojo Lietuvos operos solistė Juzė Augaitytė.

Vakare, 7 val., Šv. Andriejaus parapijos salėje įvyko iškilmingas minėjimas, į kurį susirinko apytikriai šimtinė žmonių. Dalyvavo ir Kult. Tarybos p-kas prof. J. Puzinas.

Plk. J. Šaudzis trumpu žodžiu atidarė iškilmes: buvo sugiedoti Himnai ir tylos minute pagerbti žuvusieji, o taip pat ir tragiškai žuvęs prez. Kennedy. Toliau plk. Šaudzis šaukė pavardėmis kūrėjus-savanorius, ir jei kuris iš jų dalyvavo minėjime, tai buvo pagerbtas prisegant jam savanorio spalvas prie rankovės, o Vyties Kryžiaus kavalieriams ir ordeno simbolis. Čia jam padėjo mjr. A. Impulevičius.

Paskaitą skaityti buvo atvykęs KARIO redaktorius Z. Raulinaitis. Su juo kartu buvo atvykęs ir KARIO administratorius L. Bileris, kuris, ta proga, apkrovė stalą KARIO numeriais ir kitais kariniais leidiniais.

Paskaitininkas neilgoje, bet gyvoje kalboje iškėlė visą eilę vaizdų, kurie simbolizavo Lietuvos kovingą dvasią, nuo Nepriklausomybės karo, partizanų kovose ir čia tremtyje. Jis pabrėžė, jog Lietuvos kariai yra daugiausia persekiojami maskoliaus okupanto tėvynėje ir net terorizuojami čia tremtyje. Jis iškėlė neteisingus kaltinimus, daromus mjr. Impulevičiaus asmenyje visiems Lietuvon kariams. Mat, lietuvis karys, kovojantis ar kovojęs už savo tėvynės laisvę, maskoliui bolševikui yra — nusikaltėlis.

Meninę dalį atliko Philadelphijos Tautinio Ansamblio vyrų ir mišrus choras, vadovaujamas Leono Kaulinio. Po jo pianu skambino jaunuolis Vytautas Maciūnas.

Dėl gedulo, po programos, šokių neįvyko, todėl buvo skirstomasi.

Dalyvis

LOS ANGELES

LVS “Ramovės” Los Angeles skyriaus valdyba suruošė Lietuvos kariuomenės 45-rių metų sukakties minėjimą.

Lapkričio 16 d., per lietuvių radijo programą, klausytojai turėjo progos išgirsti radijo montažą apie Lietuvos kariuomenės atliktus žygius. Montažą paruošė ir pravedė programą V. Plūkas, radijo pranešėjas. Paskaitą skaitė K. Liaudanskas, skyriaus valdybos pirmininkas.

Sekančią dieną — sekmadienį, minėjimas buvo pradėtas gedulingomis pamaldomis šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje. Kun. J. Kučingis, parapijos klebonas, leido rinkti prie bažnyčios aukas Lietuvos kariuomenės karo invalidams paremti. Paminėjęs Lietuvos kariuomenės reikšmę, jis skatino paremti aukomis sužeistus laisvės kovose ir gausiai dalyvauti minėjime tuojau po pamaldų parapijos salėje. Ramovėnų užprašytas mišias atnašavo kun. A. Valiuška. Laike pamaldų giedojo choras, vadovaujamas parapijos vargonininko muz. Br. Budriūno. Solo giedojo buv. Lietuvos valstybės operos primadona Vincs Jonuškaitė.

Po pamaldų ramovėnai su birutininkėmis rinko aukas Lietuvos karo invalidams. Laisvės kovų veteranams - invalidams sušelpti pasiųsta $122. 75.

Iškilmingą minėjimą atidarydamas, K. Liaudanskas salėje susirinkusius pakvietė tylos minute pagerbti žuvusius už Lietuvos laisvę, karius, šaulius, partizanus ir mirusius ramovėmis. Visiems atsistojus, maldą atkalbėjo kun. kan. A. Steponaitis. Pirmininko pakviestas, tarė žodį daktaras J. Bielskis, Lietuvos garbės kon-

28 p. žuvusiųjų pagerbimas, minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 45 metų sukaktį Chicagoje lapkričio 23 d. Vyt. Račkausko nuotr.

