VINCAS NAGORNOSKI IR BALTIMORĖS LIETUVIŲ TEATRO MYLĖTOJŲ DRAUGYSTĖ

MORKUS ŠIMKUS

(Pradžia KARIO Nr. 7)

“Lėkė kaip sakalas, nutupė kaip vabalas,” komedija 2 veiksmuose. Vaidinta 1906 m. sausio mėn. 8d., Central Hali 506-510 W. Barre St. Vaidino: Vaišnora, knygvedys, tarnauja banke

—    Jonas Grinius. Kriščiūnas Antanas, jo draugas — Franas Bakutis. Baltutis, savininkas mažos sankrovėlės — Jonas Matelis. Ona, jo pati

—    Ona Dereszkiutė. Romeikienė, Vaišnoros šeimininkė — Marijona Bindokiutė. Viršininkas

—    Franas Czesna. Arbūzov, pristovas — P. Grinius. Kolivanov, urėdnikas — Petras Remeikis- Sagaitis, žandarų šnipas — Juozas Skorko. Giedraitis, policijos šnipas — Povylas Gurklys. Policija, žandarai. Atsitikimas vienam pavietiniame mieste.

Vaišnora privalo apleisti miestą 24 valandų, bėgyje nes pobūvyje pasakė socijalistinę kalbą. Jis susirūpinęs, kur padėti propogandines knygas. Eesiruošiant kelionei jį aplanko Kriščiūnas. Vaišnora išvyksta pavedęs išgabenti knygas Kriščiūnui ir Baltučiui. Arbūzovas randa paslėptas knygas. Nutaria prisiųsti agentą saugoti knygų, o pats vyksta pas viršininką. Tuo tarpu, Kriščiūnas, apsimetęs agentu, ir Baltutis knygas išneša. Kolivanovas pasislėpęs gretimame kambaryje seka. Sagaitis ir Giedraitis vaizduoja socijalistus, išsitarus; “ot kad taip carą, tą kalevaikį pribelstų” Kolivanovas abudu suima. Nekreipia dėmesio jų aiškinimui, kad abudu esą agentai — šnipai. Atvyksta viršininkas, Arbūzovas ir suimtas Vaišnora. Knygų tačiau neranda. Arbūzovo svajonės apie pakėlimą ir pasirodymas prieš žandarus nueina vėjais. Viršininkas atspprašo Vaišnorą.

“Kovoje už laisvę”,drama trijuose veiksmuose. Vaidinta 1906 m. balandžio mėn. 30 d., Lithuanian Central Hall. Vaidino: Petras, darbininkas, 25 metų — K. Baltruszaitis. Onytė, jo sesuo, 18 metų mergina — Ona Gabriutė. Motina, našlė, 65 metų, džiova serganti — E. Zalnieraicziutė. Antanas, darbininkas, Onytės jaunasis — Jonas Matelis. Baublys, senas darbininkas, 60 metų—Jonas Kulys. Ignašius, kurpius, 50 metų — Juozas Janulevycia. Juozas darbininkas — Juozas Skorko. Nemenskas, buvusis studentas, dabar tarnaujantis banke, agitatorius—    Justinas Kulys. Kiemsargis, žandaras, kalėjimo sargas. Atsitinka Vilniuje.

Petras grįžta iš fabriko su draugais. Ateina Baublys su kurpiumi. Ignašius turi vienintelį linksmybės šaltinį— butelį degtinės. Nemenskas atneša atsišaukimus ir raudonos medžiagos vėliavoms. Ruošiasi rytojui, gegužės 1 dienai. Jų šauksmas: “Šalin caro valdžia! Šalin ponai! Lai gyvuoja laisva Lietuva! Gegužės pirmąją darbininkai patenka tarp policijos ir kareivių. Petras parbėga namo sužeistas. Antanas nušautas. Kalėjime Petrą aplanko išprotėjusi Onytė.

“Velnias Spąstuose”,dramatiškas paveikslėlis iš trijų veiksmų. Aštuntas B.L.T.M.D. pastatymas įvykęs 1906 m. lapkričio mėn. 19 d., Lithuanian Central Hali. Vaidino: Tupis, miestelio trobelninkas, 60 metų — P. Grinius. Tupienė, jo pati, 55 metų — Veronika Radavyčienė. Magdelė, jų duktė, 20 metų — Adelė Galinaičiutė. Jurgis Žiburys, dailidė, 26 metų — P. Bakutis. Antanas Burbulas, turtingas ūkininkas, 52 metų, našlys — J. Liuiza. Šmuila, žydas, pirklys, 30 metų — V. Nagornoski- Piršlys — P. Gurklys.

