MŪSŲ KŪRĖJAI LITERATŪROS VAKARE
A. Škėma, O. Balčiūnienė, P. Jurkus;
Jau ne be pirmą kartą “Karys” suruošė Literatūros vakarą Lietuvių Piliečių Klube, Brooklyne, N. Y. Tai labai gražu, kad spaudos darbuotojai remia kitus spaudos žmones .pristatydami juos su sava kūryba plačiajai visuomenei.
Šį kovo 22 d. suruoštą literatūros vakarą su trumpu ir gyvu įžanginiu žodžiu atidarė “Kario” redaktorius Z. Raulinaitis, pakviesdamas programos vedėju E. Balčiūną. Rašytojų dalyvavo apie 10, todėl ir jų skaityti kūriniai buvo įdomūs, įvairūs ir nauji.
Pirmasis savo poeziją paskaitė poetas V. Jonikas “Baltijos Legenda”, kurios turinys ilgokas, rimtas ir giliai patriotiškai nuteikiantis klausytoją.
A. Škėma paskaitė, tikriau sakant, panaudodamas savo vaidybinius gabumus, atvaizdavo sceną iš premijuoto jo veikalo “žvakidė”.
O. Balčiūnienė skaitė keletą naujai sukurtų savo eilėraščių: Padainuoki, Mergaitė ir Auka. Paskutinį ji deklamavo itin jautriai pergyvendama, nes tai parašytas dar nesenai žuvusiam partizanui, vienam iš jos artimųjų.
J. Rūtenis, vaizdžiai skaitydamas Apie kelionę į Vilnių, klausytojuose atgamino pilną mūsų mielos sostinės vaizdą, jo pergyvenimus ir tragišką likimą.
J. Aistis, N. Mazalaitė, S. Zobarskas.
S. Butkaus, dar spaudoj nebuvusį aprašymą, “Kaip aš buvau pakeltas į puskarininkius”, jam pačiam negaluojant, labai įdomiai paskaitė programos vedėjas B. Balčiūnas, šiame rašinyje labai atsispindi autoriaus natūralaus būdo kuklumas ir teisingumas, kuris jį lydėjo visą jo nueitą gyvenimo kelią. Tarp kitko jis rašo:
— Prisiminiau savo tėvuko žodžius: Vaikeli, keliauk per pasaulį su teisybe, kad nebijotumei tais pačiais keliais grįžti. Taigi, neteko ilgai svyruoti. Tuoj mintyse nutariau, kad geriau pasilikti teisingu eiliniu, negu melagiu grandiniu.
Ir jo rašinio išvadoj, kad ir vėliau, bet visada laimi atvirumas ir tiesa.
J. Rūtenis, K. Grigaitytė, V. Bražėnas;
N. Mazalaitė-Gabienė, daugelio veikalų autore, kurios raštus ypač mėgsta moterys ir jaunimas, paskaitė iš “Miestelis, kuris buvo mano”. Kaip ir visi jos kūriniai, taip ir šis parašytas lengvu stilium ir gyva kalba, atvaizdavo, jog žmogaus didybė ir vertė priklauso tik nuo jo sielos. Kad ir kaip menkas būtų žmogus, bet jo siela vistiek jam gali suteikti pačias didžiąsias žmogaus vertybes.
V. Bražvilius į klausytojus prabilo linksmesniu turiniu “Vieno minėjimo istorija”. Jis humoro tonu, kaip pirštu dūrė į akį mūsų visuomenės veikėjams irprogramų dalyviams. Tarp kitko juos šiaip apibūdina:
— Prakalba, tai lyg pro vamzdelius varoma krūminė degtinė: juo ilgesni vamzdeliai, juo šaltesnė išeina. Tik toks skirtumas, kad krūminė sutirštėja ir stiprumo nenustoja, o kalba — į gryną vandenėlį pavirsta... Solistė jokio nuovargio nerodė. Nors po devynių dainų pusė publikos pasalom išsliūkinę buvo, ji nei nuovargio, nei dainų trūkumo nerodė. Kadangi aš išeiti turėjau, tai nežinau, kada daininkė sustojo...
Tai matote, gerbiamieji visuomenininkų pasišventimą ir ryžtą. Visa bėda, kaip sakiau, kad plačioji visuomenė dėkingumo neparodo, — baigė skaityti V. Bražvilius.
P. Jurkus paskaitė jo senai parašytą, bet dar nespausdintą istoriją apie šv. Kazimierą, labai tinkamą šiam laikui minint jo 500 m. gimimo sukaktį.
K. Grigaitytė-Graudušienė poetiškai klausytojus nuteikė su jos naujaisiais eilėraščiais: Vėjas, Apie neprarastą jaunystę, kurio antraštė itin sudomino publiką ir Pabėgusiai mergaitei.
S. Zobarskas buvo pasirinkęs bene realiausią turinį “Feniksas”. Tai Klaipėdos krašto lietuvių aprašymas, karo laiku patekusių Į Austriją, karo įtaka bei pasėkos jų moralei, psichologinė žmogaus kova su savim ir išvadoj parodė, kad ir į blogiausias sąlygas žmogui atsidūrus, verta ir reikia gyventi, nes nepraradus dvasios pusiausvyros ir iš dulkių galima vėl prisikelti ir būti pilnutiniu žmogum.
J. Aistis giliu įsijautimu paskaitė iš paskutinio savo poezijos rinkinio “Kristaliniame karste”.
Pažymėtina, kad beveik visi skaityti kūriniai spaudoj dar nebuvo talpinti, kas rodo, kad mūsų kūrėjai visokiose sąlygose sugeba kurti, tačiau plačioji visuomenė ne tik nepajėgia iš gimtojo krašto išblokštiems mūsų kūrėjams suteikti bent kiek patogesnes kūrimo sąlygas, bet net nepakankamai domisi jų kūryba, visai pamiršdami, kad jų talentai yra mūsų visų ir visos tautos turtas, nes tauta tiek verta, kiek ji kūrybinga.
E. Čekienė
B. Balčiūnas, S. Butkus ir V. Jonikas.
KARIO LITERATŪROS VAKARO DALYVIAI:
128 psl. iš k. viršuje: A. Škėma, O. Balčiūnienė, P. Jurkus; apačioje — J. Aistis, N. Mazalaitė, S. Zobarskas. 129 psl. iš k. viršuje: J. Rūtenis, K. Grigaitytė, V. Bražėnas; apačioje — B. Balčiūnas, S. Butkus ir V. Jonikas.
V. Gedgaudo nuotr.
