LIETUVOS KARININKŲ RAMOVĖS DOVANA
Dr. J. Basanavičiaus ir dr. V. Kudirkos biustai Clevelando lietuviu kultūriniame darželyje
K. S. Karpius
Ne visi Amerikos lietuviai, ir ne visi Amerikoje esą Lietuvos kariai žino, kad Clevelande yra įrengtas Lietuvių Kultūrinis Darželis, vienas iš virš 20 tautų paminklinių darželių Rockefeller parke, ir kad Lietuvių Darželyje stovi iš Lietuvos atvežti dr. Jono Basanavičiaus ir dr. Vinco Kudirkos paminklai — biustai, primeną mums nepriklausomos Lietuvos laikus. Tiedu biustai yra Lietuvoje gaminti ir Lietuvos karininkų pervežti Amerikon.
Kaip tiedu paminklai Clevelande atsirado?
Clevelande tautybių kultūriniai darželiai buvo išdava 1916 metais ten įrengto darželio anglų garsiam rašytojui Shakespearui paminėti. Praėjus dešimčiai metų, didelė žydų kolonija taip pat sumanė įrengti savo darželį ir jame pastatyti garsių žydų filosofų paminklus.
Lietuviai, daug mažesnė kolonija, neužsileisdami žydams, matydami galimybės įsteigti savo kultūrinį darželį ir pastatyti jame paminklus žymiems savo tautos kultūrininkams-
Senieji Amerikos lietuviai Clevelande, Įvairių suvažiavimų proga, Lietuvių Darželyje rengdavo iškilmes, aplan kydami darželi ir padėdami vainikus prie dr. Basanavičiaus ir dr. Vinco Kudirkos paminklų.
žadintojams-švietėjams, Dirvos paraginti, sukūrė Clevelando Lietuvių Kultūrinio Darželio Sąjungą, kuri, gavusi visų Amerikos lietuvių pritarimą, skubiai pradėjo telkti lėšas.
VALDŽIOS TALKA
Darželius berengiant, prasidėjo ekonominė krizė, kuri šiuo atveju lietuviams išėjo į naudą. Valdžia pradėjo skirti pinigus viešiesiems darbams, o Lietuvių Darželio Sąjungos valdybai pavyko įrodyti, kad kultūriniai darželiai viešame miesto parke yra viešas reikalas.
Valdžios pinigai tuo metu buvo skiriami tiems darbams, kurių iniciatoriai turėjo lėšų darbams pradėti. Lietuvių Darželio Sąjunga kasoje tuo metu turėjo $2,000, tad gavo valdžios paramą, ir tik todėl Lietuvių Darželis, koks jis dabar yra, buvo įrengtas valdžios architektų, darbininkų ir dar valstybės pinigais.
Tačiau gėlynus ir pagražinimus kiekviena tauta turėjo įsirengti savo pinigais. Nors buvo sunkūs laikai, visos Amerikos lietuviams aukojant pinigus, sukeltos reikalingos sumos darželio išpuošimui žalumynais, gėlėmis.
Biustų-paminklų klausimas buvo vėl naujas rūpestis, nes gaminti Amerikoje būtų nepasiekiama svajonė. Laimingu supuolimu, tuometinis Lietuvių Darželio Sąjungos sekretorius, Dirvos redaktorius Kazys S. Karpius, susipažinęs su eile Lietuvos svarbių asmenų, besilankydamas Lietuvoje 1928 metais, gen. V. Nagevičiaus ir mjr. Aleksandro Ardicko paprašė pasirūpinti, kad kas nors Lietuvoje sutiktų nuliedinti dr. Jono Basanavičiaus biusto kopiją ir prisiųstų į Clevelandą. Pasiūlė, kad tą dovaną padarytų Šaulių Sąjunga.
Tiedu karininkai, nė kiek nedelsdami, ėmėsi darbo.
Clevelandiečiai nebuvo apvilti: 1933 metų vasarą, pakvietus paminklo atidengimo iškilmėms Lietuvos ministerį Washingtone Bronių K. Balutį, dr. Basanavičiaus paminklas, didelėmis iškilmėmis, buvo atidengtas.
Mjr. Ardickas, kai jau biustas buvo iš Kauno išsiųstas Amerikon, 1933 metų vasario 8 d. pasidžiaugdamas Karpiui rašė:
“Mūsų svajonės ir užmanymai jau išsipildė ir mūsų patrijarko dr. Basanavičiaus biustas jau Clevelande. Bet kiek tai reikėjo įkalbėti ir vaikštinėti, tai tik aš vienas galiu žinoti, nes prie šio darbo ne viena diena ir mėnuo buvo sugaišta, bet vis tik, ką norėjom, tai ir pasiekėm”.
Gen. Nagevičius pranešinėjo, kad daug turi vargo, stovėdamas siaurųjų geležinkelių dirbtuvėje, žiūrėdamas ir prašydamas, kad darbas būtų netrukdomas, kai buvo numatyta 1933 metų vasarą paminklą jau pastatyti.
Mjr. Ardickas pat pradžioje buvo gavęs žymaus Lietuvos architekto prof. Dubeneckio sutikimą Clevelando Darželio projektui nupiešti, ir jo projektą valdžios architektai Clevelande perbraižė, pritaikindami darželio plotui, inkorporuojant Gedimino Stulpus, kaip centrinį darželio vaizdą.
KARININKŲ RAMOVĖS DOVANA
Viešų darbų projekte Lietuvių Darželis buvo numatytas pirmutinis baigti, ir buvo baigtas 1936 metų vasarą. Dr. Basanavičiaus biustas, stovėjęs viršutinėje darželio dalyje, perkeltas į centrinę aikštę, priešais Gedimino stulpus.