29 psl. Dail. J. Juodžio papuoštoje scenoje KARIO redaktorius Z. Raulinaitis kalba Kariuomenės minėjime, įvykusiame sausio 4 d. Apreiškimo parap. salėje (Vyt. Maželio nuotr.); Apačioje — susirinkę į minėjimą brukliniš-kiai lietuviai (G. Peniko nuotr.).

Paskaitininkas ramovėnas teis. S. Paltus    (L. Briedžio nuotr.)

Dainininkai Vygis, Virgis ir Rimas dainavo kariškas   dainas, akompanuojant jų tėvui muz. A. Narbutui. (L. Kancausko nuotr.)

sulas, LVS “Ramovės” Los Angeles skyriaus garbės narys. Dr. J. Bielskis ragino visus lietuvius įsipareigoti tęsti kūrėjų-savanorių pradėtą kovą prieš Lietuvos laisvės pavergėjus. Dabartinis kovos būdas yra skirtingas nuo anų laikų, paminėjo konsulas, tačiau tikslas liekas tas pats: iškovoti Lietuvai laisvę. Šis uždavinys mums lietuviams yra pagrindinis, pirmaeilis ir neatidėliotinas. Turime vieningai veikti, kad pasiekus laimėjimą.

Po konsulo žodžio sekė koncertinė dalis. Meninės programos vedėja inž. Nida Žibutė Balsytė-Brinkienė minėjimo dalyviams scenoje pristatė viešnią, nepriklausomos Lietuvos valstybės teatro operos primadoną Vincę Jonuškaitę. Solistė išpildė šiuos dalykus: Begalinis Viešpats Pasaulis, žodžiai B. Brazdžionio, muzika Giedrės Nasvytytės; Oi, užu gojaus, našlaitės daina (harmonizuota K. V. Banaičio) ; Oi, kas sodai, harmonizuota Br. Budriūno; Šauksmas, žodžiai Alės Rūtos, muzika Br. Budriūno. Solistei, operos veteranei, buvo įteiktos gėlės. Tačiau, gausūs žmonių plojimai ir reikalavimai pakartoti, rodė pagarbą ir meilę mūsų dainininkei Vincei Jonuškaitei.

Solistė, grįžusi scenon, atliko dar du dalykus. Išpildė iš operos Carmen, Habanera, komp. G. Bizet. Pabaigai — Per dvarą ėjau, liaudies dainą, harmonizuotą K. V. Banaičio. Akomponavo muz. Br. Budriūnas.

Po trumpos pertraukos ramovėnas teisininkas S. Paltus skaitė paskaitą — Kovingoji Lietuva. Paskaitininkas chronologijos tvarkoje apibūdino žymesnes Lietuvos kariuomenės kautynes. Taikliai palietė šių dienų lietuvių pareigas auklėjant jaunąją kartą. S. Paltaus paskaita buvo turininga, sklandi ir trumpa, todėl klausytojus nevargino ir paliko gilaus įspūdžio.

Meninės programos dalyje duota pasireikšti ir jaunimui. Pianinu paskambino L. Naujokaitis; karines dainas dainavo trio: Vygis, Virgis ir Rimas Narbutai, jiems akomponavo muz. A. Narbutas, jų tėvas. A. Ąžuolaitis ir S. Stančikas deklamavo eilėraštį Esu Nemuno sūnus. Solo dainas išpildė K. Dambrauskaitė. Mok. O. Razutienės tautinių šokių vyresnioji grupė pašoko vėdarą, kubilą ir jonkelį. Šokėjų trupę sudaro: D. Barauskaitė, D. Razutytė, B. Kazlauskaitė, D. Tamulaitytė, D. Steikūnaitė, V. Dičiūtė, L. Stančikaitė, R. Ro-zenblataitė, G. Tamulaitis, V. Dūda, V. Radvenis, V. Gedgaudas, A. Gedgaudas, V. Vilimas, J. Skirius, E. Janulaitis. Šokiams akomponavo pianistė O. Biržiškaitė-Barauskienė.

