ŽALGIRIO MŪŠIO SUKAKTIS
Z. RAULINAITIS
Žalgirio mūšis (raižinys iš M. Bielskio “Kronikos” 1597 m.)
Prieš 550 metų Lietuva kovėsi viename iš didžiausių jos istorijoje mūšių ir laimėjo garsiausią savo pergalę.
Trys didieji to mūšio dalyviai vadina jį įvairiai. Mūsų tradicijos nuo seno vadina jį Žalgirio mūšiu, lenkai — Grunvaldu, pralaimėję vokiečiai duoda jam Tannenbergo vardą. Kiekvienu atveju yra naudojamas kurios nors mūšio lauko vietovės vardas.
Tačiau yra istorikų, kurie norėtų tą didįjį įvykį vadinti kitais vardais. Mūsų karinis istorikas plk., vėliau brig. gen., Zaskevičius, parašė to mūšio įdomią studiją ir pavadino jį Eglėkalnio vardu. Tačiau Grunvaldo kaimas ir giria, lietuviškame vertime Žalgiris, neužleido savo senosios istorinės pozicijos ir vėliau lietuviški istoriniai veikalai teberašo apie Žalgirį.
Norėdami paminėti Žalgirio 550 metų sukaktį, šiame KARIO numeryje patiekiame skaitytojams straipsnį mūsų bendradarbio, daktaro Kosto R. Jurgėlos, žinomo lietuvių istoriko, kurio veikalas History cf Lithuanian Nation yra vienas iš svarbiausių kūrinių apie Lietuvą anglų kalba.
Ir dr. Jurgėla abejoja Žalgirio vardo tikslumu, jis siūlo naują: Eglijos Girios mūšio.
Šiam savo siūlymui paremti jis patiekia ir rimtus duomenis.
Dr. Jurgėlos sukurtas istorinis ir politinis Žalgirio, arba Eglijos Girios mūšio pagrindas yra vaizdus ir įtikinantis. Tačiau, kas ypač yra svarbu jo straipsnyje, tai atrėmimas sovietinių ir lenkiškųjų rašytojų kėslų žaloti Žalgirio mūšio istoriją, duodant iškreiptą tų laikų ir įvykių vaizdą.
Kokiais vardais bevadintume tą nepaprastos svarbos (ne tik mūsų tautos tolesnei istorijai, bet ir visos rytinės Europos) žygį, jis ir toliau lieka Vytauto Didžiojo genijaus kūrinys, iškėlęs Vytautą į didžiausią mūsų tautos valstybininką ir karį.
