Karys, kuris kovojo
Gedimino pilis Tolko tremt. stovykloje iškilmių dieną
J. TREČIOKAS, Kitchener, Canada
Skaudi žinia pasiekė, kad nesulaukęs Šv. Kalėdų džiaugsmo, a.a. S. Butkus iškeliavo amžinybėn. Kartu su šia liūdna žinia sugrįžo prisiminimai, kai 1945 metų rudenį pirmą kartą susitikau Stasį Tolko stovykloje, Vokietijoje.
Darbštus, niekad nepavargstantis kūrėjas -savanoris, daugiausia su plunksna rankoje, dirbo nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Štai jau 1945 m. lapkričio mėn. S. Butkus, sudaręs redakcinę komisiją kartu su K. Vaitkevičium ir K. Barausku, pradeda redaguoti skautų įžodžiui ir Kariuomenės šventei paminėti laikraštėlį — “Tolko skautas”. Nor pats nebūdamas skautas, prisiminęs savo vaikystę ir rusų priespaudą, žadino išeivijos jaunojoje kartoje kovą už Lietuvos laisvę ir idealus.
Stasys rašo: “.. . šiandien mes švenčiame Lapkričio 23 d., Kariuomenės šventę, svetur, bet taip nebus amžinai. . . mes tikimės, kad Lietuva greit ir vėl bus laisva ir mes grįšime. .. ” Vėliau “Tolko skautas” buvo pavadintas “Šarūno kelias”, o Stasys Butkus buvo nuolatinis jo redaktorius ir bendradarbis.
S. Butkus buvo taip pat Tolko stovyklos laikraštėlio “Nemuno Aidas” redaktorius. “Nemuno Aide” Stasys rašo: “. . . pažvelgus į praeitį, į iškęstus vargus ir priespaudas, patirtas paniekas ir šių dienų nedalią, kažkaip mus stiprina, kad ji tik laikina . . .” Toliau: “. . mūs gražūs darbai kelia lietuvio vardą tarp svetimųjų, o kiekvienas paisąs tik savo asmens gerovės, bet ne tautos, ar savo bendruomenės, žeminąs ir niekinąs lietuvio vardą tarp svetimųjų, yra didesnis Lietuvos laisvės priešas, negu svetimieji mūsų nedraugai...”
Be augščiau minėtų darbų, Stasys rašė į tuo laiku pasirodžiusius išeivijos laikraščius ir dalyvavo stovyklos gerbūvio organizacijose, administracijoj, kaip sąžiningas, darbštus, nepavargstantis lietuvis.
Vėliau teko išsikelti iš stovyklos ir jau daugiau mes nesusitikome.
Didelė garbė Lietuvai turinčiai tokių kilnadvasių sūnų kaip a.a. Stasys Butkus. Gaila, kad negailestinga mirtis nelaiku pakirto jo gyvybę.
Ilsėkis, kilnus savanori, kary, nors ir svetimoj padangėj, bet Tavo darbai liks gyvi ir stiprins kitus kovoj už Lietuvos laisvę.