Minėjimas buvo baigtas Tautos Himnu.

O. Žadvydas

* * *

BROOKLYNE

Gyvai ir įspūdingai praėjo Lietuvos Kariuomenės minėjimas New Yorke, kurį suruošė Lietuvių V. S. “Ramovė” New Yorko skyrius sausio 4 d. Apreiškimo parapijos salėje Brooklyne.

Minėjimas buvo numatytas praeitų metų lapkričio 23 d., tačiau dėl JAV prezidento J. F. Kennedy tragiškos mirties atidėtas.

New Yorko skyriaus pirm. plk. Jonas Šlepetys minėjimą atidarė trumpai nušviesdamas Lietuvos karių savanorių kovas, kariuomenės pradinį organizavimąsi, vėliau jos vaidmenį bei įnašą įvairiose krašto srityse, itin pabrėždamas jos didžią reikšmę Lietuvos jaunimo auklėjime patriotinėj dvasioj.

Pagrindiniu kalbėtoju buvo “Kario” redaktorius Zigmas Raulinaitis vietoj anksčiau pakviesto prelegento adv. Juliaus Smetonos, negalėjusio iš Clevelando atvykti dėl susirgusios ir į ligoninę paguldytos žmonos.

Z. Raulinaičiui, buvusiam kariui ir artimai tebestovinčiam, dirbančiam karinėj dvasioj jo redaguojamam žurnale “Kary”, ši tema labai artima ir žinoma, todėl buvo gerai ir įdomiai paruošta, skyrėsi nuo kitų, daug kartų girdėtų, kalbų.

Jis apėmė labai ilgą Lietuvos istorijos laikotarpį iki pat šių dienų, tačiau gana sutrauktai ir aiškiai perdavė visus svarbiuosius su ta tema susijusius Lietuvos istorijos įvykius, paįvariindamas citatomis ir paskutinių laikų Lietuvos partizanų kūryba.

Meninėj dalyje gražiai pasirodė visų mėgiamas, ir visada griausmingais plojimais palydimas, New Yorko vyrų oktetas, akompanuojant muzikui A. Mrozinskui.

Vietoj susirgusios akt. T. Daubaraitės - Skobeikienės, poetas Vincas Jonikas paskaitė savo kūrybą, specialiai tai dienai pritaikytą. Turinys įdomus, bet autorius, kaip ir daugelis kitų kūrėjų, skaityme neparodė aktoriaus gabumų. Keli talentai viename žmoguje retai pasireiškia, tačiau jis patraukė publikos simpatijas savo nepaprastai ryškia žemaitiška tarme.

Jonas Rūtenis, jau tikrais aktoriaus gabumais, paskaitė iš savo romano ištrauką apie Lietuvos karalių Mindaugą.

Scena buvo puikiai išdekoruota dail. J. Juodžio, kuris be to, dar paaukojo porą savo kūrinių “Kario” loterijos laimėjimams.

Programai gyvai vadovavo Stasys Gudas, “Ramovės” sk. valdybos narys kultūr. reikalams. Po programos buvo vaišės, kurias gražiai ir skoningai paruošė New Yorko birutietės, vadovaujamos pirm. p. Sperauskienės. Šokiams grojo Starolio orkestras.    E. Čekienė

GUDŲ KARO DALINIAMS 45 METAI

1963 m. gruodžio 1 d. sukako 45 metai kai prie Lietuvos krašto apsaugos ministerijos buvo įsteigta gudų dalis, kuri vėliau rūpinosi gudų karinių dalinių steigimu Gardine ir Kaune.