Magdelė likusi viena verpia ir dainuoja: Oi smutna, liūdna širdelė mano Per visą rudenėlį ... Oi ką prijauti, širdele mano Ar tinginį bernelį ... Jurgis įmeta skiedrų per langą. Skiedras Magdelė nudažys ir papuoš langus, palubes. Jurgis ir Magdelė įsimylėję. Tupis parvažiuoja, nors iš namų buvo pėščias išėjęs. Girioje jis pamatė ką tai atlekiant. Kai išsigandęs persižegnojo, greta jo sustojo arklys pakinkytas į vežimą. Tupienės nuomone velnias aną nešė. Šmuila, radęs gulintį girtą Burbulą pavėžina jį. Pravažiuodamas, Tupio kieme, pamato Burbulo ratukus. Sustoja, nes kur ratukai ten turi būti ir arklys. Burbulas verčia kaltę velniui. Tupis ir jo žmona irgi su velniu turėję bėdos. Šmuila, Burbulo pasiųstas, atneša alaus, žydas giriasi, kad kas su juo susideda, paskolina jam pinigų, gerai uždirba. Burbulas, kiek pamiegojęs (prie stalo), geria alų ir kabinėjasi prie Magdelės. Šmuila grąžina Tupiui skolą, šimtą rublių. Palūkos 25 rubliai ir dar dovanos: tabakas, degtukai, cukrus, arbata. Tačiau neturi laiko, nes reikia bėgti pas Burbulą pasiskolinti 300 rublių. Laukia geras “gešeftas” su Sintautienės mišku. Vietoje 300 rublių žada atiduosiąs 500. Tupis vėl jam paskolina, šmuila praneša, kad Burbulas prašąs leisti už jo jų dukterį. Magdelė verkia. Jurgis ramina ir pataria neklausyti tėvų. Tupienė Jurgį išvaro. Šmuilai nepavyksta pasiskolinti 50 rublių iš Tupienės. Žydas grasina: Ui!., pasigailėsi!.. Tupienei esant kamaroje pasigirsta durų varstymas. Troboje nieko nėra, Šmuila tyliai įėjęs pasislepia užpečkyje. Piršlys giria jaunąjį. Burbulas lenda prie Magdelės. Vietoje dalios piršlys prašo 300 rublių. Tupis prisipažįsta paskolinęs žydui. Tupienė teturi tiktai 55 sidabriniais. Burbului Šmuila jau nunešęs 200 rublių. Piršlybos išyra. Magdelė minko ducną. Tupienė negali užkurti pečiaus. Mėginant kurti pasigirsta balsas lyg iš švilpynės: “Py-y-y-pt” Tupienė išmetinėja vyrui, kad nepašventino trobos, gailėjosi rublio, taigi ir įsimetė biesas į pečių. Tupiui degant gramnyčią nukrinta nuo pečiaus šiukšlės. Visi išbėga pas zakristijoną švęsto vandens. Šmuila išlindęs iš užpečkio krečia trobą. Jurgis sugriebia žydą už sprando, šaukia žiburio ir virvės, nes jau sugavęs velnią. Tupis nori Šmuilą mušti, Jurgis neleidžia, nes vagiui bausti yra teismas, žydą suriša su vadžiomis. Jurgis ramina Turpius. Jis myli jų mergaitę. Turi sveikas rankas prie darbo. Palengvins jų senatvę. Prašo priimti jį už sūnų išleidžiant už jo Magdelę. Tėvai sutinka. Tupienė: “Tik visūpirm trobą reiks pašvęst, kad nebesivaidintų”. Jurgis: (rodydamas žydą) “Kas čia besivaidįs, kad jau velnias spąstuose!”

“Narimantas”,tragedija penkiuose aktuose, vaidinta 1908 m. vasario mėn. 24 d., Lithuanian Central Hali. Vaidino: Narimantas, Didis Lietuvos Kunigaikštis — K. Baltrušaitis. Daumantas, jo brolis — Juozas Skorko. Vratislava, Rusijos kunigaikščiutė — Stase Batorytė. Mintvydas, vadas Narimanto kariuomenės — Ignotas Naruševičius. Prakseda, Vratislovos ištikimoji — Marijona Krakauckiutė. Bugardas, prūsas — Povilas Gurklys. Goštautas, Daumanto dvarininkas — Ignotas Liogis. Gransenas, Narimanto dvarininkas — Adomas Žilinskas. Sargybė ir tt. Scena Utėnuose, Daumanto pilyje.

