Poezija: J. Aistis — Adagio, E. Tumienė — Himnas žemei
Jonas Aistis
A D A G I O
Švelnus, švelnus vėjelis pūtė,
O žemė pašalu kvepėjo—
Žydėjo vieniša kvaputė
ir vagose vanduo klegėjo ...
Klegėjo džiaugsmą dar nedrąsų,
Į saulę spindinčią žiūrėjo—
Svajonėm driko beržo kasos
Ir atsargi sula tekėjo.
Prabilo varpas, ir galingai
Laukais įmirkusiais nuėjo,
Ir supo kvapsnį stebuklingą
Pavasario lengvučio vėjo.
Ir nešė kvapą, dvelkė, pūtė
Švelnus vėjelis pralinksmėjęs—
Kvepėjo nuostabi kvaputė
Ir žemės pašalas, ir vėjas . . .
Elena Tumienė
H I M N A S Ž E M E I
Naujas pavasaris pražysta žemei,
Nauji saulėtekiai (šviesom aptemę) . . .
Kas vakarą saulėlydžiai su viltimi jai leisis,
Ir naujos gentys tartum žiedas skleisis
Ir kils į naują rytą, kaip į saulę,
Tarpe žvaigždžių, planetų ir pasaulių .. .
Naujais pavasariais žydėti lemia
Amžių Lemtis atgimstančiąją žemę.
Užmiršk, pasaule, tu Pikuolį tą besotį,—
Krauju ir ašarom esi jau soti.
Tarp sodų, tarp žiedų, gėlių, pavėsių
Giedokite kūrybos giesmę, tautos, šviesią.
Dureles mažo atomo pradarėt— atsivėrė
Nauji pasauliai, naujos sritys, naujas gėris.
Kaip nuostabūs, neišmatuojami Jo burtai.. .
Nesuskaityt mums, Viešpatie, sukrauto turto.
Amžių Lemtis ir man jaunai štai lemia
Giesme pasveikint tavo rytą, žeme!