Pirmieji tų dalinių organizatoriai ir vadai buvo Rusijos armijos karininkai, gudų kilmės: Mykolas Demidovas, Daniliukas ir Aleksandras Ru-žancovas. Vėliau atsirado ir daugiau karininkų: Glinskis, Uspenskis. Gardine gudų pulką, kuriam vadovavo Uspenskis, 1919 m. gegužės mėn. lenkai nuginklavo, o gudų raitelių es-kdaronas, vadovaujamas Glinskio, dar suspėjo pasprukti ir atsirado Lietuvoje. Iš gudų karo dalinių, suformuotų Kaune, pasižymėjo Lietuvos Nepriklausomybės kovose Pirma Atskira kuopa, vadovaujama karininko A. Ružancovo, vėliau Lietuvos kariuomenės majoro. Gudų karo daliniai kautynėse su bolševikais ir lenkais pasižymėjo nepaprastu narsumu. Už tai jų 46 tapo Vyties Kryžiaus kavalieriai, tarpe jų ir kuopos vadas Ružancovas. Neteko jie 19 užmuštų ir 22 sužeistų. Gi, ties Daugpiliu, nelygioje kovoje, nuo bolševikų kulkos krito karin. Plistka. Lietuvos gudai 1918-19 m. turėjo Lietuvos kariuom. sudėty pėstininkų ir kavalerijos dalinius, kurie visi dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose.

Minint šią sukaktį tenka pripažinti, kad gudai, iš visų mažumų Lietuvoje daugiausia gyvybių padėjo ant Lietuvos laisvės aukuro.

Pov. Dirkis


 

LF Taryba ir Valdyba. Iš k. sėdi: dr. G. Balukas, A. Rėklaitis, dr. A. Razma — tarybos pirm., T. Blinstrubas — valdybos pirm., dr. VI. Šimaitis, J. Vaičiūnas; stovi: agr. A. Šantaras, dr. K. Ambrozaitis, dr. V. Tauras, S. Rauckinas, Z. Dailidka, J. Bagdanavičius, dr. F. Kaunas ir inž. V. Naudžius. Trūksta: dr. P. Kisieliaus, dr. B. Poškaus, kun. B. Suginto ir J. Švedo.

 

Lietuvos Prezidentas ir 1934 m. ministerių kabinetas

LIETUVOS PREZIDENTO ANTANO SMETONOS MINĖJIMAS

1964 m. sausio 9 d. suėji dvidešimt metų, kai Clevelande staiga ir visai netikėtai mirtis išrovė iš gyvųjų tarpo pirmų ir paskutinį nepriklausomos Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. Jo kūnas sausio 13 d. buvo palaidotas Clevelande, Knoll-wood mauzoleume, kur ir dabar randasi.

ALTS 12 sk. pirm. K. Karpiaus iniciatyva, sausio 5 d. 12 val. Lietuvių salėje įvyko organizacijų atstovų pasitarimas dėl A. Smetonos 20 metų mirties sukakties paminėjimo. Nutarta buvo minėjimą daryti sausio 12 d. Minėjimui rengti buvo sudaryta komisija iš pirm. K. Karpiaus ir narių: K. Žiedonio, J. Čiuberkio, dr. K. Pautieniaus, P. Eidimto, V. Jokūbaičio ir V. Braziulio. Komisija savo darbą pilnai atliko:

Pamaldos už A. Smetonos vėlę įvyko 10 val. lietuvių naujosios parapijos bažnyčioje. Žmonių prisirinko beveik pilnutėlė bažnyčia. Šv. mišias atnašavo klebonas kun. J. Angelaitis. Pamokslo metu jis pasakė, kad su velioniu Lietuvos prezidentu susipažino Clevelande. Pasikalbėjimo metu prezidentas dėstęs planus, kokios akcijos mano imtis bylos kėlimui tarptautinėje plotmėje, kad grąžinus Lietuvai laisvę ir nepriklausomybę.

Šv. mišių metu giedojo tos bažnyčios choras su solistais. Nora Braziulienė pagiedojo "Ave Marija". Pamaldose organizacijos dalyvavo su vėliavomis. Pamaldos buvo baigtos giesme “Marija, Marija”.

Tuoj po pamaldų visa virtinė mašinų patraukė į Knollwood’o mauzoleumą. Nors oras pasitaikė šaltokas, pustė, bet susirinko didokas būrys, kad atiduotų pagarbą buvusiam Lietuvos prezidentui, kuris ten laikinai palaidotas. Kartu atvyko našlė p. Sofija Smetoniens ir sūnus adv. Julius su savo šeima.