Viršutinėje dalyje, vienoje ir kitoje Birutės fontano pusėje, paskirta vietos Dr. Vinco Kudirkos ir poeto Maironio biustams. Dr. Kudirkos biustas, jau kaip mačiusieji žino, darželyje stovi, tik dar nėra Maironio biusto.
Dr. Vinco Kudirkos vardo draugija Clevelande, rengdamosi minėti savo 30 metų gyvavimo sukaktį 1938 metais, nutarė skirti pinigų Dr. Kudirkos biustui į Clevelandą pargabenti ir iškilmėms surengti, bet biustą parūpinti pavedė savo nariui, tam pačiam Darželio Sąjungos sekretoriui Karpiui, kuris 1935 metais, vėl lankydamasis Lietuvoje, padarė daugiau pažinčių ir šį kartą paprašė dovanų iš Karininkų Ramovės. Gen. Nagevičius tarpininkavo, ir Ramovė Kudirkos biustą padovanojo. Karpius vėliaus sužinojo - bet jau po laiko - kad, jei būtų prašęs ir Maironio biusto - ir tą karininkai būtų padovanoję!
Dr. Kudirkos biustą atvežė Karininkų Ramovės įgaliotas palydovas mjr. Simanas Narušis, ir dalyvavo labai iškilmingai surengtose to paminklo atidengimo ceremonijose Clevelande.
Clevelando lietuvės moterys centrinėje viršutinio darželio dalyje įrengė fontaną D.L.K. Birutei pagerbti.
Darželiuose yra neleidžiama statyti paminklų nei kariams didvyriams, nei politikams, o tik įvairių tautų pasižymėjusiems kultūrininkams.
MIRUSIEJI CLEVELANDO RAMOVĖNAI
K. Leknickas
Brig. gen. Vladas Nagius-Nagevičius.Gimė 1880.VI.29 Kretingoje. Studijavo Karo Medicinos Akademijoje Petrapilyje. Lietuvių Gydytojų Draugijos “Fraternitas Lituanica” steigėjas (1908 m.). Vilniaus Didžiojo Seimo (1905) ir Petrapilio Lietuvių Seimo (1917) dalyvis.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, 1918 m. Kryme suorganizuoja lietuvių ešaloną ir grįžta į Vilnių. Vienas iš pirmųjų stoja savanoriu į atkuriamą Lietuvos kariuomenę ir pirmajame įsakyme kariuomenei (1918.XI.23) skiriamas Apsaugos Tarybos nariu, o tų pačių metų gruodžio 19 d. paskiriamas Sanitarijos Tarnybos viršininku; tose pareigose išbuvo ligi 1940 m. liepos mėnesio.
1921.1.22 pakeliamas į brig, generolo laipsnį. Tą pat mėnesį tuometiniam krašto aps. ministeriui plk. K. Žukui pateikia projektą Karo Muzėjui suorganizuoti. Skiriamas to muzėjaus organizatoriumi ir viršininku. Po dviejų savaičių, vasario 16 d. proga, muzėjus, vaizduojąs lietuvių tautos kovas amžių bėgyje, atidaromas. Metams bėgant, jo nenuilstamos energijos ir pasišventimo dėka, išauga puošnūs Karo Muzėjaus rūmai, kurie tampa visos Lietuvos tautine šventove.
Lietuvių tautą ištikusių nelaimių atblokštas į šį kontinentą, mirė 1954.IX.15 Willoughby, Ohio. LVS Ramovės steigimo iniciatorius, Vyčio Kryžiaus kavalierius ir apdovanotas daugeliu Lietuvos bei kitų valstybių ordinu.
Maj. Bronius Bartkūnas.Gimė 1898.XI.il Panevėžiuko dvare, Babtų valšč. Mokslus ėjo Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1918.XI.27 įstojo savanoriu į atkuriamą Lietuvos kariuomenę. 1937 m. pakeltas į majoro laipsnį ir paskirtas auto būrio vadu prie kariuomenės štabo.
Atvykęs Amerikon, buvo vienas iš Clevelando LV SRamovės steigėjų. Mirė 1954.IX.12.
Kpt. Klemensas Karosas. Gimė 1911.I.27 Elviškių km., Utenos apskr. 1933 m. baigė XV Karo Mokyklos laidą. Tarnavo 1 gusarų D.L. Etmono Jonušo Radvilos pulke, 1937 m. pakeltas į leitenanto laipsnį. Buvo apdovanotas D.L. K. Gedimino ordinu V laipsniu. Clevelande vienas iš LVS Ramovės steigėjų. Tragiškai mirė 1955.V.10.
Kpt. Juozas Nasvytis.Gimė 1892.II.l Margiškių dv., Tauragės apskr. Mobilizuotas į rusų kariuomenę 1916 m. baigė karo mokyklą Maskvoje ir dalyvavo kare, Austrijos fronte.
1918 m. vasario mėn. grįžęs į Lietuvą, paskirtas Tauragės apskr. viršininku. 1919 m. pradžioje įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas II div. štabo komendantu. 1923 m. vasario mėn. pakeltas į kapitono laipsnį. 1923 m. pasitraukė iš kariuomenės, vėliau, iki bolševikinės okupacijos pradžios, tarnavo Klaipėdos krašto pasienio policijoje. Vienas iš Clevelando LVS Ramovės steigėjų. Mirė 1956.III.6.
Jūrų Itn. Kazys Juodis.Tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir pasiekė puskarininkio laipsnį, buvo pasiųstas į jūrų mokyklą Italijoje, kurią baigęs gavo jūrų ltn. laipsnį. Mirė 1963.II.16
Clevelando ramovėnai 1957 m. lanko mirusiųjų ramovėnų kapus papuošdami juos gėlėmis
Bacevičiaus nuotr.
