LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KARUOSE PASIŽYMĖJUSIOS MOTERYS
P. Genys
Ne tik vyrai, bet ir moterys, karo metu, gali atlikti didelius žygius. Štai tik pora pavyzdžių, kuriuos teko pačiam asmeniškai patirti vejant bolševikus nuo Anykščių link Užpalių, Antaliepės ir toliau, Nepriklausomybės karo metu.
Žygiavome smarkiu tempu — iki dvidešimts ir daugiau kilometrų per parą ir be jokios apsaugos, nes raitelių neturėjome, o pėstieji žvalgai nesuspėdavo. Tik priekyje jodavo karininkai su ordonansais. Už tat kartais susilaukdavome ir netikėtumų iš bolševikų pusės. Nuo netikėtų pavojų, tačiau, dažniausiai mus įspėdavo vietiniai lietuviai. Žinoma, neatsilikdavo ir sesutės, bei mamytės.
Žygiuojant link Užpalių ir nedaėjus Šventosios, yra upelis su dideliu slėniu, o tame slėnyje Lialiūnų kaimas (ne bažnytkaimis, kuris yra prie plento). O prieš tą slėnį — didelis miškas. Dar mums neišėjus iš to miško, priešais atbėgo kokių 60-70 metų senutė ir sako:
— Neikite, vaikeliai, ten paliai klojimus bolševikai apsikasė.
Žygiavome tankine rikiuote ir jeigu taip būtume nusileidę į slėnį, būtumėm patyrę didelių nuostolių. Ir niekas nedrįso eiti mūsų įspėti, tik ta sena mamytė, nes ji laikė mus savo vaikeliais.
Laiku įspėti, greitai su bolševikais susidorojome be jokių nuostolių iš savo pusės. Pasirodė, ten būta 6-to latvių bolševikų bataliono.
O mūsų angelas sargas, kaip netikėtai pasirodė, taip netikėtai ir dingo. Nesuspėjome paklausti nei pavardės, nei iš kur? O nusipelnė juk didžios padėkos.
Štai, kitas atsitikimas. Į vieną kaimą, jau už Antalieptės, (kaimo pavadinimo nebeprisimenu), atėjo mūsų 3-ji kuopa ir, dar nespėjus išstatyti apsaugos, buvo apsupta bolševikų. Turėjo paskubom trauktis. Vieno ūkininko sodnelyje pasiliko jos sunkusis kulkosvaidis. To ūkininko dvi dukterys, J-tės, kulkosvaidį tuojau užmaskavo žabais, o naktį laukais, pro bolševikų apsaugą, grąžino jį mums. Ir toliau, naktimis, jos atnešdavo apie bolševikus surinkę žinias.
Abi seserys buvo apdovanotos pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiais su kardais. Kiek žinau, dar buvo apdovanotos Vyčio Kryžiais p-lė Kubiliūtė ir p. Valeikienė.