Mauzoleume, kur randasi jo karstas, visi suklaupė ir pasimeldė. Buvo padėtas gyvų gėlių vainikas su tautiniais kaspinais. Po to pirm. K. Karpius pakvietė dr. Al. Nasvytį tarti žodį.

Dr. Nasvytis kalboj priminė, kad Antanas Smetona visą savo amžių dirbo Lietuvai ir jos žmonių labui. Kai klasta ir smurtu komunistinė Rusija su kariuomene brovėsi į Lietuvą, jis, Lietuvos teisėtas prezidentas, pasišalino ir išvyko į laisvąjį pasaulį, kad, kaip teisėtos vyriausybės galva, galėtų veikti, o reikalui esant sudaryti ir egzilinę vyriausybę. Tačiau netikėta mirtis nebeleido jam tų darbų įvykdyti. Jo šviesi asmenybė užima Lietuvos istorijoje kaip ir atskirą epochą.

Akademinis minėjimas įvyko 5 v. popiet Čiurlionio Ansamblio namuose. Susirinko daugiau kaip 80 žmonių. Kom. pirm. K. Karpius pakvietė atsistojimu ir valandėlės susikaupimu pagerbti Lietuvos prezidentą. Jis toliau priminė, kad su A. Smetona susipažinęs 1928 m., kai iš Amerikos nuvyko aplankyti Lietuvą.

Jaunutis Nasvytis perskaitė Lietuvos atstovo Washingtone J. Kajecko laišką, atsiųstą p. S. Smetonienei.

Nora Braziulienė, akomp. Korsakienei, padainavo: “Kaip laukuos žydėjo gėlės”, “Ten, kur Nemunas banguoja" ir “Šauksmas — mama". Minėjimo dalyviai reiškė solistei padėką ilgu plojimu.

Prof. J. Jakštas skaitė momentui pritaikintą, paskaitą. Paskaita tęsėsi 45 minutes, bet ji nebuvo ilga, nes prof. klausytojus pavergė. Paskaitoje iškėlė A. Smetonos, augštaičio, nuoširdumą, veržlumą ir pasišventimą dirbti tautai — Lietuvai. Taip jis pasireiškė įstojęs ir Mintaujos gimnaziją ir veikdamas slaptam lietuvių būrely, taip jis tęsė tą darbą, būdamas studentu, jį dirbo ir baigęs teisių mokslus ir grįžę- į Vilnių. Jo centrinė idėja buvo tauta. Jis buvo toks pats, kai buvo išrinktas Lietuvių Tarybos pirmininku ir vėliau Lietuvos pirmuoju prezidentu. Lietuvos istorikai Lietuvos istorijoje atžymės Antano Smetonos epochą.

Mackevičiūtė padeklamavo Ber. Brazdžionio eilėraštį “Ąžuolas”, labai įsigyvenusi ir pritaikintą momentui.

Minėjimas praėjo labai pakilioje nuotaikoje.

 

L. Žvirkalnis

A.A. JUOZAS KRIVICKAS, KARININKAS IR VALDININKAS

Praėjusių metų lapkričio 9 d. ryte, Anglijoje, Nottinghamo General Hospital, nuo kraujo išsiliejimo smegenyse mirė Juozas Krivickas. Juozą gerai pažinojau iš 1921 m., kai mudu tarnavome 3-čiam pėst. D. L. K. Vytauto pulke. Vėliau buvome susitikę Kėdainiuose, Vainute ir Drezdene. Nuo 1953 m., gyvendami Nottinghame, buvome pasidarę dideli bičiuliai.

Juozas Krivickas gimė 1894 m. liepos 28 d. Stačiūnų parapijoj, pasiturinčių ūkininkų Tado ir Marijonos Krivickų šeimoje. Juozukas augo su keturiais broliais ir trimis sesutėmis. Mokslą pradėjo Stačiūnų parapijos mokykloje, o Šiauliuose baigė gimnaziją.