Vratislava, Narimanto sužiedotinė, jau Daumanto pilyje. Vienos kovos metu Daumantas išgelbėjo Bugardą nuo mirties. Bugardas apleidęs tėvų šalį tarnauja Daumantui. Vratislavai įgriso dvarininkų pataikavimas ir gyrimas. Ji nori, kad tiktai vienos lūpos širdingai ją girtų. Ji myli Daumantą. Vratislava paskirta Narimantui, idant tarp Lietuvos ir Rusijos įsivyrautų sandora. Prakseda neperkalba Vratislavos, kad ji išsižadėtų meilės tėvynės naudai. Du Praksedos prašymai: kad Vratislava prašytų tėvo atleidimo ir palaiminimo vestuvėms su Daumantu ir kad vestuves nukeltų, nes šiandien motinos mirties sukaktuvės. Daumantas prašomas Vratislavos vestuves nukelia rytojun. Daumantas nuliūdęs. Bugardas jį ramina. Jei Narimantas pasitelktų kryžiokus tai jis sukvies prūsus. Daumantas atsako, kad lietuvis kovoja be kitų pagalbos. Mintvydas praneša Narimanto reikalavimą grąžinti Vratislavą, arba išgriaus Utėnus, kaip kad Troja buvo išgriauta dėl Elenos. Bugardo nuomone reikėjo suimti Mintvydą už drąsius išmetinėjimus. Daumantas paaiškina, kad suimdamas pasiuntinį, nesilaikydamas šventos vaišingumo tiesos, pažeistų Lietuvą. Bugardo tikslas suardyti santaiką tarp Narimanto ir kryžiokų. Kilus vaidui tarp brolių, prūsų paramą pasiūlyti tam, kuris jiems bus palankesnis. Su lietuvių pagelba nugalėti kryžiokus, o paskui sumušti ir lietuvius. Utenai apgulti Narimanto. Daumantas išmetinėja Vratislavai, kad ji jo nemylinti. Jis per mažas valdovas. Narimantas valdo Aukštaičių ir žemaičių kraštus. Narimantas nekariautų, jei jie būtų apsivedę. Vratislava pasiryžusi greta kovoti. Daumantas atsiprašo, atsisveikina, išvyksta kovoti. Vratislava išmetinėja sau, būdama nesantaikos tarp brolių priežasimi. Išeitį ji mato mirtyje. Prakseda ragina ją nenusiminti, žemėje nėra laimingų. Kiekvienam skirta kartybių taurė. Vergai, sunkią naštą vilkdami, nesišaukia mirties. Goštautas praneša, kad veikiai atvyks Narimantas laimėjęs kovą. Nesidžiaugia Narimantas laimėjęs. Jis susirūpinęs Daumanto likimu. Nelinksmina jį nei krašto gerovė nei tvirtybė. Mintyse jam tik Vratislava. Daumantas surinkęs likusius kareivius užpuolė pilį ir pateko nelaisvėn. Vratislava maldauja pasigailėti, nebausti Daumanto. Narimantas nusileidžia. Prašo Daumanto paveikti, kad Vratislava jį pamiltų. Jis tada Daumantui netik grąžinsiąs viešpatystę, bet dar ir padidinsiąs ją. Bugardas siūlo savo paslaugas Daumantui atkeršyti Narimantui. Jis rasiąs būdų nužudyti Narimantą. Daumantas tam priešingas. Bugardas praneša Narimantui, kad Daumantas ruošiasi papirkti sargybą, išsiųsti Vratislavą ir, paskui, pats pabėgti. Mintvydas netiki, Bugardas klystąs, nes sargyba yra nepaperkama. Lietuvių būdas kitoks nei jo tautiečių prūsų. Narimantas paveda Mintvydui saugoti Daumantą. Bugardas pagaliau nunuodyja Narimantą. Daumantas jį užmuša Vratislavos akivaizdoje. Narimantas, prieš mirdamas, Lietuvą paveda Daumantui.

“Žilė galvonvelnias vuodegon”, komedija vienoje veikmėje ir “Dėdė atvažiavo”, ko-, mediją viename akte vaidinta 1908 m. spalio mėn. 28 d. “Žilė galvon — velnias vuodegon” veikiančiosios ypatos: Morkus Garšva, dvarponis. Povilas Skambis, jo urėdas. Morta, Morkaus kaiminka. Rozalija, jos tarnaitė. Silvukas, Morkaus tarnas.

Apysensi, nuplikęs, žilaūsis Morkus nusižiūrėjęs Mortą, ką Morkus kalba, nuolat įterpdamas jo priežodį: “tas to, pene brangus”. Morta atvyksta pasiskolinti pinigų. Perskaičiusi laišką, Morkui pasiaiškinus dėl turinio sutinka būti jo žmona. Paaiškėja, kad Rozalija ir Skambis vedę, bet gyvena persiskyrę, nes ji labai mėgstanti skaldyti žandus. Abudu sutaikomi. Silvukas išsiprašo vesti Marytę, nes ir jis nori pačios. Abiejų porų šliūbas bus tą pačią dieną.

