LIETUVOS KARIUOMENĖS VYČIO KRYŽIAUS ORDINAS

1918— 1958

P.

Šįmet Lietuvos kariuomenei sueina 40 metų, kai ji atsisteigė Vilniuje 1918 m. ir sudarė sąlygas atsikurti Nepriklausomai Valstybei.

Vykstant kovoms del laisvės gen. S. Žukauskas, kariuomenės vadas, pasirūpino, kad pasižymėjusieji kautynėse kariai būtų apdovanojami ordinu. Kariuomenės Vado sumanymas Vyriausybės buvo įvykdytas:    1919 m. Liepos 30 dieną buvo paskelbtas įstatymas pasižymėjusius karius apdovanoti Kryžium “Už Tėvynę” 1920 m. Vasario 8 d. Kryžius “Už Tėvynę” buvo pavadintas “Vyties Kryžium”.

1930 m. įstatymas buvo pakeistas ir “Vyties Kryžius” pavadintas “Vyčio Kryžiaus ordinas”.

Vyčio Kryžius turi Vyties skydą ir kryžių astuonių galų. Kryžiuose su kardais įrašyta “Už narsumą”. Vyčio Kryžiai turi Nr. ir Lietuvos kariuomenės atsikūrimo datą: 1918.XI.23.

Vyčio Kryžius yra dviejų rūšių. I-ji rūšis -su kardais - pasižymėjusiems kautynėse. II-ji rūšis - be kardų - už nuopelnus valstybei bei kariuomenei. Abiejų rūšių Vyčio Kryžiaus ordinas yra 3-jų laipsnių.

Vyčio Kryžiaus ordino I-ju laipsniu (augščiausiu) Vyčio Kryžiaus ordino Tarybos pasiūlymu apdovanoti šie įžymūs valstybininkai:

Pirmasis Respublikos Prezidentas Antanas Smetona,

Kariuomenės Vadas gen. Silvestras Žukauskas,

Belgijos Karalius Albertas,

Italijos Karalius Emanuelis III,

Italų Ministeris Pirmininkas Mussolini,

Čekoslovakijos Respublikos Prezidentas Tomas Masaryk,

Vokietijos Respublikos Prezidentas feldmaršalas von Hindenburg.

Vyčio Kryžiaus ordinu I rūšies (įvairių laipsnių) apdovanoti:

1.    Kovose žuvusių:

Karininkų 17, kareivių 48, Šaulių    2,

3,Žuvusių tarnybos pareigas einant (kar-kų)

Žuvę Atlanto nugalėtojai didvyriai Darius ir Girėnas.

Viso žuvusių apdovanota 72.

2.    Pasižymėjusių kautynėse apdovanota: 

karininkų 238,
kareivių 1122,

viso    1360.

3.    Svetimšalių žuvusių ir už nuopelnus Lietuvai apdovanotų:

Belgijos, Latvijos, Čekoslovakijos, Italijos Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos, Anglijos, Olandijos, Suomijos ir Amerikos Jungtinių Valstybių piliečių - 57.

Vyčio Kryžiaus ordinu II rūšies (be kardų) už nuopelnus Vastybei apdovanota:

Karių ir civilių 109
Moterų    9

Viso    118

Vyčio Kryžiaus ordinais abiejų rūšių apdovanota viso 1485 asmens.

Žuvusieji ir sužeistieji.

Kovose dėl Lietuvos laisvės 1919-1923 metais žuvo: karininkų 40, kareivių 1300, šaulių 79, viso 1419.

Sužeistų: karininkų 93, kareivių 2438, šaulių 146, - viso 2677.

Dingusių be žinios:    karininkų 16, kareivių

813, - viso 829.

Viso aukų Nepriklausomybės kovose turėjome: karininkų 149, kareivių 4551, šaulių 225, - viso 4925.

Nepriklausomybės kovų karo invalidų - 155.

Palyginę žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius su apdovanotųjų ordinais turime pasidaryti išvadą, kad apdovanotųjų skaičius yra labai nedidelis. Lietuviai kuklūs ir savo darbus nemėgsta žymėti išviršiniais ženklais. Apdovanojami niekas nesiprašė. Vyriausybė ar karo vadovybė išskyrė apdovanotinus.