1918    m., vokiečiams traukiantis iš Lietuvoj, Juozas išrenkamas steigiamojo komiteto sekretoriumi. Deja, ramų atkuriamąjį darbą jam neilgai teko dirbti. Rusų raudonųjų išbadėjusios ordos, kaip slibinai užgriuvo velionio gimtąjį kaimą. Nugirdęs, kad Šiauliuose organizuojasi Lietuvos savanorių komendantūra, nuvykęs, užsirašo savanoriu.

Vokiečiams dar esant Šiauliuose, Juozas slaptai grįžta į savo gimtąjį kaimą. Kaime tada siautė gyvybei pavojingos dvi epidemijos: vidurių šiltinė ir rusų raudonieji bolševikai. Šiltinės epidemija parbloškė Juozą į patalą. Nuo jos tada mirė jo sesutė ir teta ir ta liga sutrukdė jam įrigyti garbingą kūrėjo - savanorio vardą.

1919    m. Lietuvos pirmoji mobilizacija pašaukia Juozą, dar nesustiprėjusi po ligos, į kariuomenę ir pasiunčia į 3 pėst. D.L.K. Vytauto pulką. Padirbęs štabo raštinėje, pulko vado karin. Musteikio komandiruojamas į Kauną, kur baigia karo mokyklos antrąją laidą. Grįžęs į pulką, skiriamas 8-tos kuopos vado padėjėju. Jis narsiai kaunasi su lenkais. Karo vadovybės, už sumanumą vadovaujant ir parodytą narsumą kautynėse, pakeliamas į vyr. ltn. laipsnį.

1920 m., tarp Varėnos ir Starabūdos, patenka į lenkų apsupimą. Rizikuodamas savo ir kuopos dviejų šimtų vyrų gyvybėmis, staigiu puolimu prasimuša iš apsupimo neturėdamas net savų aukų. Dar parsigabeno 20 belaisvių ir du Maksimo kulkosvaidžius. Karo vadovybė už narsumą ir sumanumą jį apdovanojo Vyties kryžiumi su kardais.

1922 m. Juozas pasitraukia į atsargą ir dirba valdininku. Jam visi reiškė pagarbą ir pasitikėjimą, kur tik jis pasirodydavo, visi jį gerbė ir mylėjo. Kvietėsi kiekvienas pas save, kaip garbingą svečią. Taip lankantis pas apylinkės ūkininkus, jis susipažino ir su Antanina, su kuria ir sukūrė šeimos židinį. Deja, 1941 m. jų ramų ir laimingą gyvenimą raudonasai slogutis išdraskė. Juozui pasisekė, tačiau, išvengti trėmimo į Sibirą.

1944 m. spalio 10 d. Juozas su daugeliu tautiečių pasitraukė į užsienius. 1947 m. Juozas emigruoja į Angliją. Ten jis priklausė DBLS, buvo Lietuvos Namų Bendrovės akcininku, nešykštus buvo aukų reikaluose. Gavęs apie šeimą žinių, siuntinėjo siuntinius. Dalyvaudavo minėjimuose, parengimuose, ekskursijose. Visuomet dalyvaudavo su šypsena veide ir, kartais, tardavo tinkamą žodį. Jis buvo giliai tikintis katalikas.

Lapkričio 7 d. popiečiu J. Krivickas užėjo pas mane, grįžusį iš ligoninės. Jo dešiniajame veide pastebėjau baltų ir raudonų dėmelių. Prie galvos laikydamas ranką jis ir sako: “Kas čia šiandien pasidarė, kad smarkiai skauda dešinioji galvos pusė. Niekad anksčiau taip man nebuvo”. Keldamasis nuo kėdės, jis staiga krito ant grindų. Su žmona abu pakelėm jį ir pasodinome fotelin. Paskambinau daktarui, o jis ambulansui. Sanitarams nešant į mašiną, jis dar ištarė: “Man naktis, nieko nematau, viskas juoda”. Ligoninėje, aprūpintas sakramentais, sąmonės nebeatgavęs mirė.