“Dėdė atvažiavo”,veikiančiosios ypatos: 1. Simas Vingyras, 2. Adomas, jo brolvaikis. 3. Jurgis Spurgis. 4. Ona Garnienė. 5. Jievutė, tarnaitė. 6. Vežėjas. Dalykas dedasi Vilniuje.

Oną lanko apyplikis, akiniuočius Spurtis. Buvęs kasieriaus padėjėjas, nedrąsus prie moterų. Kai rašant aštuonis vietoje skaitlinės pradėdavo rodytis jaunos dailaus liemenėlio mergelės, išgerdavo šešias stiklines vandens. Trečiame augšte gyvena ir piešia paveikslus Adomas. Drobės, dažai, modeliai ir draugai brangiai jam atsieina. Gauti daugiau pinigų, jau prieš du metu jis dėdei pamelavęs kad apsivedė, laikui einant, dar pridėjęs ir du vaiku. Adomas maldauja Oną ir ir ji sutinka dėdės atsilankymo metu pabūt jo žmona. Adomas bijo, kad ūmusis dėdė, paaiškėjus melui, jo išsižadės. Simas Vingyras pagiria brolvaikio išsirinkimą, tačiau užsimano matyti ir vaikus. Adomas neranda auklių su vaikais kuriuos galėtų pasiskolinti. Spurgiui pasimaišius paaiškėjo Adomo melagystė. Vingyras užpykęs atsižada brolvaikio ir skubinasi išvažiuoti. Adomas staiga sužino, kad jo paveikslai parduoti ir jau pragarsėjo. Garnienė perkalba Vingyrą dovanoti Adomui ir atkeršyti jam tuo, kad jei Adomas neparodė marčios, tai jis Adomui parodytų dėdienę. Vingyros apylinkėje viena pana šešiasdešimties metų, kita penkiasdešimties, trečia kurčia, šluba ir pikta. Garnienė pasiteirauja ar nėra jaunos gražios našlės. Tada Vingyras pasiperša Garnienei. Jo giminė esanti sena ir garsi. Jis turi du dvarus be skolų. Garnienė sutinka už jo tekėti.

“Alkani žmonės”,keturių aktų drama. Vaidinta 1910 m. spalio mėn. 17 d. Ypatos: 1) Adomas Ambrazas, kurpius. 2) Marcelė, jo pati. 3) Agnieška, jų duktė. 4) Juozas Birutis. 5) Gydytojas, jaunas. 6) Mazurevičius, namų savininkas- 7) Užveizda prie Mazurevičiaus namų. 8) Jaunas ponas. 9) Senas ponas. 10) Pirmoji ponia, labdarė. 11) Antroji ponia, labdarė. 12) Marcijonas, verteiva senais daiktais. 13) Antstolis. 14) Tarnas viešbutyje. 15) Kiemininkas. Policistai.

Ambrazas nuolat pardavinėja daiktus ir prageria. Agnieška dirba skalbykloje. Birutis, kampo nuomininkas pas Ambrazus. Jis nedirba, nuoma nemokėta keli mėnesiai. Birutis, išvadžiojimais apie gyvenimą, ir savo elgesiu primena Raskolnikovą. Iš aklos moteriškės kartą išplėšė duoną. Namų savininkas išvaro iš kambario. Ambrazus, nes nemokėta nuoma, šeima išsiskirsto. Agnieška užsiima kūno pardavinėjimu, tampa prostitute. Tėvas išprašo iš jos rublį pragėrimui. Birutis aplanko Agniešką. Pavargęs ir nusilpęs, bet atsisako už jos pinigus valgyti. Motina prašo dukterį mesti tą amatą. Agnieška nesutinka, nes kitaip ji negali uždirbti pragyvenimui. Motina ją prakeikia ir apspjaudo. Birutis atsisveikinęs Agniešką nusišauna. Marcelė pradeda beprotiškai juoktis ir šaukia: žmogus nusišovė! Agnieška pagriebia revolverį, šaunasi ir krinta ant Biručio. Marcelė: “ir dar vienas! ir dar . . .” (Jai besijuokiant leidžiasi uždanga).

“Litvomanai”,drama keturiuose veikimuose. Vaidinta 1910 m. gruodžio mėn. 21 d. Ypatos: Skirgailienė, senų papročių bajorė, kuriai materialingoji gerovė terūpi. Leonas, jos sūnus, studentas. Irena, jos duktė, jauna, skaisti, geros širdies, norinti visiems įtikti “panelė”. Jonulio Augustinas, klierikas, iš pažiūros ligotas, rimto apsiejimo jaunikaitis. Jonulis, Augustino tėvas, ūkininkas, žilas, savo nelaimės prislėgtas senis-Jonutienė, Augustino motina, paprasta sodietė. Žolienė, prašviesta, numananti žmogaus vertę sodietė. Przevluckio Bronislavas, mandagus, ir daug apie save manąs bajoras. Stungurys, Skirgailų dvaro užvaizdas. Prokuroras. Žandarų viršininkas. Kalėjimo tarnas. Urednikas. Tarnaitė. Žandarai, liudininkai, kalėjimo sargai.

Leonas parvažiuoja namo, su juo kaimynas Augustinas. Nieko neradę namuose dalinasi draudžiamas knygas. Taip juos ir užklumpa Skirgailienė. Ji nori knygas sudeginti, nes Leonas kartą jau buvo įkliuvęs. Stungurys suimtas neišduoda, kad knygas gavo iš Leono. Leonas prižada rūpintis jo šeima, bet netrukus ir pats patenka kalėjiman, nes išsiplepa Stungurienė. Augustino tėvas sėdi kalėjime už žydų mušimą. Pas Augustiną kratydami žandarai knygų neranda. Kalėjimo laukiamajame susitinka Augustinas ir Irena. Jis atvykęs parsivežti tėvo, ji pasimatyti su broliu. Augustino įtikinta Irena prisideda prie veiklos ir atiduoda savo brangenybes pirkti knygom. Augustinas metė seminariją. Jonulienė skundžiasi Žolienei, kad jis nyksta, kosti, bet naktimis vis rašo. Prisipažįsta, kad radusi pas Augustiną Irenos fotografiją ir sudeginusi. Žolienei Augustinas pasisako, kad nakčia nuvyko į Gardus ir išlipino atsišaukimus. Grįžtant kraujas prasiveržė pro burną, sunkiai parėjo namo. Irena visus išdavusi. Žolienė, savo didelę naštą knygų paslėpusi. Kol dar žandarai neatėjo ji nori ir iš Augustino paimti draudžiamus raštus. Augustinas netiki Irenos išdavimu ir knygų neduoda. Augustinas baigdamas skaityti eilėraštį: “Baimė, negniaužyk krūtinės, duok mums ginties nuo gudų, Lietuva mūsų tėvynė, garbė ir laisvė žmonių...” pritrūksta balso ir miršta. Tuo metu įsiveržia žandarai ir suima Žolienę.

“Valsčiaus Teismas”vaidinta 1911 m. gruodžio mėn. 30 d.

“žmogžudžiai”(gal “Legališki žmogžudžiai”) vaidinta 1912 m. spalio mėn. 14 d.

“Medicinos Daktaras”ir “Žydas Statinėje” vaidinta 1913 m. lapkričio mėn. 15 d. “Medicinos Daktaras”, komedija. Veikiantieji asmenys: Vaivadienė, Karolius, jos sūnus. Maršalkienė, vaivadienės sesuo. Maršalka, maršalkienės vyras. Teisėjas, Karoliaus dėdė Hipolitas, maršalkų sūnus. Pulkininkas, vaivadienės kaimynas. Ona, jo duktė. Steponas, vaivadienės tarnas. Viskas atsitinka vaivadienės dvare.

Karolius grįžta iš Charkovo baigęs medicinos mokslus motinai nežinant. Mat, būti daktaru bajorui nepritinka. Teisėjas sužino apie Karoliaus daktarystę. Giminės pasiruošę nutraukti su juo ryšius. Karolius užginčija, kad Pumpuras netiesą sakė. Jis ne medicinos daktaras, bet pirmos “kliasos” gydytojas. Per ištisus penkis metus nieko nesimokinęs. Dieną, naktį lošė kortomis. Iššaudė apie keturias dešimtis svarų parako. Kiekvienoje mugėje mainęs arkliais. Charkove palikęs penkis tūkstančius rublių skolos. Mama tiek pinigų neturi. Gal dėdė ir tetulė sumokės. Bet dėl to jis, kaip bajorų sūnus, nesuka galvos. Motina išsitaria, kad geriau jei jis būtų dak. tarų. Hipolitas parpuolęs su arklių išsisuka ranką. Karolius suteikia pagalbą. Kol daktaras už šešių mylių atvyktų būtų gal pervėlu ir Hipolitas galėjęs likti raišu. Dabar giminės ir pažįstami Karoliaus daktarystei nepriešingi. Ona sutinka tekėti už Karoliaus.

“Teta Pakliuvo”, “Tiktai Niekam Nesakyk” ir “Amerikoniškos Vestuvės” vaidinta 1913 m. gruodžio mėn. 13 d.