Man gyvenant Nottinghame per 16 metų dar nebuvo tokių iškilmingų laidotuvių, kaip a. a. Juozo Krivicko. Lapkričio 14 d. koplyčioje daug tautiečių ir svetimšalių aplankė pašarvotą velionį, pareikšdami paskutinę pagarbą. Lapkričio 15 d. 19 val. a. a. Juozo kūną atlydėjo į Sant Pat-rick katalikų bažnyčią, kur kun. P. J. Soar tu minia žmonių pasitiko.

Lapkričio 16 d. 10 val. 30 min. kapelionas kun. J. Kuzmickas atlaikė gedulinkas šv. mišias, ir atgiedojo Liberą. šimtinė žmonių minia pajudėjo iš bažnyčios į Walford Hill katalikų kapines. A. a. Juozo karstas skendo organizacijų ir pavienių tautiečių vainikuose ir gėlių puokštėse. Kapinėse kun. J. Kuzmickas atkalbėjo maldą ir pasakė turiningą atsisveikinimo kalbą. DBLS Notthinghamo sk. pirm. K. Bivainis tarė gražų atsisveikinimo žodį. Organizacijų atstovai pasakė kalbas, iškeldami velionio nuopelnus Lietuvai.

Mielas Juozai, ilsėkis ramybėje!

Jonas Strumskis

1863 METŲ SUKILIMO PAMINĖJIMAS

Per tradicinį lietuviams Budžiams remti valdybos suruoštą pobūvį, buvo paminėta 1863 m. sukilimo sukaktis, 3 daliu vaidinimu. Vaidinimą atliko L. Budžiai. Tų vaidinimų, kuriuos kas metai budžiai atlieka, tikslas yra padėti jaunimui pagilinti lietuvių kalbą.

1863 metų sukilimo vaidinimo 3 veiksmas. Muravjovas duoda įsakymus karti ir tremti lietuvius per savo padėjėją plk. Mosolovą.Lietuvių tauta, pradedant Z. Sierakausku, vyriausiu lietuvių sukilėlių vadu ir baigiant vyžuotu dalgininku, stojo į kovą su šimtu kartų galingesniu priešu ir tragiškai žuvo tam, kad mes tą kovą tęstume toliau.

Žiūrovams pasidarė baisu ir šiurpu, kai scenoje pamatė žiaurų ano meto general-gubernatorių Muravjovą, caro metų uniformoje. Sukilimo aukos iššaukė lietuviuose nepaprastą kerštą priešui, taip pat tos kovos sužadino pasiryžimą ir toliau kovoti už Lietuvos laisvę. Didelį įspūdį padarė ano meto kariški ir civiliai rūbai, kardai ir paprasti dalgiai. Trečioje veikalo dalyje scenoje kabojo Aleksandro II spalvotas portretas. Tai dail. K. Žilinsko nuopelnas. Dalyviai tikrai buvo nukelti mintimis į 1863 metų Lietuvą ir išgyveno to meto laisvės kovų epizodą.

Vaidinimo sukūrimas, pastatymas, dekoracijos ir kostiumai dail. K. Žilinsko talkininkaujant dr. Žilinskienei. Scenoje darbu prisidėjo S. Peckus; šviesų pritaikymas ir garsų reguliavimas — J. Kalvaičio. Vaidinime dalyvavo: Z. Sierakauskas, vyr. vadas — M. Pautienis, jo šmona Apolonija — T. Idzelytė, A. Oskierka, sukilimo komiteto narys — A. Paškonis, I. Laskauskas, štabo viršininkas — A. Rutkauskas, P. Vivulskis, dal-gininkų vadas — L. Balys, Major. Antanaitis, štabo narys — A. Nake-lis, T. Narbutaitė, ryšininkė — D. Tamulionytė, Muravjovas, Vilniaus g. gubernatorius — A. Kalvaitis, Plk. Mosolovas, gub. padėjėjas — B. Rutkauskas, Gurskienė, sukilimo komiteto nario žmona — S. Alšėnaitė, T. Narbutas, istorikas ir sukilimo vado tėvas — V. Šarkauskas, sargybinis -dalgininkas — G. Balasevičius, kunigo Mackevičiaus pasiuntinys — J. Stankevičius. Skaitytojai:    A. Rutkauskas, D. Tamulionytė, J. Stankevičius ir V. Šarkauskas.