“Amerikoniškos Vestuvės,”komedija. Veikiančios ypatos: Tamsutis, jaunas vaikinas. Uršulė, jo mylimoji. Piršlys. Piršlė. Gaidys, namų šeimininkas. Gaidienė, jo pati. Visgirtas, senbernis. Muzikantas su armonika. Pabroliai ir pamergės. Policistas.

Pasigėrę susimuša pabroliai, ir piršlys gauna. Policistas; “stop that fight” (rakina rankas). Muzikantas: "ju, sanavagan, mi kik ju” (numuša policistui kepurę ir pats parvirsta). Uždanga.

“Naminis Pleperis”ir “Gudri Našlė” vaidinta 1914 m. balandžio mėn. 27 d. Pastatymas įvyko Lietuvių Svetainėj 506-510 W. Barre St. “Naminis Pleperis”, komedija vieno veiksmo. Veikėjai: Petras Bamblis — V. Lukoševičius. Agota Bamblienė — M. Bartuškienė. Barbutė jųjų duktė — P. Lelešiutė. Jonukas, jos mylimasis — K. Pečkis. Juozukas — K. Lelešius. Urbonas, “malunįkas” — M. Lukoševičius. Monologas: išpildys J. Aleksaitis.

“Gudri Našlė”, dviejų veiksmų juokažaislė. Tikras atsitikimas kaime Lietuvoje, tarpe 1870-80 m. Veikėjai: Katarina Mancienė, našlė — J. Radzevičius. J. Barsukovas, rusas mokintojas — M. Rutkevičia. J. Miliauckas, daktaras. — J. Bartuška. Karusė, tarnaitė — P. Stapnauckiutė. Magdė, burtininkė — M. Bartuškienė. Rainis, ūkininkas — J. Alyta. Pelutis — J. Aleksaitis. Teatro vedėjas: J.P. Kablis.

“Blinda”(svieto lygintojas) vaidinta 1914 metais rugsėjo mėn. 19 d.

“Abejotina Ypata”ir “Aš Numiriau” vaidinta 1914 m. spalio mėn. 31 d.

IV.V. NAGORNOSKI SKAITĖ PASKAITAS

TEATRO IR ISTORIJOS KLAUSIMAIS

Nuorašas skelbimo: “Teatras Prakalbos Ir Deklemacijos! Baltimore’s T.M. Draugiste Parengė Du Perstatymus” Žile Galvoni Velnes Vuodegon ir Dede Atvaževo” o po draugei bus Deklemacijos. Atsibus 28 ta d. Spalio — October ant 7:30 Seredos Vakare (1908) Lietuviu Svetainei 506-510 W. Barre St. Teipgi per garsu Dramatiška raštininką V. Nagornoski, bus išguldimas naudingumas Lietuviškos Scenes.” (Lietuviu Spaustuve 215 S. Pace St. Balto, Md.)

Skelbimas parašytas Ignoto Naruševičiaus. Lietuvių Enciklopedijoje XX t. (13 p.) Naruševičius Ignas aprašytas K. Bradūno.

Štai dar vienas skelbimas apie Nagornoski paskaitininką.

NAGI SIKI USZDAINUOKIM!

Vyrai, moters ir merginos,
Diedai, seniai ir vaikinai!
      Ar jus žinot ta naujiena?
      Pirma karta, ne kasdiena.
Aukit kojas su pantapliais,
Aulais, klumpėm ar debatais;
      Traukit krūvon ar po viena,
      Ne užmirškit tik ta diena.
Prilekcije tai naujiena
Mojaus triliktaja diena
      Ant aštuoniu Seredoje
      LietuviuCentral saleje.
Išguldymas Istorijos:
Prelegento Nagornoskio.
      Apie Lietuviu senovę,
      Kovas, vargus ir gerovę
Viešpataujant kunigaikščiams,
Ar kitiems musu ponaičiams.
      Ineiga tik dešumtukas,
      Jau tai baikos arba štukos.
Kožnas vienas užganedints,
Bus ta diena ištikruju.
      Ba išgirs ko negirdejo,
      Baltimorej ne no vieno.
Aprič to da bus kas kita
Deklemacijos ir dainos.
      Jau sakau tiktai gerybe,
      Kaip tuos barščuos tie du grybai-
O jug tiktai dešumtukas,
Mokslas dainos ir da štukos.

(Lietuviu spaustuve 215 S. Paca St. Balto., Md.).

 

PASTABOS

NAUDOTASI:

1909 m. gegužės mėn. 25 d. Knygynas suruošė vakarą “Vodovilius”. B.L.T.M.D. tą proga suvaidino vieno akto komediją “Nepažino”. Vaidino: Šeimininkas — J. Naruševičius; Tavirla, dėdė — J. Skorka; Ferdinantas, studentas — K. Šalkauskas. Komedijos turinys taip aprašytas: “Atsitinka vieszbutije. Szeimininkas apgailestauje kad leido giviantie studentui. Manydamas kad studentas nesugrisz paveda kambari Tavirlai. Studentas pareina namo nematidamas Tavirlos gula ant lovos ir tuo tarpu isigasta Tavirlos. Studentas siunczia Tavirla pas szeimininka. Ateina szeimininkas su Tavirla ir iszranda kad Ferdinantas yra Tavirlos brolvaikis.”

Komedija sukurta ir režisuota J. Skorkos. Reikia manyti, kad panašių savos kūrybos veikalų ir daugiau buvo vaidinta.

1919 m. lapkričio mėn. 17 d. Vyčių 19 kuopa suvaidino “Valkata”, keturių veiksmų dramos vaizdelį. Režisavo V. Nagornoski. Pastatymas įvyko Lietuvių Šv. Alfonso Svetainėje. Vaidino: Matas Liniavičius, turtingas bankininkas — V. Strasdauskas. Liniavičienė, jo žmona — E. Cužauskiutė. Liudmila, jųdviejų augintinė skaitoma kaipo tikra duktė — O. Akilaičiutė. Zonė, jų tarnaitė — M. Sakevičutė. Zigmontas, jaunas oficierius, Liudmilos numylėtinis — A. Benešiunas- Faddejus Kozlovas, Liniavičių dvaro prižiūrėtojas, mylintis Liudmilą — A. Sakevičius. Jurgis, valkata — A. Bučnis. (Spauda A. Ramoškos 514 W. Saratoga St. Baltimore, Md.).

Veikėjus rašinyje vardinau kaip jie yra kūriniuose, bet ne programose. Živilėje — “Terla”, Pileniečiuose — “Terlas”. Tai pat Živilėje rašoma “Parajus”. Vaidintojų pavardes nurašiau iš programų nekeisdamas rašybos. Nevengiau ir kitų įvairumų: Živilėje — “vaidelytės,” Rutvilėje — “vaidylaitės”. V. Nagornoski savo veikaluose įvairumų nevengė, pav. Pileniečiuose: vokiečiai, kryžiaus raitoriai, kryžiokai, kryžeiviai.

1890-1897 m. tarpą, galima skaityti, Lietuvių Mokslo Draugystės laikotarpiu; 1897— 1915 m. Baltimorės Lietuvių Teatro Mylėtojų Draugystės laikotarpiu.

Amerikos Lietuvių Atletų Klubas, įsisteigęs Prieš 1914 metus, metų eilę buvo veiklus sporto srityje- Dainos Draugija, įsisteigusi 1931 metais, ilgoką metų eilę vyravo dainavimo mene.

Baltimorės lietuvių kultūriniame gyvenime kiekvienas tų laikotarpių paliko ryškius, skirtingus pėdsakus.

Živilė. Duktė Karijoto. Istoriška tragedija. 5-se aktuose 8-se atidengimuose. Parašė V. Nagornoski’s Tėvynės Mylėtojų Draugystė, No. 15. Plymouth, Pa. Spauda “Vienybės Lietuvninkų” 1905. 18 pusi.

Pilėniečiai. Istoriška tragedija penkiuose aktuose, aštuoniuose atdengimuose. Parašė V. Nagornoski. Shenandoah, Pa. Spauda ir turtas “Darbininkų Vilties”. 1908 m. 156 pusl.

Revoliucijos Viltis. Tragedija trijuose aktuose. Parašė Vincas Nagornoski, 1823 W. Mulberry Street, Baltimore, Md. 1934 m. Rankraštis.

Rutvilė. Žemaitijos Mergelė. Istoriška tragedija penkiuose aktuose septyniuose atidengimuose. Parašė V. Nogornoski autorius: “Živilės” “Pilėniečių”, “Revoliucijos Vilties”. Išleido Rutvilės Kningų Spausdinimo Bendrovė. New York, N.Y. Spauda “Tėvynės”. 1912. 152 pusl..

Doros Sargas. (Vaizdelis iš baudžiavos laikų) Drama trijuose aktuose. Parašė V. Nagornoski. 1921 m. Spauda “Amerikos Lietuvio”, 15 Mulberry Street, Worchester, Mass. 90 pusi.

Bijūnėlis. Komedija — drama, keturiuose veiksmuose, šešiuose atdengimuose, su dainomis. Parašė V. Nagornoski. 1925 m. Spauda “Amerikos Lietuvio”, 14 Vernon Street, Worchester, Mass. 124 pusi.

Knygynas Šventame Aržuole. Vien-aktė drama. Parašė V. Nagornoski. 1933 m. birželio 3 d. Rankraštis.

Vytis Kankinys. Penkių veiksmų tragedija. Parašė Vincas Nagornoskis. 1936 m. “Darbininko” spauda 366 W. EJroadway So. Boston, Mass. 170. pusi.

Vincas Nagornoski, Amerikos Lietuvių Dramaturgas. Nadas Rastenis “Naujienos” 1953 m. rugsėjo 12 1. Nr.

Veidrodis. Mėnesinis iliustruotas žurnalas pašvęstas teatro ir scenos reikalams. Metas pirmas. No. 10. Spalis MCMXIV. Leidžia “Veidrodžio” Bendrovė, 731 W. 18-th Street, Chicago, Ill. Redaktorius Br. Vargšas.

Mindaugis Lietuvos Karalius. Istorijos paveikslas penkiuose aktuose. Lenkiškai parašė Julius Slovacki. Lietuviškai vertė Vincas Kapsas. Chicago, Ill. Kasztu ir spaustuve “Lietuvos” 924 33rd. St. 1900. 86 pusl.

Amerika Pirtyje. Komedija iš trijų dalių. Parašė Keturakis. Tilžėje. Išleido M. Noveskis. 1895. Spausdinta pas J. Schoenke. 43 pusl.

Keistutis. Tragedija penkiuose aktuose. Tėvynės Mylėtojų Draugystė. No. 1. Lenkiškai parašė A. Asnyk. Lietuviškai vertė Vincas Kapsas. Tilžėje 1897. Spausdinta E. Jagomasto. 102 pusi.

Lėkė Kaip Sakalas Nutūpė Kaip Vabalas. Komedija 2 veiksmuose. Lietuvių Socijaldemokratų Partija. Londone. 1905 m. 32 pusl.

Kovoje Už Laisvę (Drama 3-se veiksmuose). Apuokas. Lietuvių Socijaldemokratų Partija. Londone 1904 m. Published by J. Lizdeika, 28 Gray Str., Silverton, London E. 20 pusl.

Velnias Spąstuose. Dramatiškas paveikslėlis iš 3 veiksmų. Parašė Dvi Moterys. Kudirkos Išdas Nr. 3. Tilžėje Spausdinta pas J. Šenkę. 38 pusl.

Narimantas Didis Lietuvos Kunigaikštis. Lenkiškai parašė Teklė Vroblevskienė. Sulietuvino Vincas Kudirka. Vinco Kudirkos Raštai. Dramos ir apysakos. Tomas IV Surinko ir spaudai prirengė Juozas Gabrys. Paveikslus darė Loevy. Vignetas piešė A. Braks. Spaudė v. Mauderodė, Tilžėje. MCMIX. 185-234 p.

Žilė Galvon — Velnias Vuodegon. Komedija vienoju veikmėje. Pagal lenkiška sutaisė M. Pi-s, Chicago, Ill. Turtu ir spauda “Lietuvos” 924 33-rd Street, 1903. 32

Dėdė Atvažiavo. Komedija viename akte. Pagal lenkišką sutaisė K. B-a ir M. P-is. Chicago, Ill. Spauda “Lietuvos”, 924 33-rd St. 1902. 62 pusl.

Alkani žmonės. Keturių aktų drama. Konstantinas Jasiukaitis. “Vilniaus Kanklių” išleidimas No. 2. Vilnius. “Vilniaus žinių” spaustuvė. 1908. 48 pusi.

Litvomanai. Drama keturiuose veikimuose. Paraše Dvi Moteri. Atspauzdinta iš “Varpo”. Tilžė. 1905 m. Adresas; M. Šaunus, Tilsit, Fabrikstr. 27. Spauzdinta pat Otto v. Mauderodę, 58 p.

Medicinos Daktaras. Komedija vienoje veikmėje. J Korzeniowski. Sulietuvino Vaidevutis. Nr. 265. Chicago, III. “Lietuvos” spauda, 3252 So. Halsted St. 1911. 42 pusi,

Amerikoniškos Vestuvės. Komedija dviejuose aktuose Parašė Iksas. So. Boston, Mass. “Keleivio” spauda ir turtas. 1912 m. 24 pusl.

Blinda — Svieto Lygintojas. Keturių veiksmų ir vieno paveikslo drama. Veikiančių ypatų 15. Parašė žemkalnis. 127 pusl. (Nurašyta iš “Veidrodis” No. 6-8 1914 m )

Vaito Pirszlyste. Komedija 2 se permainose Sutaisė Juozupas Giegžnas. Iszleido V. Karalius. Ealtimore, M 1897 m. 56 pusl.